Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1216-369/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
1-1216-369/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1216-369/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07021-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam R. B. (R. B.), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. vasario 22 d. apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje sutiko seną pažįstamą. Ta proga su juo nuėjo į kavinę, kur kartu išgėrė du butelius degtinės po 0,5 l talpos. Maždaug apie 15.00 val., išvažiavo iš

(duomenys neskelbtini) turgavietės. Važiavo į namus link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sustojo prie gatvių (duomenys neskelbtini) sankirtos. Priešais jį stovėjo sunkvežimis. Jam nespėjus sustabdyti atsitrenkė į sunkvežimio galą. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Atvykus policijos pareigūnams, dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, informavo, jog vartojo alkoholį, bei sutiko pasitikrinti blaivumą. Analogiškus parodymus kaltinamasis pateikė ir apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 55-56).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Policijos pareigūno D. P. 2024 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. vasario 22 d., patruliavimo metu gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę „Volvo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pranešėjo mašiną. Pranešėjas vairuotoją sulaikė. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas A. Z., kuris paaiškino, jog transporto priemonės „Volvo“ vairuotojas atsitrenkė į jo „Renault“. Po eismo įvykio pranešėjas išlipo iš savo transporto priemonės ir priėjo prie „Volvo“ automobilio, kuriame sėdėjo R. B.. Pranešėjas iš karto pajautė alkoholio kvapą, sklindantį iš automobilio ir jo vairuotojo. R. B. negalėjo pastovėti ant kojų ir nerišliai kalbėjo. Pranešėjas pranešė policijai apie įvykį ir galimai neblaivų vairuotoją. Patikrinus R. B. neblaivumą, pirmu pūtimu asmuo į alkoholio matavimo priemonę pripūtė 2,69 promilių. Antru pūtimu buvo nustatyta 2,73 promilių. Jis buvo apžiūrėtas ir pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. R. B., sėdintis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, buvo agresyvus, daužė su rankom ir kojom sulaikymo kamerą, į reikalavimus apsiraminti asmuo nereagavo. R. B. atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus ir pradėjo lipti iš tarnybinio automobilio sulaikymo kameros bandydamas pasišalinti. Jis vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu viešoje vietoje kitiems asmenims girdint, nevykdė teisėtų reikalavimų apsiraminti ir grįžti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Asmuo aktyviai priešinosi, buvo panaudotos spec. priemonės ašarinės dujos ir antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (b.l. 45).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 15.20 val. krovininiu automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) plento. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) g. esančią žiedinę sankryžą sustojo, kad praleistų žiedinėje sankryžoje važiuojančius automobilius. Stovėdamas pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkė automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio. Jam kilo įtarimas, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galimai neblaivus. Šio vairuotojo judesiai atrodė keisti, jis tolygiai nevaikščiojo. Toks įtarimas kilo ir kitiems eismo dalyviams. Jis paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Automobilio „Volvo“ vairuotojas savo automobilyje buvo vienas (b.l. 29-31).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad transporto priemonė „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau šiuo automobiliu leido naudotis tėvui R. B.. Jis nežinojo, kad tėvas jo automobilį vairuos neblaivus. Jis netoleruoja tokių dalykų ir nebūtų tėvui leidęs tai daryti. Jis negyvena kartu su tėvu, todėl nežino, ką šis vakar veikė. Tėvas retkarčiais išgeria alkoholinius gėrimus. Kiek jam yra žinoma, vasario 22 d. tėvas dirbo ir darbą turėjo baigti 17.00 val. Kur tėvas taip anksti važiavo ir kodėl nebuvo darbe, jis nežino. Prašo grąžinti jam priklausiančią transporto priemonę (b.l. 39).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad 2024 m. vasario 22 d., 15.47 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0715 R. B. pirmu patikrinimu nustatytas 2,96 promilių girtumas, 16.06 val. antru patikrinimu nustatytas 2,73 promilių girtumas (b.l. 35-37). Akte užfiksuota, kad iš R. B. burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b.l. 34)

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. B. (A. B.) (b.l. 41).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis vidutinė automobilio „Volvo V50“, kurio gamybos perodas 2004-2008 (pasirinkti metai 2007), kaina Lietuvoje su PVM yra 2 870 eurų (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. B. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1,51 promilių. Tai patvirtina jo paties prisipažinimas ir teisme duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio aparato išrašai, liudytojo parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis R. B. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis vedęs, dirba, anksčiau neteistas, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 40 straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojo jo sūnaus A. B. atsakomybėn (b.l.81-84). R. B. administracine tvarka per paskutinius 1 metus nebaustas (b.l. 69). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kadangi R. B. teisiamas pirmą kartą, dirba ir gauna atitinkamas pajamas, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Kaltinamajam R. B. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jo terminą – 4 (keturis) metus. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, nes anlogiška, tik trumpesnio laikotarpio baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam buvo skirta priimant jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 26 d., kai R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 58).

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o kaltinamojo sūnui A. B. (b.l. 41), tai yra trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad su jo automobiliu eisme dalyvavęs R. B. vartos alkoholį. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V50“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė 2004 - 2008 m. gamybos periodo automobilio „Volvo V 20 2.0D“, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 870,00 eurų (b.l. 42).

Kiti klausimai

R. B. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 58-60) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje yra duomenys, kad kaltinamojo R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 26 d. perduotas VĮ „Regitra“ (b.l. 61-63)

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį R. B. sudaro 133,33 Eur (b.l. 89-91) ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas kaltinamajam buvo paskirtas įvertinus BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sąlygą (bylos nagrinėjimas vyko pagreitinto proceso tvarka), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. B. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. B. paskirti bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 870,00 Eur į valstybės biudžetą.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. B. atėmimą 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. B. atmesti.

Išaiškinti R. B., kad 2 000 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma 2 870,00 Eur nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“, ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801, o konfiskuotino turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotiną turtą atitinkančią sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas