Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje yra VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje pareiškėja A. M. pareiškimą palaiko, paaiškino pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes apie jos tėvo J. B. ir sesers N. B. giminystės saitus, patvirtino, jog jie buvo sesuo ir brolis. Per visą savo gyvenimą jai nekilo abejonių, kad tėtis ir teta buvo sesuo ir brolis, jie visą laiką švęsdavo bendras giminės šventes, ji ir pati gyvendavo pas savo tetą, tėtis po savo sesers mirties per nustatytą terminą kreipėsi ir dėl palikimo priėmimo. Tai, kad J. B. ir N. B. buvo sesuo ir brolis, žinojo aplinkiniai miestelio gyventojai, visi giminaičiai. Bet paveldėjimo teisės liudijimas J. B. nebuvo išduotas, nes nepakako dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą dėl tėvo ir tetos giminystės ryšių.

6. Iš pareiškėjos A. M., liudytojų E. B., A. B., R. V. parodymų, rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:

6.1. P. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), kaip tėvas nurodomas J. B., motina – S. B..

6.2. J. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), motina nurodyta P. B., tėvas nenurodytas.

6.3. (duomenys neskelbtini) Pandėlio rajono civilinės metrikacijos skyriuje susituokė P. S., kuriai tai buvo antra santuoka, ir J. K.. Po santuokos sudarymo P. S. pasirinko K. pavardę. P. K. mirė (duomenys neskelbtini).

6.4. N. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas J. K., motina – P. K., J. dukra. N. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. B., po santuokos pasirinko B. pavardę. Santuoka iki N. B. mirties buvo pasibaigusi.

6.5. J. B. ir N. K. (po santuokos B.) su P. K. ir J. K. Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) J. B. ir N. K. visi gyventojai ir šeimos nariai laikė broliu ir seserimi. J. B. iki santuokos su E. B. P. K. ir J. K. padėjo auginti N. K., ją rūpinosi kaip seserimi, kurį laiką ir po santuokos su E. B. gyveno pas tėvus, padėjo auginti ir rūpintis N. K., ryšiai tarp J. B. ir N. K. nenutrūko ir J. B. su sutuoktine E. B. persikėlus gyventi atskirai.

6.6. N. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko butas, esantis Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ir butui priklausanti ¼ dalis ūkinio pastato bei kiemo statiniai. Dėl N. B. palikimo priėmimo į Rokiškio I-ąjį notarų biurą kreipėsi J. B., notarų biurui nurodė, jog jis yra mirusiosios brolis. J. B. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas.

6.7. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į Rokiškio I-ąjį notarų biurą kreipėsi ir mirusiojo palikimą priėmė J. B. duktė A. M., jai (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

7. Pareiškimas tenkinamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

9. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

10. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjos A. M. tėvas J. B. po N. B. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Rokiškio rajono I-ąjį notarų biurą bei nurodė, jog yra mirusiosios N. B. brolis. Jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes J. B. nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį – tiek jo, tiek N. B. (iki santuokos – K.) gimimo liudijimuose nesutapo nei motinų duomenys (J. B. nurodyta P. B., N. B. – P. K.), nei tėvų (J. B. gimimo liudijime jis apskritai nenurodytas, N. B. – J. K.).

11. Pareiškėja A. M. kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pateikė ir N. B. motinos P. K. santuokos sudarymo įrašą, jog prieš santuoką P. K. pavardė buvo S.. Kuri taip pat nėra tokia pati, kokia buvo nurodyta J. B. gimimo liudijime (mergautinė). Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, jog jai nepavyko gauti įrodymų apie močiutės P. K. pirmąją santuoką su A. S. (nei Lietuvos valstybės istorijos archyve, nei Molėtų rajono, nei Biržų, nei Rokiškio rajono civilinės metrikacijos įstaigose santuokos, kurią būtų sudariusi P. B. su A. S., įrašų nebuvo rasta). Tai, kad P. B., tai yra J. B. motina, buvo susituokusi prieš sudarydama santuoką, liudijo E. B., tai, kad santuoką P. B. sudarė su A. S., parodė ir R. V.. Visi teismo posėdyje liudytojai – E. B., A. B. ir R. V. – užtikrintai liudijo, jog J. B. ir N. B. buvo brolis ir sesuo, kas patvirtino pareiškėjos A. M. paaiškinimus. Tai, kad N. B. ir J. B. motina buvo P. K., mergautinė pavardė iki pirmos santuokos B., sudariusi pirmą santuoką, pasiėmė vyro S. pavardę, patvirtina ir tai, jog P. B. gimimo liudijime jos tėvo vardas buvo J. (B.), tas pats P. K. tėvo vardas J. nurodomas N. B. (K.) gimimo liudijime.

12. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja A. M. įrodė, jog jos tėvas J. B. ir N. B., iki santuokos K., buvo broliai ir sesuo, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių J. B. giminystę su N. B., ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, nei teismine, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo, tai yra tam, kad A. M., kaip J. B. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, gautų paveldėjimo teisės liudijimą į N. B. palikimą.

13. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, dėl jų priteisimo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) siejo giminystės ryšiai, tai yra J. B. ir N. B. buvo brolis ir sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.