Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKTS vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 3 d., 214 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. bei A. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d., o pagal BK 214 str. 1 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Iš A. S. ir A. S. solidariai priteista: 2618,67 Lt UAB ,,If draudimas“, 142200 Lt UAB DK ,,PZU Lietuva“, 29487 Lt UAB ,,Umika“ žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. vasario mėn., iš 4 į 5 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupe su A. S. ir A. S., (duomenys neskelbtini), A. S. išdaužus gyvenamojo namo langą ir įsibrovus į patalpą – R. M. gyvenamąjį namą, iš namo slapta pagrobė: nukentėjusiųjų R. M. ir I. M. turtą – 580 Lt vertės moterišką odinę rankinę, 800 Lt pinigų, 30 Lt vertės kosmetinę, 250 Lt vertės kvepalus ,,Amor Amor“, 40 Lt vertės blakstienų tušą ,,L`Oreal“, 60 Lt vertės lūpų dažus ,,Max Factor“, 350 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, 2600 Lt bendros vertės du moteriškus auksinius žiedus su briliantais, 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono ,,Siemens“ įkrovėją, iš viso jų turto už 4740 Lt; nukentėjusiųjų V. Š. ir I. Š. turtą – 450 Lt vertės moterišką rankinę, 1449 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,NOKIA 6310i“, 200 Lt bendros vertės kosmetinę su kosmetikos reikmenimis, 270 Lt vertės kvepalus ISSI MIAKY ,,La fue die sey“, 180 Lt vertės odinę piniginę, 360 Lt vertės moterišką auksinį žiedą, 2000 Lt pinigų, ,,NESTE“ degalinių kuro nuolaidų kortelę, ,,Mažeikių naftos“ degalinių kuro nuolaidų kortelę, du namo ir vieną garažo raktus, 553,03 Lt bendros vertės automobilio ,,HYUNDAI TRAJET“, valst. Nr. XXXXXXXX užvedimo raktą su signalizacijos pulteliu, iš viso jų turto už 5462,03 Lt; nukentėjusiojo D. K. turtą – 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,NOKIA 6800“ ir automobilio ,,VW Touareg“ raktelius, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš to paties namo kiemo pagrobė 158000 Lt vertės UAB ,,Hanza lizingas“ priklausantį 2003 m. laidos automobilį ,,VW Touareg“, valst. Nr. XXXXXXXX bei jame buvusį nukentėjusiojo D. K. turtą – 180 Lt vertės automatinių vartų valdymo pultelį, 900 Lt bendros vertės dvejus akinius nuo saulės, 400 Lt vertės mobiliojo telefono laisvų rankų įrangą, iš viso jo turto už 2080 Lt, t. y. iš viso pagrobė didelės – 170282,03 Lt – vertės svetimą turtą.

J. J. buvo kaltinamas ir svetimų mokėjimo instrumentų pagrobimu, tačiau dėl išteisinimo pagal šį kaltinimą apeliacinis skundas nepaduotas.

Teismas nesiėmė jokių priemonių, jog išsiaiškintų, kodėl teisme J. J. duoda parodymus, iš esmės besiskiriančius nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nors ikiteisminiame tyrime prokurorui duoti J. J. parodymai negali turėti įrodomosios reikšmės, teismui priimant nuosprendį, tačiau jie turėjo būti reikšmingi, tikrinant ir vertinant J. J. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, bei kitus byloje esančius įrodymus. Ikiteisminiame tyrime duoti J. J. parodymai turėjo būti vertinami bendrame bylos kontekste, teismas turėjo atsižvelgti ir į juos. Dėl šios priežasties prokuroras mano, kad dar iki priimdamas nuosprendį teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl J. J. nekaltumo, t. y. buvo šališkas.

Teismas, vertindamas J. J. veiksmus, rėmėsi tik telefoninių pokalbių stenogramomis, tačiau pačių telefoninių pokalbių netyrė, įrašai teisme nebuvo perklausyti. Kaltinimas J. J. didžiąja dalimi buvo grindžiamas būtent telefoninių pokalbių įrašų turiniu, todėl teismas, siekdamas pilno ir visapusiško įrodymų ištyrimo, vadovaudamasis BPK 290 str. 2 d., savo iniciatyva privalėjo teisiamojo posėdžio metu perklausyti telefoninių pokalbių įrašus. Juos perklausius, iš jų turinio būtų buvę galima akivaizdžiai girdėti, jog J. J. prieš pat nusikaltimą ir tuojau po jo buvo labai aktyvus, domėjosi vagystei padaryti palankių sąlygų buvimu, buvo suinteresuotas sėkminga nusikaltimo pabaiga, nusikalstamu rezultatu, nebuvo atsisakęs ir nesirengė atsisakyti dalyvauti vagystėje ir pan. Telefoninių pokalbių įrašų turinys neabejotinai būtų leidęs teismui kritiškiau ir objektyviau vertinti J. J. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Šių įrašų neperklausęs, teismas negalėjo priimti objektyvaus sprendimo dėl J. J. Prokuroro nuomone, dėl to atsirado pagrindas pagrįstai manyti, kad teismas dar iki priimdamas nuosprendį turėjo išankstinę nuomonę dėl J. J. nekaltumo, t. y. buvo šališkas.

Be to, teismo šališkumą ir išankstinę nuomonę dėl tariamo J. J. nekaltumo įrodo 2005 m. lapkričio 28 d. vykęs teismo posėdis. J. J. gynėjas šio posėdžio pradžioje paprašė teismo laikinai leisti nedalyvauti tą dieną vykusiame teismo posėdyje toliau tiriant įrodymus motyvuodamas, jog jie nesusiję su jo ginamuoju J. J. Teismas šį prašymą patenkino ir protokoline nutartimi leido J. J. gynėjui laikinai nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame ištirti visi įrodymai, įskaitant ir tuos, kurie tiesiogiai susiję su J. J., t. y. apklausti į tos dienos posėdį atvykę nukentėjusieji, kurie pagal pateiktą kaltinimą nukentėjo dėl visų trijų kaltinamųjų, taigi ir J. J., bendrų veiksmų, ištirti rašytiniai įrodymai, apžiūrėti daiktiniai įrodymai, prokuroro prašymu papildomai apklaustas J. J. Advokatas tos dienos posėdyje dalyvavo tik baigiamosiose kalbose. Akivaizdu, kad teismui buvo neįdomi J. J. gynėjo pozicija, tiriant įrodymus. Tuo teismas šiurkščiai pažeidė BPK 248 str. normą. Šis pažeidimas rodo teismą turėjus išankstinę ir šališką poziciją dėl J. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos vertinimo.

Teismui priėmus J. J. išteisinantį nuosprendį, netinkamai išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą palaiko tik iš dalies, prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti pagal pakeistą kaltinimą. Pagal jį J. J. kaltinamas tuo, jog iš anksto nepažadėjęs padėjo paslėpti kitų asmenų padaryto sunkaus nusikaltimo metu nusikalstamu būdu įgytus didelės vertės daiktus, o būtent:

2005 m. vasario 5 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, žinodamas, kad 2005 m. vasario 5 d., laikotarpiu nuo 0⁰⁰ val. iki 0³⁰ val., (duomenys neskelbtini), A. S. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, A. S. išdaužus lango stiklą ir įsibrovus į patalpą – R. M. gyvenamąjį namą, iš namo kartu su A. S. slapta pagrobė nukentėjusiųjų Rimanto ir Ilonos Misevičių turtą: 580 Lt vertės moterišką odinę rankinę ir joje buvusius 800 Lt, 30 Lt vertės kosmetinę, 250 Lt vertės kvepalus ,,Amor Amor“, 40 Lt vertės blakstienų tušą ,,L`Oreal“, 60 Lt vertės lūpų dažus ,,Max Factor“, 350 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, 2600 Lt bendros vertės du moteriškus auksinius žiedus, iš kurių vienas buvo su briliantais, 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono ,,Siemens“ įkrovėją, iš viso jų turto už 4740 Lt; nukentėjusiųjų Vygaudo ir Irenos Ščukų turtą: 450 Lt vertės moterišką rankinę ir joje buvusius 1449 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6310i“, 200 Lt bendros vertės kosmetinę su kosmetikos reikmėmis, 270 Lt vertės kvepalus ,,Issi Miaky“, 180 Lt vertės odinę piniginę, 360 Lt vertės moterišką auksinį žiedą, 2000 Lt ir 553,03 Lt vertės automobilio ,,Hyundai Trajet“ užvedimo raktą su signalizacijos pultu, iš viso jų turto už 5462,03 Lt; nukentėjusiojo D. K. turtą: 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6800“, automobilio ,,VW Touareg“ raktelius, po to tęsdami nusikalstamą veiką iš to paties namo kiemo pagrobė 158000 Lt vertės UAB ,,Hanza lizingas“ 2003 m. laidos automobilį ,,VW Touareg“, valst. Nr. XXXXXXXX ir jame buvusį D. K. turtą: 180 Lt vertės automatinių vartų valdymo pultelį, 900 Lt bendros vertės dvejus akinius nuo saulės, 400 Lt bendros vertės mobiliojo telefono laisvų rankų įrangą, iš viso jo turto už 2080 Lt, bendrai pagrobė didelės – 170282,03 Lt vertės svetimą turtą, pagrobtu automobiliu ,,VW Touareg“, valst. Nr. XXXXXXXX atvažiavus prie J. J. namų, jis (J. J. ), žinodamas, kad šis automobilis ir jame esantys nukentėjusiųjų daiktai yra nusikalstamu būdu įgyti – pagrobti, T. B. priklausančiu automobiliu ,,Nissan“ A. S. prašymu, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, lydėjo nuo Panevėžio r., Molainių k., Vytauto g. 15, iki Anykščių m. A. S. ir A. S., vairuojantį pagrobtą automobilį ,,VW Touareg“, valst. Nr. XXXXXXXX su jame esančiais pagrobtais nukentėjusiųjų Rimanto ir Ilonos Misevičių, Vygaudo ir Irenos Ščukų, D. K. daiktais, taip savo veiksmais iš anksto nepažadėjęs padėjo paslėpti kitų asmenų padaryto sunkaus nusikaltimo metu nusikalstamu būdu įgytus didelės – 170282,03 Lt – vertės daiktus.

Pripažinus J. J. kaltu, už veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 237 str. 1 d., prokuroras prašo jam paskirti laisvės atėmimo 1 m. bausmę, o subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 m. ir 1 mėn.

Išteisintasis J. J. savo kaltę pagal pakeistą kaltinimą pripažįsta iš dalies teigdamas, jog padėjo slėpti vien A. S. ir A. S. pagrobtą automobilį, nes apie jame buvusius daiktus sužinojo tik tyrimo metu.

Išteisintojo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą su apeliacinės instancijos teisme pakeistu kaltinimu atmesti.

Nuteistasis A. S. prašo išteisintojo nebausti, nes šis įtrauktas į nusikaltimą dėl jo ir A. S. kaltės.

Apeliacinės instancijos teisme prokuroras tik iš dalies palaikė paduotą apeliacinį skundą, todėl sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo palaikymo ribų, t. y. tik dėl pakeisto kaltinimo.

Esminių BPK pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Tai pagrindžiantys motyvai išsamiai nedėstomi, kadangi prokuroras tos apeliacinio skundo dalies nepalaikė.

Prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str. nuostatomis paprašęs apeliacinės instancijos teisme nagrinėti baudžiamąją bylą pagal J. J. pakeistą kaltinimą, įstatymo nepažeidė, nors BPK 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, tokia galimybė nenumatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 9 punkte išaiškinta, kad apeliacinėje instancijoje kaltinimo pakeitimas BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka yra galimas, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu. BPK 1 str. 1 d. nustato, jog baudžiamasis procesas turi užtikrinti greitą, išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas, net įvertinus kaltinimo pakeitimą, tenkinamas tik iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog J. J. 2005 m. vasario 5 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, žinodamas, kad tą naktį, laikotarpiu nuo 0⁰⁰ val. iki 0³⁰ val., (duomenys neskelbtini), A. S. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, slapta pagrobė automobilį ,,VW Touareg“, A. S. prašymu, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, T. B. priklausančiu automobiliu ,,Nissan“ trumpą laiką lydėjo nuo (duomenys neskelbtini link Anykščių m. A. S. ir A. S., vairuojantį pagrobtą 2003 m. laidos UAB ,,Hanza lizingas“ priklausantį automobilį ,,VW Touareg“, valst. Nr. XXXXXXXX taip savo veiksmais iš anksto nepažadėjęs pasikėsino padėti paslėpti kitų asmenų padaryto sunkaus nusikaltimo metu nusikalstamu būdu įgytą didelės – 158000 Lt – vertės automobilį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi T. B. automobilio, kuriuo lydėjo vogtą automobilį, padangų protektorius buvo nusidėvėjęs ir A. S. bei A. S. po kelių minučių jį aplenkė ir nuvažiavo be palydos.

Byloje yra pakankamai įrodymų, jog J. J. pasikėsino padėti paslėpti draugų A. S. ir A. S. nusikalstamu būdu įgytą automobilį ,,VW Touareg“.

Išteisintasis J. J. dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 31-34, 48-49) parodė, kad įvykio naktį prie jo namų privažiavo A. S. ir A. S. automobiliu ,,VW Touareg“, kurį jis vakare matė namo, iš kurio su draugais ketino pavogti ten švenčiančių žmonių striukes ar kitus panašius daiktus, kieme. Draugai jį pakvietė išeiti į lauką automobilio signalu, o A. S. paprašė palydėti. J. J. suprato, jog draugai tą automobilį pavogė. Jo prašė važiuoti priekyje link autostrados, į Anykščių pusę, ir žiūrėti, kad nebūtų policijos. Jis sutiko padėti ir ėmė važiuoti pirmas, tačiau kadangi jo vairuojamo automobilio padangos buvo nusidėvėjusios, jis negalėjo greitai važiuoti, netrukus draugai džipu jį aplenkė ir dideliu greičiu nuvažiavo tolyn. Tą naktį daugiau jų nematė ir nesusisiekė telefonu, nes pastarųjų mobiliojo ryšio telefonai buvo išjungti, todėl grįžo namo. Jis nežinojo, ką dar draugai tą naktį pavogė, kadangi iš namų jį prašė labai greitai išeiti ir apie tai jie nekalbėjo.

Šiuos parodymus J. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 36-40). Iš prie protokolo esančio plano matyti, jog A. S. ir A. S. jį aplenkė, dar neišvažiavus iš kaimo teritorijos.

Analogiškus parodymus J. J. davė pirmosios instancijos teismo posėdyje ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Pastarajame jis papildė, kad už pagalbą jam jokio atlygio nežadėjo, tai jis darė iš draugiškumo. A. S. ir A. S. jį aplenkė, pavažiavus nuo namų apie 2-3 km.

Ši aplinkybė, patikslinanti nuvažiuotą atstumą lydint džipą, iš esmės atitinka jau aptarto parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis.

Išteisintojo parodymus patvirtino nuteistasis A. S.

Apeliacinės instancijos teisme jis parodė, jog su A. S. pavogę džipą iš karto nuvažiavo pas J. J. į namus ir paprašė automobiliu palydėti į Anykščių pusę, tačiau, šiam važiuojant labai lėtai, dar neišvažiavus iš kaimo aplenkė jį ir nuvažiavo vieni. Apie tai, ką iš namo pavogė, jie tą naktį nekalbėjo.

Tokie A. S. parodymai atitinka jo anksčiau duotus parodymus.

Aplinkybę, kad J. J. lydėjo vogtą automobilį trumpai, įrodo ir telefoninių pokalbių tarp J. J., A. S. bei A. S. stenogramos (t. 2 b. l. 88-89): 0⁰⁸ val. vagystės iš namo dalyviai prieš nusikaltimą dar nebuvo susirinkę, o 0³⁰ val. A. S. jau koneveikė J. J., jog šis vietoj to, kad važiuotų pirmas, velkasi iš paskos.

Teisėjų kolegijos nuomone, tik iš dalies pasitvirtino apeliacinės instancijos teisme prokuroro pakeistas kaltinimas dėl J. J. daryto nusikaltimo apimties.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog J. J. žinojo draugų pavogtame automobilyje buvus kaltinime nurodytus pavogtus daiktus.

Iš nuteistųjų ir išteisintojo nuoseklių parodymų akivaizdu, kad po vagystės jie bendravo labai trumpai, važiavo skirtingais automobiliais. Ši kaltinimo dalis paremta vien įrodymais nepagrįstomis prielaidomis.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje.

Dėl to kaltinimas J. J. padėjus paslėpti pavogtame automobilyje buvusius pagrobtus 12282,03 Lt vertės nukentėjusiųjų daiktus laikomas neįrodytu.

Taip pat nepakanka duomenų išvadai, jog J. J. padarė baigtą nusikaltimą.

Iš šiame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad jis dėl vairuojamo T. B. priklausančio automobilio ,,Nissan“ padangų prastos būklės realiai negalėjo įvykdyti draugų prašymo, saugantis policijos, važiuojant pirmam lydėti pavogtą automobilį iki jo paslėpimo vietos Anykščių rajone, t. y. padėti paslėpti nusikalstamu būdu įgytą daiktą.

Taip atsitiko dėl nuo J. J. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jis vairavo ne savo automobilį, nežinojo, jog padangų protektorius visai nusidėvėjęs, ir dėl slidumo negalėjo greitai važiuoti, o jo važiavimo greitis netenkino skubėjusių paslėpti vogtą džipą A. S. ir A. S., todėl jau po kelių minučių jie J. J. aplenkė ir paliko.

Dėl to J. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 237 str. 1 d. kaip pasikėsinimas iš anksto nepažadėjus padėti A. S. ir A. S. paslėpti pavogtą automobilį ,,VW Touareg“.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad J. J. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia.

Antra vertus, J. J. nusikalto tyčia, jis anksčiau teistas už nesunkius nusikaltimus ir aptariamą nusikaltimą padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 3 b. l. 56), dar anksčiau teistas už chuliganizmą trumpalaike laisvės atėmimo bausme Švedijoje (t. 5 b. l. 7-8).

Tai rodo, jog J. J. linkęs daryti nesunkius nusikaltimus, iš ankstesnių teistumų nepasimokė, ir vieną iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – galima pasiekti tik paskyrus realią, nors ir neilgalaikę, laisvės atėmimo bausmę.

J. J. prisipažino nusikaltimo naktį rūkęs ,,žolę“, t. y. kanapes, tačiau tai nelaikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš išteisintojo parodymų matyti, kad jis pasikėsino padėti padaryti nusikaltimą draugų paprašytas ir teigė iš draugiškumo jiems būtų padėjęs, nepriklausomai nuo savo būsenos.

Beje, bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose, prokurorai taip pat neprašė šios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia.

Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. J. skiriama bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendį dėl J. J. išteisinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 237 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 284 str. 1 d., 290 str., jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyniems (7) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2005 m. vasario 19 d. iki 2005 m. gegužės 9 d.