Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1A-131-209/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43955-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
A. S.
Civilinis ieškovas
E. K.-Č.
Advokatai
Kazimiras Poplovuchinas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43955-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.2.14.1.2.1.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,nuteistajam A. S.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 21 d.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K.-Č. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S. E. K.-Č. priteista 58 eurai turtinei žalai ir 550 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017 m. rugpjūčio 27 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės būdu, t. y. užkalbinęs nepilnamečius M. P. ir J. R. Č. bei pamelavęs, jog buvo apiplėštas, apie ką turi pranešti policijai, išviliojo iš J. R. Č. nukentėjusiajai E. K.-Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“, 213 eurų vertės, su juodos spalvos dėklu, 14 eurų vertės, SD kortele, 14 eurų vertės, SIM kortele „Tele 2“, 1 euro vertės, bendrai 242 eurų vertės turto, ir, suvokdamas, jog turi nusikaltimą pabaigti, nepilnamečiams jį sekant, jis, rankoje laikydamas telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“, įėjo į pereinamą kiemą, kur neverbaliniu būdu demonstruodamas gresiantį pavojų, t. y., ištraukęs peilį ir pirštą pridėjęs sau prie lūpų, su telefonu įėjo į kitą kiemą ir pasišalino, taip atvirai pagrobdamas E. K.-Č. priklausantį 242 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 3 mėnesių bei taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė per griežtą bausmę, kadangi nusikaltimas padarytas dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Teigia, kad Europos Sąjungoje pripažinta, jog priklausomybė yra nepagydoma liga. Nuteistasis gydėsi Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nuo priklausomybės sindromo po bandymo pasikėsinti į savo gyvybę ir sveikatą. Tai galėtų patvirtinti iš Respublikinės psichiatrinės ligoninės gauti duomenys.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta), kaltės formą bei pasekmes (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, pagrobtas turtas negrąžintas, žala neatlyginta), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta spontaniškai, iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. S. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkų svetimo turto pagrobimą bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 9 kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, dėl ko konstatuotas nusikaltimų recidyvas. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas A. S. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Pažymėtina ir tai, kad A. S. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą A. S. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodė, kad nusikaltimą padarė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, dėl to jis gydėsi Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, o Europos Sąjungoje pripažinta, jog ši priklausomybė yra nepagydoma liga, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Priklausomybė narkotinėms medžiagoms negali būti pagrindas švelninti jo teisinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta Ulbienė