Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas teisę savo vardu skųsti 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 2S-12(2017) grindė tuo, kad jis buvo buvęs BUAB „Norvesta“ vadovas, todėl jam galėjo kilti atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnį. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas, manydamas, kad jis buvo suinteresuotas tyrimu asmuo, turėjo teisę prašyti atsakovo priimti sprendimą jį laikyti suinteresuotu asmeniu, kaip jis apibrėžiamas Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, tačiau to nepadarė. Kita vertus, hipotetinė tikimybė, kad pareiškėjui gali kilti atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnį, neįrodė jo suinteresuotumo savo vardu ginčyti skundžiamą nutarimą. Šiuo nutarimu jam nei skiriama bauda, nei taikomos kitokio pobūdžio sankcijos, nei duodami privalomi nurodymai ar patvarkymai. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams procedūra yra savarankiška, būtent jos metu nustatoma, ar egzistuoja ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį įstatymą sąlygos ir ar yra pagrindas jam skirti sankciją. Todėl, net ir vertinant hipotetinę tikimybę, kad tokia procedūra pareiškėjo atžvilgiu bus pradėta, jos metu jis turės teisę savarankiškai dalyvauti ir teikti visus, jo manymu, reikšmingus faktus, argumentus ir duomenis, siekdamas įrodyti, kad jo atžvilgiu Konkurencijos įstatyme nustatyta ūkio subjektų vadovų atsakomybė nekyla. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis yra suinteresuotas Tarybos priimtu nutarimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, kadangi laikotarpiu, dėl kurio atliktas tyrimas, jis buvo BUAB „Norvesta“ vadovas. Taryba tyrimą pradėjo 2016 m. rugsėjo 22 d., kai pareiškėjas dar buvo šios bendrovės vadovu. Tyrimas pradėtas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą ikiteisminio tyrimo, kuriame įtariamuoju pripažintas pareiškėjas, medžiagą. Didelę dalį tyrimo laikotarpio BUAB „Norvesta“ atstovavo būtent pareiškėjas, todėl jis neprivalėjo atsakovui teikti jokio prašymo pripažinti jį procedūra suinteresuotu asmeniu. Dar 2017 m. gegužės mėn. pareiškėjas teikė paaiškinimus Tarybai kaip BUAB „Norvesta“ atstovas. 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau pradėjus bendrovės bankroto procedūras ir paskyrus bankroto administratorių, Taryba raštu kreipėsi būtent į pareiškėją, prašydama identifikuoti, kokia informacija yra konfidenciali, ir iš to akivaizdu, kad Taryba pareiškėją, jam jau neinant bendrovės vadovo pareigų, toliau laikė suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjas pažymi, kad Konkurencijos įstatymas nenumato pareiškėjo pareigos savo iniciatyva atsakovo prašyti jį pripažinti atliekamu tyrimu suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas, be atskiro Tarybos pranešimo apie atliekamą tyrimą dėl jo veiksmų, net negalėjo nuspręsti, ar jis yra suinteresuotas tyrimu asmuo, ir prašyti įtraukti jį į procedūrą. Įtraukti pareiškėją suinteresuotu asmeniu į tyrimą turėjo pats atsakovas. Tarybos 2018 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjas negali susipažinti su visu 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 2S-12(2017) turiniu, bet tai sieta ne su tuo, kad pareiškėjas nėra laikomas suinteresuotu tyrimu asmeniu, o su tuo, kad nutarime yra pateikiami ikiteisminio tyrimo duomenys. Tarybos 2018 m. sausio 17 d. rašte taip pat nenurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti minėto nutarimo. Atsakovas pripažino pareiškėjo teisę domėtis tyrimo eiga, gauti sprendimus, nekėlė formalaus reikalavimo būti pripažintu suinteresuotu asmeniu. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 2S-12(2017) (išrašas, b. l. 8-26).

Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjo skundo kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, o pareiškėjo suinteresuotumas skųsti minėtą nutarimą savo vardu buvo neįrodytas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra suinteresuotas skųsti atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 2S-12(2017) savo vardu, ir prašo skundą priimti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant) atitikti besikreipiančiam asmeniui keliamus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-657-624/2015, 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-42-261/2016).

Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 2S-12(2017) laikytinas nutarimu, nurodytu Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nutarimu taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. Iš išrašo iš skundžiamo Tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 2S-12(2017) matyti, kad tyrimas buvo pradėtas Tarybos iniciatyva, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pateiktą informaciją, pažeidimu įtariami subjektai: BUAB „Norvesta“ ir Sypra GmbH, paaiškinimus dėl tyrimo išvados, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė BUAB „Norvesta“ atstovas bankroto administratorius UAB „Valnetas“, 2017 m. lapkričio 27 d. – Sypra GmbH, padariusiomis pažeidimus pripažintos BUAB „Norvesta“ ir Sypra GmbH, piniginės baudos skirtos BUAB „Norvesta“ ir Sypra GmbH. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Tarybos sprendimu būtų buvęs pripažintas suinteresuotu asmeniu Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme ar įgijęs suinteresuoto asmens teises.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog aplinkybės, kad pareiškėjas dalį tyrimo laiko buvo

BUAB „Norvesta“ vadovu ir bendrovę atstovavo tyrime, kad, nebebūdamas BUAB „Norvesta“ vadovu, jis Tarybai 2017 m. gegužės mėn. dar vis teikė paaiškinimus (nenurodyta, kokius paaiškinimus, kieno iniciatyva), ir kad 2017 m. rugsėjo 15 d. Taryba jam pateikė paklausimą apie tai, kokia bendrovės pateikta informacija laikytina konfidencialia, savaime nereiškia, jog pareiškėjas yra suinteresuotas atsakovo atliktu tyrimu, kurio išvados yra įformintos skundžiamu nutarimu. Kartu su atskiruoju skundu pateiktame atsakovo 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte pareiškėjui (b. l. 42-43) teigiama, kad Taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies

5 punktu (Tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas), 2017 m. gegužės 3 d. gavo paaiškinimus iš BUAB „Norvesta“ direktoriaus (pareiškėjo). Taigi, pareiškėjas paaiškinimus

2017 m. gegužės 3 d. pateikė ne kaip suinteresuotas asmuo Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio

1 dalies prasme. Be to, skundžiamu nutarimu nėra nuspręsta pareiškėjui kaip ūkio subjekto vadovui skirti sankcijas, nurodytas Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje, arba svarstyti tokių sankcijų skyrimo galimybę. Išvados skundžiamame nutarime yra daromos vertinant Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytus BUAB „Norvesta“ ir Sypra GmbH veiksmus atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms aspektu, nutarime jokios naujos aplinkybės iš esmės nėra nustatytos, todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo nutarimo reikšmės sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės jam taikymo yra atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas nutarimas pareiškėjui sukelia jo nurodytas teisines pasekmes. Todėl, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi teisės pateikti skundą dėl atsakovo

2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 2S-12(2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.