Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams Jolantai Petrušauskienei ir Gintautui Pajaujui, trečiojo asmens VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų direktoriui Vytautui Šulinskui, nedalyvaujant atsakovui L. K., viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. K., trečiajam asmeniui VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namams, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai į įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį negautas, nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko. Viešais Liteko sistemos duomenimis atsakovui baudž. byloje Nr.1-62-564/20013 yra paskelbta paieška. Jis kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138str. 1 d. ir 178 str. 2 d. padarymu. Dalyvaujantiems asmenims dėl to sutinkant ir to prašant, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (toliau tekste – Kovencija). Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LR CK 3.3str.).

Ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą numato LR CK 3.180 straips­nis. Ši prie­monė išimtinai yra skir­ta vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Šis institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Nustatyta, kad atsakovas L. K. yra nepilnamečio L. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l.4). Vaiko motinai R. K. (b.l.4) 2003-10-15 šio teismo sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. N2-2850-07/03 neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu (prijungtos civ. bylos Nr. N2-2850-07/03, b.l.48-51). Ieškovo teigimu, berniukas globos institucijoje gyvena su pertraukomis. Atsakovas, grįžęs iš įkalinimo vietos, iš pradžių lyg ir dar bandė kabintis į gyvenimą, išreiškė norą pats rūpintis sūnumi, jį pasiėmė ir apsigyveno su vaiku pas uošvius, tačiau neilgai sūnus trukus tėvo vėl buvo paliktas. Jis juo nebesirūpino, nesidomėjo ir vaiko neišlaikė. Vaiko seneliai prisiimti anūko globą nebegalėjo dėl sveikatos būklės, todėl berniukas vėl buvo apgyvendintas globos namuose. Šias aplinkybes tvirtina į bylą pateiti rašytiniai įrodymai (b.l.5-15,29,). Jas visiškai patvirtino teismo posėdyje išklausytas vaikas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad berniuko tėvas L. K. nuolatos daro nusikalstamas veikas, pastovaus darbo neturi(b.l.17-27,29). Ieškovo atstovė nurodo, kad tarp vaiko ir tėvo nebėra jokio socialinio ar emocinio ryšio, nes atsakovas nuo to laiko kai vaikas yra paimtas į globos institucija vaiku visiškai nesidomi ir nesirūpina.

Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų LR CK 3.180 straipsnyje, svarbu yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas tėvui, dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti atsakovo priešingus teisei veiksmus. LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų, kai turi būti ribojama tėvų valdžia sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina (arba abu kartu) vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; arba nesirūpina vaikais.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui sūnaus Lioniaus atžvilgiu faktinį pagrindą nurodė tai, kad tėvas vaiku nesidomi ir juo nesirūpina, neišlaiko ir jo nelanko, tai reiškia, jog atsakovas vengia atlikti savo prigimtines pareigas sūnui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas savo pareigas vaikui vykdė tik tam tikrais laikotarpiais, kadangi berniukas iš 14 savo gyvenimo metų, 6 praleido globos institucijose. Tuo tarpu atsakovas nekeitė savo elgesio, ne kartą yra teistas ir dabar yra paieškomas dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl sūnų paliko be priežiūros paliko daugiau kaip prieš metus ir nuo to laiko visiškai juo nesidomėjo, tarp jų jau visiškai nutrūkęs tėvui ir vaikui būdingas emocinis ryšys, vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigai atsakovas yra abejingas (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (LT CK 3.180 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovas pakeis savo gyvenimo būdą faktiškai neįmanoma, nes jis pats tam neturi jokio noro ir nieko nedaro, kad pakeistų savo gyvenimo būdą (nustotų daryti nuskalstamas veikas, ieškotųsi darbo ir teisėto pragyvenimo šaltinio sau ir savo sūnui), todėl nėra ir jokios tikimybės, kad L. K. ateityje galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, įvertinus vaiko interesų pirmumą, taikyti laikiną tėvo teisių ribojimą pagrindų nėra, dėl šio ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir L. K. taikytinas neterminuotas tėvo teisių apribojimas sūnaus L. atžvilgiu.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą/rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 4 d.). Vaiko mamai motinos teisės ribotos neterminuotai (prijungtos civ. bylos Nr. 2-2850-07/03, b.l.48-51), ieškovas ir tretysis asmuo nurodė, kad sūnumi mama visiškai nebesidomi, seneliai rūpintis anūku nebepajėgūs dėl sveikatos. Kiti asmenys būti berniuko rūpintojais noro nepareiškė (ieškovo atstovės ir trečiojo asmens parodymai), pats berniukas pageidavo likti tuose globos namuose, kuriuose gyvena ir dabar (vaiko parodymai posėdžio metu). Todėl L. K. nustatytina institucinė rūpyba (LR CK 3.251 str. 2 d.). Tretysis asmuo VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai sutinka vykdyti be tėvų globos likusio vaiko rūpintojo ir turto administratoriaus pareigas (b.l.16, trečiojo asmens atstovo parodymai teismo posėdžio metu). Dėl šio L. K. nustatytina nuolatinė rūpyba ir jo rupintoju bei turto paprastuoju administratorium skirtinas tretysis asmuo VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojo buveinės vietoje (LR CK 3.265 str. 1 d. 3 p.). Vaiko rūpintojui išaiškintina, jog jis privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (LR CK 3.271 str.). Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.272 str.). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo (mergaičių) interesais (LR CK 4.242str., 4.240str., 4.243str.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 str.), todėl iš atsakovo, įvertinus vaiko poreikius bei tai, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl turi visas galimybes gauti bent minimalų atlygį ir teikti išlaikymą vaikui, priteistinas išlaikymas sūnui L. K. periodinėmis išmokomis po 300Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nustačius rūpybą išlaikymas išieškomas rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (LR CK 3.202 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Nustačius rūpybą išlaikymas išieškomas rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (LR CK 3.202 str.). Todėl šiuo sprendimu pakeistinas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje N2-1883-10/2002, dalyje kurioje iš atsakovės R. K. priteistą sūnui išlaikymą nutarta išieškoti atsakovo L. K. naudai, nustatant, kad šiuo sprendimu nustačius berniukui rūpybą institucijoje priteisto išlaikymo uzufruktorius yra tretysis asmuo, todėl iš atsakovės R. K. sūnui priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas, jei toks yra) išieškomas rūpintojui, t.y. trečiajam asmeniui šioje byloje.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 252 Lt žyminis mokestis (144 Lt už reikalavimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir 108 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) bei 9,50 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., pažyma b.l.1). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 261,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., 406 str., 496 str., 504 str., LR CK 3.219 str. 2 d.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. K., a.k(duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Pavesti VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų (į.k.165809221) administracijai vykdyti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintojo ir jo turto paprastojo administratoriaus pareigas. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti šioje institucijoje.

Priteisti iš atsakovo L. K., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-01-23 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtam rūpintojui, kuris šią tvarko uzufrukto teise.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002-09-17 sprendimo priimto civ. byloje Nr.N2-1883-10/2002 dalį dėl uzufrukto teisės turėtojo nustatant, kad nurodomu teismo sprendimu iš atsakovės R. K., a.k(duomenys neskelbtini) sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas, jei toks yra) išieškomas vaiko rūpintojui VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namams, kuris gautą išlaikymą privalo naudoti išimtinai vaiko interesais.

Priteisti iš atsakovo L. K., a.k(duomenys neskelbtini) 261,50 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo, materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per 5 dienas išsiųsti neatvykusiam į teismo posėdį atsakovui.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei įvaikinimo institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.