Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Virginijos Žindulienės ir Vaclovo Iždono,

kaltinamiesiems V. M., V. G., S. L., R. V., L. G., ir jų gynėjams advokatams A. S., R. T., A. R. ir V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, aukštojo išsilavinimo, vedęs, V. M. individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d., LR BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 2 d., LR BK 24 str. 4 d. ir 233 str.1d.;

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d., LR BK 233 str.1d.;

S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Mažeikių r. policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d.;

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis R. V. individualioje įmonėje komercijos direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2d., LR BK 233 str. 1 d.;

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Tirkšlių s., Mažeikių r., aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis D. M. ūkyje sandėlininku, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

kad valstybės tarnautojai V. M., V. G. ir S. L., organizuojant V. M. bei padedant R. V. ir L. G., bendrininkų grupėje, V. M., V. G., R. V. ir L. G. siekdami asmeninės naudos, nuo 2007m. sausio 2d. iki 2007m. sausio 8d., tiksliai nenustatytu laiku, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir fizinis asmuo - nukentėjusioji N. J..

V. M., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroru, piktnaudžiavo tarnyba ir organizavo piktnaudžiavimą tarnyba siekdamas asmeninės naudos, t.y. norėdamas išvengti galimo jo atleidimo iš tarnybos dėl 2007 m. sausio 2 dieną, apie 17.20 val., jo padaryto eismo įvykio, kurio metu jis, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir tuo pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2007m. sausio 2-3 dienomis (tiksliai nenustatytu laiku) sukūrė nusikaltimo padarymo planą kaip nuslėpti tikrąsias šio eismo įvykio aplinkybes, ir tuo tikslu, pasinaudodamas savo, kaip prokuroro tarnybine padėtimi, gerais asmeniniais ir tarnybiniais santykiais su Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku V. G., gerais asmeniniais santykiais su giminaičiais R. V. ir L. G. bei tikėtina įtaka Mažeikių rajono policijos pareigūnams, telefoninių pokalbių ir susitikimų Mažeikių mieste metu susitarė su valstybės tarnautoju V. G., giminaičiais R. V. ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 bei 2007 m. sausio 3 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-3 dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne jis, t.y. V. M., o jo giminaitis L. G..

Veikdamas pagal šį sugalvotą planą, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tiksliai nenustatytu laiku), telefoninių pokalbių ir susitikimų Mažeikių mieste metu, V. M. paveikė giminaitį L. G. surašyti Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkui žinomai melagingą pareiškimą, kad L. G. eismo įvykio metu vairavo jo automobilį, paveikė giminaitį R. V. surašyti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui žinomai melagingą paaiškinimą, kad V. M. automobilį vairavo L. G., ir pats surašė Generaliniam prokurorui žinomai melagingą paaiškinimą, kad eismo įvykio metu jo automobilį vairavo L. G..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką toliau koordinavo bendrininkų veiksmus, nes, sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistui S. L. duotą N. J. paaiškinimą, kad ji matė, kaip automobilį „Audi 100“ 2008-01-02 vakare vairavo jai iš matymo pažįstamas prokuroras, V. M. 2007 m. sausio 4 d., apie 14-21 val. (tikslesnis laikas nenustatytas), telefoninių pokalbių bei susitikimo su V. G. ir R. V. metu R. V. individualios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, skatindamas bendrininkus veikti jo naudai, susitarė, kad R. V. paveiks N. J. pakeisti parodymus nurodant, kad automobilį vairavo ne V. M., o kitas asmuo, kad V. G., padedant R. V. ir įtraukdamas į nusikalstamą veiką savo pavaldinį valstybės tarnautoją S. L., organizuos N. J. melagingo paaiškinimo surašymą administracinėje byloje.

Tęsdamas suplanuotą nusikaltimą ir žinodamas, kad 2007 m. sausio 5-8 d. laikotarpiu Mažeikių rajono policijos komisariate V. G. sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr.73-PR-30 pridėjo S. L. surašytą ir iš R. V. gautą melagingą N. J. paaiškinimą bei pateikė tą medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tarnybiniam patikrinimui atlikti, suderinęs veiksmus su R. V. ir L. G., 2007 m. sausio 8 d. pateikė tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarytos komisijos nariams melagingą paaiškinimą, kuriame nurodė išgalvotas eismo įvykio aplinkybes, t.y, kad eismo įvykio metu jo (V. M.) automobilį vairavo L. G..

Šiais savo nusikalstamais veiksmais V. M., būdamas valstybės tarnautoju ir užimdamas aukštas prokuroro pareigas bei pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė LR Konstitucijos 118 str., kuriame numatyta prokuroro pareiga ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir klausyti tik įstatymo; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d., kur yra numatyta pareiga užtikrinti teisėtumą, 3 str. 1, 2 d., kur numatytos pareigos sprendimus priimti vadovaujantis įstatymais, gerbti asmens teises ir laisves, 20 str. 1 d. 1, 2, 6 p., kur numatytos pareigos būti ištikimam Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, laikytis prokurorų etikos kodekso; 30 str. 1d. 1 p., nes sulaužė duotą prokuroro priesaiką, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas prokuratūros kaip valstybės institucijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, tuo padarė didelės neturtinės žalos Lietuvos valstybei ir nukentėjusiajai N. J., nes buvo pažeistos N. J. teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 1 d., tai yra suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 str. numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos.

V. G., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku, siekdamas asmeninės naudos, t.y. padėti Mažeikių rajono apylinkės prokurorui V. M. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš tarnybos, ir taip tikėdamasis palaikyti su juo gerus, draugiškus santykius, turėdamas įgaliojimus organizuoti tyrimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 dėl 2007-01-02 eismo įvykio, kurio metu V. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir tuo pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tiksliai nenustatytu laiku) telefoninių pokalbių ir susitikimų Mažeikių mieste metu, susitarė su V. M., R. V. ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 ir 2007 m. sausio 3d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-3 dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. M., o L. G.. Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 3 d., apie 10 val., Mažeikių rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, V. G. priėmė iš V. M. L. G. žinomai melagingą pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu V. M. automobilį vairavo L. G., ir pridėjo jį prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr.73-PR-30.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G., sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. Mažeikių rajono policijos komisariate N. J. duotą paaiškinimą, kad automobilį „Audi 100“ vairavo iš matymo pažįstamas prokuroras, pranešė apie tai bendrininkams R. V. ir V. M. ir 2007 m. sausio 4 d., apie 14-21 val., telefoninių pokalbių bei apie 21 val. vykusio susitikimo su V. M. ir R. V. metu, R. V. individualios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, skatinamas V. M., R. V. sutikus paveikti N. J. pakeisti parodymus, sutiko, padedant R. V., organizuoti N. J. melagingo paaiškinimo surašymą, įtraukiant į nusikaltimo darymą jam pavaldų valstybės tarnautoją, policijos pareigūną, S. L..

Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 5 d., apie 9-12 val., iš R. V. sužinojęs, kad pastarasis paveikė N. J. pasirašyti žinomai melagingą paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, V. G., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, susitarė su pavaldiniu policijos pareigūnu S. L. surašyti kitą 2007 m. sausio 4 d. data neva N. J. duotą paaiškinimą, su jame įrašytais melagingais parodymais, kad ji matė kaip automobilio „Audi 100“ vairuotojas po eismo įvykio nuėjo, o iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas išlipo iš keleivio pusės. S. L. sutikus surašyti ir surašius tokį melagingą paaiškinimą, ir taip prisijungus prie bendrininkų daromo nusikaltimo, bei padavus tą paaiškinimą jam, t.y. V. G., pastarasis per R. V. pateikė N. J. pasirašyti minėtą melagingą paaiškinimą. Tą pačią dieną, iš R. V. gavęs N. J. pasirašytą žinomai melagingą paaiškinimą, V. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007m. sausio 5-8 dienomis (tiksliai nenustatytu laiku) Mažeikių rajono policijos komisariate, sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr.73-PR-30 pridėjo iš melagingą N. J. paaiškinimą bei pateikė tą medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tarnybiniam patikrinimui atlikti, o pirmąjį-teisingą paaiškinimą paslėpė jo darbo kabinete buvusiame seife.

Tokiais savo veiksmais valstybės tarnautojas policijos pareigūnas V. G., pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1, 2 d., 5 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p., 21 str. 1 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti pagarba žmogaus teisėmis, teisėtumu, nešališkai ginti visus asmenis, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1, 4 d. ir 9 d. 1, 2 p., kur nustatytos pareigos vadovautis įstatymo viršenybės, skaidrumo, pareigos teisėms principais, nešališkai tarnauti žmonėms, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, 12 str. 2 d., nes sulaužė duotą pareigūno priesaiką, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas policijos kaip valstybės institucijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J., nes buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 1 d., t.y. suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 str. numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

R. V., iš V. M. sužinojęs apie jo sukeltą eismo įvykį ir priėmęs V. M. pasiūlymą padėti suklastoti šio įvykio aplinkybes, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tiksliau nenustatytu laiku), telefoninių pokalbių ir susitikimų Mažeikių mieste metu, susitarė su giminaičiu valstybės tarnautoju V. M., dirbančiu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje prokuroru, valstybės tarnautoju V. G., dirbančiu Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku, ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 dėl 2007 m. sausio 2d. eismo įvykio, kurio metu V. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst, Nr, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir tuo pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., ir 2007 m. sausio 3 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-3 dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. M., o L. G., siekdamas asmeninės naudos, t.y. kad V. M. išvengtų galimo atleidimo iš tarnybos, taip prisijungė prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Veikdamas pagal V. M. nurodymą, 2007 m. sausio 3 d., apie 8-12 val. (tiksliau nenustatytu laiku) Mažeikių mieste, R. V. pateikė Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui melagingą paaiškinimą, kad 2007-01-02, apie 17 val., išgėrusiam V. M. išvažiuojant iš jo degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) Mažeikių m., V. M. automobilį vairavo L. G., o V. M. atsisėdo greta vairuotojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. Mažeikių rajono policijos komisariate duotą N. J. paaiškinimą, kuriame pastaroji nurodė mačiusi, kad automobilį „Audi 100“ vairavo iš matymo pažįstamas prokuroras, 2007 m. sausio 4 d., apie 14-21 val., telefoninių pokalbių ir 21 val. susitikimo savo individualios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, su V. M. ir V. G. metu, R. V., V. M. interesais, sutiko paveikti N. J. pakeisti parodymus į atitinkančias bendrininkų išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir padėti V. G. organizuoti N. J. melagingo paaiškinimo surašymą.

Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 5 d., apie 9-12 val., R. V. nuvyko pas N. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kur, panaudodamas psichinę prievartą - menkindamas jos duotų parodymų reikšmę, grasindamas galimais teisminiais procesais ir kitaip įtikinėdamas, išgavo iš N. J. sutikimą pasirašyti teisybės neatitinkantį paaiškinimą, ir apie tai pranešė V. G.. Mažeikių policijos komisariate V. G. nurodymu S. L. surašius kitą 2007 m. sausio 4 d. data N. J. paaiškinimą, su jame įrašytais žinomai melagingais parodymais, kad ji matė kaip automobilio „Audi 100“ vairuotojas po eismo įvykio nuėjo, o iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas išlipo iš keleivio pusės, R. V., paėmęs iš V. G. teisybės neatitinkantį paaiškinimą, nuvyko pas N. J. į namus ir įkalbėjo N. J. tą paaiškinimą pasirašyti bei pasirašytą melagingą paaiškinimą grąžino V. G. prijungimui prie administracinės.

Tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad V. G. sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie medžiagos Nr.73-PR-30 pridėjo iš R. V. gautą melagingą N. J. paaiškinimą, 2007 m. sausio 8 d., Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, R. V. davė tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarytos komisijos nariams melagingą paaiškinimą, kuriame nurodė V. M. žinomai melagingas eismo įvykio aplinkybes, kad matė L. G. vairuojantį V. M. automobilį.

Tokiais savo nusikalstamais veiksmais, t.y. teikdamas priemones, šalindamas kliūtis, pridengdamas bendrininkus, R. V. palengvino nusikalstamos veikos padarymą ir padėjo valstybės tarnautojams V. M., V. G. ir S. L., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J..

L. G., iš V. M. sužinojęs apie pastarojo 2007-01-02 padarytą eismo įvykį ir priėmęs V. M. prašymą padėti jam suklastoti eismo įvykio aplinkybes, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tiksliau nenustatytu laiku) telefoninių pokalbių ir susitikimų Mažeikių mieste metu, susitarė su giminaičiu valstybės tarnautoju V. M., dirbančiu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje prokuroru, o per pastarąjį ir su valstybės tarnautoju V. G., dirbančiu Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku, bei kitu V. M. giminaičiu R. V. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 dėl 2007 m. sausio 2 d. eismo įvykio, kurio metu V. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir tuo pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., ir 2007 m. sausio 3 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-3 dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. M., o jis, t.y. L. G., siekdamas asmeninės naudos, t.y. padėti žmonos broliui V. M. išvengti galimo atleidimo iš darbo, ir taip prisijungė prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Veikdamas pagal V. M. nurodymą, L. G. surašė ir 2007 m. sausio 3 d., apie 8-10 val., Mažeikių mieste, per bendrininką V. M. pateikė į administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr.73-PR-30, esančią pas V. G., melagingą pareiškimą, kad jis 2007 m. sausio 2 d., apie 17 val.30 min., eismo įvykio metu vairavo V. M. automobilį „Audi 100“, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Veikdamas pagal susitarimą su bendrininkais ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. sausio 5 d., apie 9-12 val., Mažeikių rajono policijos komisariate, apklausiamas policijos pareigūno S. L., davė melagingą paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30, kad jis 2007-01-02, apie 17 val., eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje metu vairavo V. M. automobilį, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos..

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su bendrininkais, 2007 m. sausio 8 d. (tikslus laikas nenustatytas), L. G. davė tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarytos komisijos nariams LR Generalinio prokuroro vardu žinomai melagingą paaiškinimą, kad 2007-01-02, apie 17.30 val., eismo įvykio metu jis vairavo V. M. automobilį, ties parduotuve (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį ir, kartu važiavusiam V. M. paliepus, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tokiu būdu L. G. prisiimdamas kaltė dėl eismo įvykio ir tuo pridengdamas bendrininkus bei palengvindamas nusikalstamos veikos padarymą, padėjo valstybės tarnautojams V. M., V. G. ir S. L., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J..

S. L., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistu, turėdamas įgaliojimus atlikti tyrimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 dėl 2007-01-02 eismo įvykio, kurio metu Mažeikių rajono apylinkės prokuroras V. M. būdamas neblaivus ir vairuodamas savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir tuo pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2007 m. sausio 5 d., apie 10 val., Mažeikių rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, žinodamas apie N. J. 2007 m. sausio 4 d. jam pačiam duotą paaiškinimą, kad automobilį „Audi 100“ vairavo iš matymo pažįstamas prokuroras, sutikęs su Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko V. G. neteisėtu nurodymu surašyti 2007 m. sausio 4 dienos data N. J. vardu paaiškinimą, įrašant melagingus parodymus, kad ji matė kaip automobilio „Audi 100“ vairuotojas po eismo įvykio nuėjo, o iš keleivio pusės išlipo iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi surašė 2007 m. sausio 4 d. data N. J. vardu paaiškinimą, įrašydamas V. G. nurodytas melagingas aplinkybes, pasirašė bei padavė tą paaiškinimą V. G., ir taip suklastojęs įrodymus ir nuslėpdamas tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, prisidėjo prie V. M., V. G., R. V. ir L. G. daromo nusikaltimo.

Tokiais savo nusikalstamais veiksmais valstybės tarnautojas S. L. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1, 2 d., 5 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p., 21 str. 1 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti pagarba žmogaus teisėmis, teisėtumu, nešališkai ginti visus asmenis, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1, 4 d. ir 9 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis įstatymo viršenybės, skaidrumo, pareigos teisėms principais, nešališkai tarnauti žmonėms, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, 12 str. 2 d., sulaužė duotą pareigūno priesaiką, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas policijos kaip valstybės institucijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J., nes buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 1 d., t.y. suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 str. numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Be to, V. M., V. G. ir R. V., bendru susitarimu, suorganizavus V. M., vykdant R. V. ir padedant V. G., laikotarpiu nuo 2007m. sausio 31 iki vasario 3 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00004/07, per nusikalstamos veikos tiesioginį vykdytoją R. V., telefoninių pokalbių ir betarpiškų susitikimų įvairiose Mažeikių miesto vietose su N. J. metu, įkalbinėdami, šantažuodami, siūlydami pinigus ir paslaugas, siekė paveikti liudytoją N. J., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, neva, mačiusi, jog 2007m. sausio 2d., apie 17.20 val., eismo įvykio Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje metu, V. M. automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne V. M., o kitas asmuo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Taip pat, kad liudytoja N. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, neva, antrąjį savo paaiškinimą administracinių teisės pažeidimo byloje, kuriame ji nurodė mačiusi, jog 2007m. sausio 2d., apie 17.20 val., eismo įvykio metu V. M. automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne V. M., o kitas asmuo, ji pasirašė ne 2007 m. sausio 5 d. savo namuose atnešus R. V., o 2007m. sausio 4 d. apklausta Mažeikių rajono policijos komisariate.

Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d., po darbo, savo automobiliu nuvažiavo į savo antros eilės pusbrolio R. V. individualią įmonę - degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, su pastaruoju Naujųjų metų proga išgėrė po 150 g degtinės. Prieš tai alkoholio nebuvo gėręs. Išėjęs iš R. V. įmonės į kiemą ir atsitiktinai sutikęs savo sesers vyrą L. G., paprašė jo parvežti į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) L. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį, po ko atsitraukė atgal ir pavažiavęs į priekį, sustojo. Tai įvyko maždaug 17.15 val. Oras buvo drėgnas, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo tamsu. L. G. vairavo jam, t.y. V. M. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o savo automobilį buvo palikęs R. V. degalinės kieme. Jo (V. M.) automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį, jis (V. M.) susinervino, apšaukė L. G. ir jam pasakė, kad susitvarkys pats. L. G., išlipęs iš jo automobilio, nuėjo, atrodo, link Laisvės gatvės. Jis (V. M.) sužeistas nebuvo, tik patyrė stresą. Išlipęs iš automobilio, išgirdo kitoje gatvės pusėje šūkaujant moterį. Ar moteris šaukė ant jo, ar ant L. G., jis nežino, į jos žodžius nesigilino, vyro su vaiku nepamena. Atėjus apgadinto automobilio savininkui, jis jo atsiprašė, pasakė, kad automobilis yra jo, ir kad jis atsilygins. Atvykus pirmajam policijos pareigūnų ekipažui, jis patvirtino savo kaltę, patvirtino, kad automobilį vairavo jis pats. Taip pasielgė nenorėdamas į šį įvykį įvelti L. G., nes, kiek žino, pastarasis nėra baustas, jam reikia toli važinėti į darbą. Pirmasis pareigūnų ekipažas įvykio neformino. Atvažiavus antrajam ekipažui, eismo įvykis buvo forminamas. Pareigūnams jis pasakė, kad automobilį vairavo jis pats. Buvo sudaužytas jo automobilio dešinysis žibintas, „sparnas“, variklio dangtis, bamperis. Priekinis stiklas keleivio pusėje buvo įskilęs anksčiau. V. G. ir R. V. įvykio vietoje jis nematė, su jais nesikalbėjo. Kas išvežė jo mašiną iš įvykio vietos, nežino. Su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo surašytas paaiškinimas ir jis jį pasirašė. Žinojo, kad bus atliekamas tarnybinis patikrinimas. Policijoje apklausa vyko trumpai, jam papūtus, alkotesteris rodė girtumą virš dviejų promilių. Jis, nesutikdamas su tokiais alkotesterio parodymais, nepasirašė alkotesterio šaknelėje. Į gydymo įstaigą jo niekas nevežė, pats irgi nesikreipė. Kodėl taip pasielgė,- nežino. Įvykio metu jis nebuvo sužalotas, kaktą trynė šiaip sau, mano, kad dėl to kakta galėjo parausti. Sausio 2 dieną daugiau su L. G. susitikęs nebebuvo. Kitą rytą, t.y. sausio 3 d., jam nuvykus pas V. G. paklausti kaip reikalai, pastarasis paaiškino, kad bus atliekamas tyrimas, medžiaga bus perduota prokuratūrai. Avarijos vakarą jam paskambino L. G., klausė, kaip sekėsi. Jis L. G. atsakė, kad įvykį apiformino „ant savęs“ ir vėliau paaiškės, kas bus toliau. Sausio 3 d. pas jį atvažiavęs L. G., atvežė pareiškimą ir pasakė, kad pareiškimą nuveš į policijos komisariatą, ką po to ir padarė. Jis su L. G. parodymų nederino, nurodymo surašyti pareiškimą pastarajam nedavė. Sausio 3 d. galėjo būti bendravęs su R. V., tačiau jam jokių nurodymų taip pat nedavė. Nukentėjusiąją jis pamatė tik teismo posėdyje, apie jos parodymus nieko nežinojo ir nieko pakeisti jos neprašė. Poveikio niekam nedarė, „koordinacinių“ pokalbių nebuvo. Jo telefonas buvo R. V. įmonės vardu, nes pastarajam, kaip verslininkui, yra mažesni tarifai. Apgadinto automobilio savininkui žalą jis atlygino savo lėšomis, sumokėjo jam ne mažiau 3000 litų. Kad L. G. atlygintų žalą, jis neprašė, šį klausimą išspręs tuomet, kai viskas baigsis. Sausio 3 d. jis buvo susitikęs su L. G. ir R. V.. R. V. sakė, kad parašė paaiškinimą, bet jis jam tokio nurodymo nebuvo davęs. Tarnybinis patikrinimas prasidėjo priėmus įsakymą sudaryti komisiją. Tai buvo sausio 3d. ar sausio 4 d. Prokurorui J.Malininui liepus, jis sausio 3 d. parašė paaiškinimą apie įvykį, kur nurodė įvykio aplinkybes. Paaiškinimą adresavo Generalinei prokuratūrai. Nepamena, kad būtų skambinęs V. M., taip pat nepamena, kodėl skambino A. M., V. G.. Sausio 4 d. galėjo susitikti su R. V. ir V. G.. Nepamena, tą ar kitą dieną, susitikime dalyvavo ir A. S., tačiau pokalbio smulkmenų jis nežino. Apie R. V. ir N. J. susitikimus jis nežinojo. Sausio 8 d., sužinojęs, kad atvyks komisija, pokalbio metu apie tai galėjo pasakyti R. V.. Tą dieną R. V. kvietė į komisiją, tačiau kas kvietė, jis nežino. R. V. rašė paaiškinimą tarnybinio patikrinimo komisijai. Sausio 8 d. paaiškinimą rašė ir L. G., tačiau jis (V. M.) šiais paaiškinimais nesidomėjo. Kitų kaltinamųjų paslaugų jis neprašė, nes jam to nereikėjo, padėti niekas nesisiūlė. Automobilį jis remontavo savo lėšomis Tirkšliuose. R. V. susiskambinus su serviso savininku, jie ten nuvežė automobilį. Dėl remonto R. V. nurodymų jis nedavė, nuimtos automobilio dalys liko R. V. garaže, nes jam jų nereikėjo. Automobilio stiklą nusprendė pakeisti meistrai.

Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis organizavo ir koordinavo R. V. ir V. G. veiksmus paveikti liudytoją N. J.. Jei jie visi ir susitikdavo ar susiskambindavo, tai apie jokį poveikį N. J. nebuvo kalbama. Jei R. V. darė poveikį liudytojai, tai jis tai darė savo iniciatyva. Jis (V. M.) nežinojo, kad R. V. susitinka su N. J., be to, nežinojo, kad jo (V. M.) atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Mano, kad kaltinimai jo atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, nes 2007-01-02 jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne jis, N. J. dėl vairavusio asmens galėjo apsirikti, nes buvo tamsus paros laikas ir prastas apšvietimas, be to, N. J. duoti atitinkamus parodymus buvo daromas prokuratūros ir žiniasklaidos spaudimas.

Mano, kad kaltinimas pažeidus LR Konstitucijos 118 str., yra nepagrįstas, nes jis šiuo atveju buvo eilinis pilietis ir nevykdė jokių savo, kaip prokuroro tiesioginių pareigų, nei prokuroro pareigoms priskirtų funkcijų. Kadangi jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, tai jis gynėsi nuo neteisingai jam mestų kaltinimų padarius administracinės teisės pažeidimą. Jis pats neprivalėjo nieko ginti, nes jo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, o jis asmeniškai jokio tyrimo neatliko. Mano, kad nepažeidė kaltinime nurodytų LR prokuratūros įstatymo straipsnių, nes tuo laiku neatliko savo tiesioginių pareigų, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo, nepalaikė valstybinio kaltinimo šioje byloje arba šiame tyrime, nesupranta, kur ir kada negerbė ir negynė asmens teisių ir laisvių, jeigu jis neturėjo paminėtiems asmenims jokios įtakos. Mano, kad Prokuratūros įstatymo reikalavimus pažeidė asmenys, kurie atliko jo tarnybinį patikrinimą. Sutinka, kad pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 str.1d. 6 punktą, kuris numato laikytis prokurorų etikos kodekso. Šiuo atveju etikos kodeksą pažeidė tik tuo, kad visuomenei pasirodė neblaivus ir su jo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, bet mano, kad tai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, o tik drausminę atsakomybę, kuri jo atžvilgiu buvo pritaikyta ir neadekvati padarytam pažeidimui.

Mano, kad jis nesulaužė duotą prokuroro priesaiką ir liko ištikimas Lietuvos valstybei, nes valstybės neišdavė. Konstitucijos ir įstatymų nepažeidė. Sutinka, kad pasirodęs neblaivus viešoje vietoje, suteršė gerą prokuroro vardą, bet tuo nusikaltimo nepadarė. Mano, kad niekas nepažeidinėjo, taip vadinamosios nukentėjusiosios N. J. laisvių. Priešingai, remiantis jos parodymais, kurie, jo manymu, buvo išgauti generalinės prokuratūros pareigūnų morališkai ją spaudžiant, o tą spaudimą atliko pakankamai autoritetingi pareigūnai, kad, taip vadinamoji nukentėjusioji, aiškintų taip, kaip jie nori. Nesutinka su kaltinimu, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, t.y., kad nebūtų atleistas iš tarnybos prokuratūroje, ir vienas iš įrodymų, neva, tai, kad jis kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas, kad šis neatleistų iš tarnybos prokuratūroje. Sutinka prašęs, kad netaikytų jam griežčiausios nuobaudos, tačiau tuo remtis baudžiamojoje byloje, jam atrodo, išvis netinka.

Todėl prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika.

Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisme kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d., apie 17 val., pas jį į ofisą atvažiavo V. M. ir jie Naujųjų metų proga išgėrė po 150 g degtinės. V. M. išėjus, jis taip pat išėjo į lauką. Matė V. M. einantį link savo automobilio „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. buvo ne vienas, ten dar kažkas buvo. Vėliau V. M. jam pasakė, kad tąkart išvažiavo su giminaičiu. V. M. išvažiavus ir jis savo automobiliu išvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Buvo jau po 17 valandos, automobilį vairavo jis pats. Važiuodamas (duomenys beskelbtini) gatve pamatė policijos automobilius ir V. M. automobilį „Audi“. Priėjęs pasižiūrėti kas atsitiko, matė moterį, kuri kažką šūkavo, todėl jis pagalvojo, kad kažkas nukentėjo. Moteris buvo prie savo automobilio (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje. Matė ją iš toli, maždaug 12-13 metrų atstumu, su ja nebendravo. Iš žmonių prie „Audi“ ir moteriškės girdėjo klausiant „kodėl neforminate?“. Moteriškei automobiliu „Wolksvagen Golf“ nuvažiavus, jis, pagalvojęs, kad pastaroji nukentėjo, todėl nuvažiavo pažiūrėti, kur ji gyvena. Minėtą automobilį jis matydavo pas S.. Moteriškei įvažiavus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jis suprato, kad ji ten gyvena. Įvykio vietoje matė V. M., o L. G. – nematė. Taip pat matė, kad buvo apgadinta automobilio „Audi“ priekinė dešinė pusė: „sparnas“, žibintas. Kitam automobiliui buvo truputį apgadintas buferis. Su apgadinto automobilio savininku jis nekalbėjo, įvykio vietoje nieko nesiaiškino, grįžo į darbą. Policijos pareigūnams paklausus, kas galėtų automobilį „Audi“ išvežti iš įvykio vietos, jis suorganizavo jo išvežimą, t.y. paskambino savo įmonės direktoriui R. G., kuris ir parvežė V. M. automobilį į jo įmonę. R. G. pats žinojo, kur vežti automobilį, to pastarajam jis nenurodė. Sausio 3 d., ryte, buvo susitikęs su V. M. pasikalbėti dėl eismo įvykio. V. M. jam pasakė, kad automobilį vairavo sesers vyras L. G., pergyveno dėl automobilio, dėl šeimos. Su L. G. 2007-01-03 jis nesikalbėjo. Vėliau V. M. jam skambino dėl automobilio dalių, prašydavo pavežti, sakė, kad reikia parašyti paaiškinimą. Jis (R. V.) parašė paaiškinimą Mažeikių r. vyriausiajam prokurorui, kur nurodė, jog pas jį buvo atvažiavęs V. M. ir jis pastarajam davė išgerti. Paaiškinimą prašė parašyti V. M.. Sausio 4 d., 20 val., pas jį į ofisą buvo atvažiavę V. M. ir V. G.. Jie pasikalbėjo, padiskutavo apie eismo įvykį. V. G. pasakė, kad policijoje buvo kažkokia moteriškė, buvusi įvykio vietoje. Tuomet jis (R. V.) savo iniciatyva paskambino A. S. ir paklausė, ar negalėtų jos atvežti pasikalbėti. A. S. jam sakė, kad minėtą moteriškę pažįsta, kad jie bendrauja šeimomis. Iš V. G. jis sužinojo, kad moteriškė matė, jog eismo įvykio metu už automobilio vairo sėdėjo V. M.. Jos reikėjo tam, kad pasikalbėti su ja, kad per apklausą ji sakytų taip kaip buvo. Sausio 5 d. ryte jis paskambino A. S. ir jie nuvažiavo pas N. J.. Jis paprašė, kad pastaroji nuvažiuotų į policijos komisariatą dėl eismo įvykio, sakė, kad yra neaiškumų. N. J. atsakė, kad jai jau skambino, buvo atvažiavę, ir kad ji nebenori vykti į policiją, sakė, tegul atvažiuoja patys, jei kas nors neaišku. Konkrečiai, ką jai reikia policijoje padaryti, jis nesakė. Pokalbio metu galėjo pasakyti kokį žodį apie teismą. N. J. sutiko su juo kalbėtis, nes kartu buvo A. S.. Apie paaiškinimo pakeitimą kalbos nebuvo, jis tik prašė, kad ji nuvažiuotų į policiją. Jis žinojo, kad gali būti keli paaiškinimai. N. J. atsisakius vykti į policiją, jis nuvažiavo į policijos komisariatą ir apie tai pasakė V. G.. Tuomet V. G. iškvietė S. L., kuriam pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas N. J.. S. L. atsisakė važiuoti, sakė: „baikit juokint žmones“. Jis (R. V.) išėjo, nes V. G. pasakė jam užeiti vėliau. Jam vėliau užėjus pas V. G., pastarasis pasakė, kad N. J. reikia nuvežti „popierių“. Tada jis su A. S. nuvažiavo pas N. J.. Ji pasirašė, pasakė: „A., tai darau dėl tavęs“ ir jie išvažiavo. Kas buvo parašyta tame „popieriuje“, jis nežino, bet pasidarė jo kopiją ir ją turi. Atvežęs paaiškinimą, V. G. nebesutiko, buvo sutikęs S. L., bet su juo nesikalbėjo. Tuo metu, kai V. G. pasakė, kad N. J. turi duoti naujus parodymus, jo kabinete buvo ir V. M., bet ar jis girdėjo V. G. žodžius, nežino. Sausio 8 d. buvo apklausa Generalinėje prokuratūroje. Jis, iš V. M. sužinojęs, kad atvažiuoja iš Generalinės prokuratūros ir kad bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, paskambino A. S. ir pasakė, jog šis pasakytų N. J., kad bus apklausiama. Pats tą dieną su N. J. nesusitiko.

Sausio 31 d. jam paskambino R. S. ir paprašė nuvažiuoti pas N. J., pastaroji jo ieškojo. Jam nuvažiavus, N. J. parodė šaukimą į prokuratūrą, ant kurio antros pusės buvo užrašyta jo pavardė, N. J. paklausė: “kas čia vyksta?“. Kadangi jis tuo metu neturėjo parkerio, pasiėmęs kvietimą, nuvažiavo pas save į ofisą, kur užtušavo savo pavardę, o paskui kvietimą grąžino N. J.. Pas N. J. buvo apie 10-15 minučių, su ja pasikalbėjo, jai pasakė, kad sakytų tiesą. Sausio 31 d. pas jį ofise visi buvo susirinkę: A. S., V. G., V. M. ir jis (R. V.). Tai, kad nukentėjusioji gavo šaukimą į prokuratūrą, susitikimui įtakos neturėjo, tai buvo sutapimas. Rinkosi jie dėl to, kad išsiaiškinti, kas pažįsta nukentėjusiąją N. J.. Ją pažinojo A. S.. Reikėjo, kad kažkas su ja pakalbėtų. Jam (R. V.) asmeniškai nukentėjusiosios N. J. nereikėjo, jis buvo suinteresuotas dėl giminaičio V. M., gal dar A. S. buvo suinteresuotas. A. S. su įvykiu nebuvo susijęs, susitikime dalyvavo, nes pažinojo jį (R. V.). Negali pasakyti, kas visus surinko į susitikimą. A. S. skambino jis (R. V.) ir klausė, ar jis pažįsta N. J. Kas skambino kitiems,- pasakyti negali. Jis (R. V.) neturėjo jokio kito intereso, tik tai, kad V. M. yra jo giminaitis, nors V. M. jo nieko neprašė. Jis pats matė, kad V. M. bus bėda dėl darbo, jam gali būti blogai darbe, nors su V. M. konkrečios kalbos apie jo atleidimą nebuvo, bet žinojo, kad gali būti paskirta tokia nuobauda, nes žinojo visas aplinkybes. Su V. G. apie V. M. atleidimą nekalbėjo, tik kalbėjo apie nukentėjusiąją N. J., tai buvo sausio 4, o gal būt sausio 31 d. Vasario 1 d. jis (R. V.) važiavo į Vilnių verslo reikalais. Vasario 1d. ryte buvo susitikęs su V. M., apie ką kalbėjosi, neatsimena, savo kelionės tikslo su juo nederino. Dėl minėto eismo įvykio reikalų tą dieną, apie 14 val., jam skambino N. J., klausė, ką sakyti. Jis atsakė, kad sakytų tiesą. Vakare jam paskambinusi R. S. pasakė: „daryk ką nors, nes N. J. labai pergyvena“. Grįžtant iš Vilniaus jam paskambino D. K. ir paprašė, kad jis atvažiuotų pas jį. Tą vakarą jis pirmiausia užsuko pas D. K., kur buvo ir V. G.. V. G. pasakė, kad buvo atlikta krata ir pas S. L. rado „popierius“. Paskui paskambino R. S., klausė, kodėl jis neatvažiuoja. Nuvykęs pas S., ten sutiko N. J.. N. J. jam pasakė, kad buvo rasti du jos paaiškinimai ir paprašė surasti advokatą. Tuomet jis nuvažiavo pas D. K., kuris jam pasakė apie advokatą G. G.. Kaip ten atsirado G. G., jis negali paaiškinti. G. G. prirodė V. G.. Su G. G. jis nuvažiavo pas S. Advokatas N. J. sakė sakyti tiesą. Po to N. J. išvažiavo namo, o jis dar pasiliko. S. klausė, kaip padėti N. J.. Būnant pas S. jam iš Maskvos paskambino N. J. vyras ir ėmė jį gąsdinti. Paskui jis išsikvietė S. P. ir pastarasis jį parvežė į ofisą. Tuomet jis paskambino savo draugui S. G., nuvažiavo pas jį į namus ir paklausė, ar jis nepažįsta S. L.. S. L. jis skambino apie 24 val., tačiau neprisiskambino. Tuomet su S. G. nuvažiavo pas S. L. į namus. S. L. pasakė, kad „popierius“ rado ne pas jį, o seife pas V. G.. Kitą rytą jis (R. V.) nuvažiavo pas N. J. ir pasakęs, kokius „popierius“ rado ir pas ką rado, patarė jai sakyti tiesą. N. J. jis nieko nesiūlė ir nieko nežadėjo. Bijodamas būti sulaikytas ilgesnį laiką, jis davė parodymus prieš save. 2007-02-13 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis davė teisingus parodymus. Pamena, kad vasario 3 d. buvo susitikęs N. J., jos klausė, kaip sekėsi apklausose, ką ji kalbėjo. Jiems sėdint jo automobilyje, pro šalį praėjo jo žmonos pažįstama L. C.. Tuomet jis N. J. pasakė, kad bus problemų ir žmonai reikės sakyti, kad jie yra meilužiai, nes L. C. jo žmonai pasakys, kad matė jį su moterimi. V. G. jo atžvilgiu medžiagos nerinko, o S. L. jo neapklausinėjo. V. M. jokių nurodymų jam nedavė.

2008-03-17 apklausiamas teisme R. V. patikslino, kad jo 2007-02-12 (t.6,b.l. 23-26) duoti parodymai yra netikslūs, jis juos sugalvojo, nes norėjo greičiau išeiti į laisvę. Taip pat nurodė, kad apie ikiteisminį tyrimą sužinojo, kuomet jį sulaikė („paėmė iš namų“) 2007-02-06. Nurodė, kad nežinojo apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, su niekuo nesitarė dėl dokumentų klastojimo, nuoširdžiai gailisi, prašo jį išteisinti.

Kaltinamasis V. G. apklausiamas teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d., vakare, jam dirbant poskyrio viršininku, paskambinęs policijos pareigūnas G. J. pranešė apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi jis tuo metu buvo netoli įvykio vietos, todėl ten nuvyko. Savo automobilio šviesomis apšvietęs įvykio vietą, pamatė V. M. ir policijos pareigūnus. Jam dar neišlipus iš automobilio, prie jo priėjęs G. J. pasakė, kad prokuroras V. M. sukėlė eismo įvykį. Liepęs pareigūnams tinkamai atlikti darbą, jis išvyko. V. M. automobilio jis nematė, taip pat nematė, ar V. M. buvo sužalotas. Vėliau, tarp 19-22 val., jam skambino A. M. ir klausė, ar jis žino apie įvykį. Skambino ir V. M.. Tiksliai nepamena, bet mano, kad A. M. jam sakė: „ar žinai, kad prokuroras padarė eismo įvykį?“. Jis atsakė, jog žino. V. M. paskambinęs sakė, kad ne jis padarė eismo įvykį, kad kitam asmeniui reikia surašyti protokolą. Jis (V. G.) pasakė V. M. su tuo kitu asmeniu atvykti pas jį kitą dieną į darbą. Kitos dienos rytą, apie 8-10.30 val., atvažiavo V. M. ir atvežė L. G. paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, jog automobilį vairavo L. G.. V. M. sakė: „darykim ką galima, su valdžia suderinta“. Su kokia valdžia, jis nenurodė. Šis pokalbis buvo sausio 3 d. ryte. Po šio pokalbio atvažiavo buvęs STT vadas R. G.. V. M. su pastaruoju pasisveikino ir išvažiavo, o jis (V. G.) R. G. pasakė: „vakar vairavo, šiandieną - ne“. Daugiau su R. G. apie eismo įvykį jie nesikalbėjo. Medžiagą apie įvykį jis gavo ryte, buvo paaiškinimai, pradinė medžiaga. Lydraštį jis vizavo pareigūnui S. L., nes S. L. turėjo mažiau darbo. Paskambinęs einančiam Mažeikių r. policijos viršininko pareigas A. M. pasakė, kad yra gautas L. G. paaiškinimas ir, kad visą medžiagą jis atidavė S. L., kuris apie visus įvykius turi jį informuoti. Sausio 3 d. pas jį į namus buvo atvažiavę R. V. ir V. M.. V. M. jo paklausė: „ar G. dėl manęs atvažiavo?“. Jis (V. G.) atsakė, kad ne. Daugiau jie apie nieką nekalbėjo, R. V. ir V. M. išvažiavo.

Kitą dieną, t.y. sausio 4 d., po pietų, policijos komisariato koridoriuje pamatęs moterį, jis paklausė dėl ko ji atvyko. Moteris atsakė, jog dėl įvykio su prokuroru. Jis kartu su ja nuėjo pas S. L. į kabinetą, apklausos metu jai taip pat uždavinėjo klausimus. Moteris papasakojo, kad matė, jog eismo įvykį padarė iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas, pareigūno pavardės ji neminėjo. N. J. jis apklausinėjo todėl, kad yra poskyrio vadovas, norėjo tiksliai sužinoti įvykio aplinkybes, norėjo, kad viskas vyktų sklandžiai, pareigūnai viską atliktų teisingai. Tos pačios dienos vakarą pas jį į namus atvyko R. V. ir V. M.. V. M. pasakė, kad jis (V. G.) negražiai pasielgė su liudytoja, todėl ji ne viską pasakė, išsigando. Jis suprato, kad V. M. norėjo pasakyti, jog jis su N. J. kalbėjo pakeltu tonu, kad ji pasimetė, norėjo pasakyti, jog transporto priemonę dar kažin kas vairavo. R. V. sakė, kad buvo kartu su V. M., su juo „baliavojo“ ir viską matė. Jis pasakė jiems ateiti kitą dieną pas jį į kabinetą. R. V. jis pažinojo iš matymo, žinojo apie jo ryšį su V. M..

2007-01-05 atėjęs R. V. pasakė, kad V. M. pakilo kraujo spaudimas, dėl ko jis negalėjo ateiti. Jam (V. G.) kilo įtarimas, kad jie bendrauja su liudytoja N. J.. Jis paskambino raštvedei R. P., nes suprato, kad ji bendrauja su N. J., ir paklausė, ar ji gali paskambinti N. J. ir paklausti, ar pastaroji pakeis savo parodymus. S. L. jis pavedė visus apklausti, surašyti tarnybinį pranešimą ir visą medžiagą pateikti jam. Apie 14 val. gavo visą medžiagą su dviem N. J. paaiškinimais. Viename paaiškinime buvo nurodyta, kad N. J. matė, jog vairavo prokuratūros pareigūnas, o kitame - jog iš vairuotojo pusės išlipo nepažįstamas asmuo, o prokuratūros pareigūnas išlipo iš keleivio pusės. S. L. padarė dokumentų kopijas ir jis (E. G.) viską paruošė išsiuntimui. Bylą padėjo į seifą, nes sirgo. Daugiau apie bylą nieko nežino. Pamena, jog R. V. sausio 4 ar 5 d. į jo kabinetą atvedė L. G.. Jis su L. G. nekalbėjo, apklausą pavedė atlikti S. L.. Kas nurodė pas jį atvesti L. G., nežino, mano, kad nurodyti galėjo V. M.. Pas S. L. apklausos metu L. G. ir R. V. buvo kartu, tačiau jis (E. G.) to daryti neleido ir R. V. iš kabineto išėjo. Ar R. V. buvo apklaustas, jis nežino. Visa medžiaga buvo pas S. L. ar N. G. kabinete, jis pats medžiagos neturėjo. Sausio 8 d. jis sirgo. Su A. M. sutarė, kad darbe jis (E. G.) bus antradieniais ir ketvirtadieniais. Atšviestoje byloje jis rado tris N. J. paaiškinimus: vieną kopiją ir du skirtingus originalus. 2007-02-01 kratos buvo daromos jo ir S. L. kabinetuose. Daryti kratą atvykusiems pareigūnams jis padavė tai, ką turėjo – atšviestą medžiagos kopiją ir pirmąjį N. J. paaiškinimą. Iš kur STT pareigūnas ištraukė dar vieną N. J. paaiškinimą, jis nežino. Pareigūnas N. J. paaiškinimo originalą paėmė iš jo (V. G.) seifo. Jis seife N. J. paaiškinimo nelaikė, norėjo jį nešti policijos viršininkui A. M.. Mano, kad S. L. jo nurodymu darant kopijas, jam (V. G.) ir pateko N. J. paaiškinimo originalas. Minėtas paaiškinimas galėjo jam patekti ir paėmus jo seifo raktą. Anksčiau seifu naudojosi K. Jis (V. G.) turėjo tik vieną seifo raktą. Jo kabineto durų raktą turėjo S. L.. Seifo raktai buvo jo kabinete ant stalo. Išeidamas iš kabineto, jis jo nerakindavo, į kabinetą patenkama iš bendro koridoriaus. Jam į kabinetą atnešus seifą, jis paklausė, iš kur tas seifas. Buvo atsakyta, kad iš D. K.. 2007-01-05 nurodymą nuvykti pas N. J. davė jis (V. G.). S. L. jis nurodė paskambinti N. J. ir, jei ji negali atvykti, jam pačiam nuvykti pas ją. S. L. sutiko važiuoti pas N. J.. S. L. duoti parodymai yra melagingi galimai dėl darbinio konflikto, kuris įvyko dėl to, kad jis liepė S. L. sudaryti keturių dienų budėjimo grafiką. Blogi santykiai tarp jo ir S. L. buvo nuo 2006 m. rudens. Asmeninio pykčio nebuvo, santykiai buvo blogi tik darbo klausimais. Su R. V. nebuvo piktuoju. Tarp jo (V. G.) ir V. M. jokių santykių nebuvo, jie buvo tik pažįstami, nes anksčiau V. M. dirbo milicijoje. Jo (V. G.) sugyventinė yra prokurorė, ji ir V. M. buvo kolegos, todėl teko kartu būti pobūviuose. Jis (V. G.) skambino iš savo kabineto sugyventinei, o jos telefonas buvo dubliuotas su V. M. telefonu. Sausio 4 d. vakare jis (V. G.) tikrino pareigūnų darbą. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad toje firmoje, kurioje dirba V. P., dega šviesa. Pagalvojęs, kad ras V. P. firmoje, jis ir užvažiavo. Tačiau firmos kabinete rado vieną V. M., vėliau atvažiavo A. S. ir R. V.. Su pastaraisiais jis ilgai nebuvo, apie N. J. nieko negirdėjo, jam nesiūlė niekur važiuoti. V. P. ir R. V. dirba toje pačioje firmoje, jie yra akcininkai, V. P. dažnai būna toje firmoje. Šios aplinkybės anksčiau nenurodė todėl, kad jo niekas to neklausė. Saulius, D. K. darbuotojas, jo automobilyje įmontavo magnetolą. Jis (V. G.) skambino S. K. ir prašė „patvarkyti magnetolą“, klausė, ar jis yra ofise. Jam atvykus pas S. K., pastarasis su kažkuo kalbėjosi telefonu. Po šio pokalbio atvažiavo R. V., norėjo pakalbėti su juo (V. G.), tačiau jis nesutiko ir išvažiavo. Apie ką R. V. norėjo pasikalbėti, jis nežino, mano, jog apie V. M.. Pokalbio apie N. J. paaiškinimą nebuvo, R. V. jį apkalba dėl to, kad R. V. vairuotojas buvo baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. R. P. paprašė paskambinti N. J. ir sužinoti, ar gali N. J. pakeisti savo parodymus pamatęs, jog R. P. bendrauja su N. J.. R. P. jam pasakė, kad N. J. parodymų pakeisti negali.

Nurodė, kad dėl jokio poveikio N. J. su V. M. ir R. V. nesitarė, jokio poveikio nedarė, nežinojo, kad R. V. susitikinėja su N. J., jokių duomenų apie N. J. niekam nedavė. Mano, kad yra apkaltintas neteisingai ir prašo išteisinti.

Kaltinamasis S. L. apklausiamas teisme kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2007 m. sausio 3 d., ryte, atvykęs į darbą Mažeikių rajono PK pasitarimo metu sužinojo, jog įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo V. M.. Grįžęs į savo kabinetą, suvedė duomenis į centrinę duomenų bazę, matė, kad 2007-01-02 vakare buvo užfiksuotas eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame dalyvavo V. M.. V. M. matė, jis buvo atvykęs pas V. G..

Sausio 4 d. N. G. pavedė jam surinkti papildomus duomenis ir iškviesti bei apklausti N. J., mačiusią eismo įvykį. Šį nurodymą jis gavo ne iš V. G.. Jis paskambino N. J. mobilaus ryšio telefonu, prisistatė ir jie susitarė, kad ji atvyks į policijos komisariatą. Kas jam nurodė N. J. telefono numerį, nepamena. Jokios medžiagos apie įvykį jis neturėjo. N. G. medžiagą buvo parsinešęs iš V. G., o jis (S. L.) turėjo apskaitos kortelę. Atvykus N. J., jis surašė pastarosios paaiškinimą, užrašė asmens duomenis bei įvykio duomenis. Rašė iš N. J. žodžių. Į jo kabinetą buvo atėjęs V. G., nors šiaip jis apklausose nedalyvauja. Jo praktikoje nėra buvę, kad V. G. dalyvautų apklausoje. Paaiškinime N. J. nurodė, kad ji matė, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis bandė pasišalinti, kad iš vairuotojo pusės išlipęs vyriškis buvo prokuratūros darbuotojas. Ar N. J. minėjo šio vyriškio pavardę, jis nebepamena. Jai išėjus, jis nunešė paaiškinimą V. G.. Kas pasakė, kad yra dar vieno asmens paaiškinimas apie eismo įvykį, jog automobilį vairavo L. G., neprisimena. N. G. buvo parsinešęs visą bylą ir joje jis matė L. G. paaiškinimą. L. G. turėjo apklausti N. G., o kas pastarajam davė šį pavedimą, jis nežino. Klausimus, kurie turėjo būti užduoti L. G., rašė V. L.. Kadangi L. G. 2007-01-04 nebuvo rastas, V. G. liepė L. G. surasti jam (S. L.). V. G. sakė, kad jis nenori skambinti L. G.. Tuomet jis (S. L.) paskambino V. M. ir pasakė, kad reikia apklausti L. G.. Po kurio laiko paskambinęs V. M. jam pasakė L. G. telefono numerį, tačiau tą dieną jis L. G. neprisiskambino. Tai galėjo būti kita diena, sausio 5 d., kai užsiėmimų metu atėjęs V. G. pasikvietė jį į savo kabinetą, kuriame buvo L. G.. V. G. paklausė L. G.: „ tai ko pabėgai iš avarijos?“. Jis (S. L.) apklausė L. G.. Į jo klausimą, ar užduoti L. G. paruoštus klausimus, V. G. pasakė, kad nereikia, tik sakė parašyti, kad L. G. pasišalino iš įvykio vietos. L. G. paaiškinimą jis surašė savo ranka, L. G. perskaitė ir pasirašė. Šį paaiškinimą jis (S. L.) nunešė V. G.. Po kurio laiko jį pasikvietęs V. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas N. J. ir paimti iš jos kitą paaiškinimą, sakė, kad ji persigalvojo. V. G. kabinete buvo R. V.. Jis (S. L.) vykti atsisakė ir pasakęs, kad N. J. pati turi atvykti pas jį į kabinetą, išėjo. Po kurio laiko jį vėl išsikvietė V. G. ir liepė jam rašyti tokį N. J. paaiškinimą, kad ji matė kitą mašinos vairuotoją. V. G. jam sakė, kad reikia rašyti dar vieną N. J. paaiškinimą, jog buvo dar vienas žmogus, nurodė kokį tekstą rašyti. Visa tai jis parašė savo kabinete ir nunešė V. G.. Darė tai, ką jam liepė viršininkas, priešingu atveju jam būtų buvę nemalonumų. Buvo pirminis N. J. paaiškinimas ir L. G. paaiškinimas. Visus paaiškinimus po to nunešė V. G., nes pas jį (V. G.) buvo visa medžiaga. Penktadienį turėjo atvykti iš Generalinės prokuratūros ir perimti medžiagą. Bylos medžiagos jis nešvietė, švietė tik V. M. paaiškinimą G. J. prašymu. Nurodymo šviesti visą bylos medžiagą jam niekas nedavė. Pas N. G. matė medžiagą, kokia buvo jos apimtis, nežino. Visi pareigūnai, kurie buvo eismo įvykio vietoje, rašė paaiškinimus. Matė, kad pas V. G. buvo byla, kurioje galėjo būti apie 20 lapų. Kaip viskas baigėsi su N. J. paaiškinimais, jis negirdėjo. Sunaikinti pirminį N. J. paaiškinimą jam niekas neliepė. Vasario 1 d., po pietų, jam būnant darbe, paskambino policijos viršininkas A. M. ir pakvietė ateiti pas jį į kabinetą. Eidamas koridoriumi jis susitiko V. G., pastarasis taip pat ėjo pas A. M.. A. M. kabinete buvo prokuroras, R. Jiems, t.y. S. L. ir V. G. buvo pateikta nutartis dėl kratos jo ir V. G. kabinetuose. Jiems buvo pasakyta pateikti, jei ką turi. Buvo paklausta: „ar turite kokius nors dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, kuriame dalyvavo V. M.“. Jo (S. L.) kabinete nieko nebuvo rasta, jis neturėjo nieko, ką galėtų atiduoti. Po kratų praėjus 5 ar 10 min., V. G. jam pasakė, kad pas jį rado N. J. paaiškinimą, kuriame ji nurodo, jog matė, kad vairavo V. M.. Po to jie buvo pakviesti pas A. M. į kabinetą ir rašė paaiškinimus. V. G. jam nurodė sakyti, kad N. J. antrą kartą pati buvo atėjusi į komisariatą ir davė parodymus. Savo paaiškinime jis (S. L.) taip ir parašė. Šis jo paaiškinimas buvo neteisingas, nes N. J. antrą kartą nebuvo atvykusi į policijos komisariatą, jos paaiškinimą rašė jis, t.y. S. L.. Apie 19 val., sutikęs V. G., jam pasakė, kad parašė tai, ką pastarasis liepė. Vidurnaktį į jo namų duris paskambino S. G. ir pakvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Lauke jis pamatė tamsiai mėlyną ar žalią automobilį ir S. G. su R. V.. R. V. jo klausė dėl N. J. paaiškinimo. R. V. žiniomis N. J. paaiškinimas buvo rastas pas jį (S. L.). Jis (S. L.) atsakė, kad šis paaiškinimas buvo rastas pas V. G.. R. V. jo klausė, ką jis toliau kalbės, jis atsakė, kad kalbės taip, kaip sakė kalbėti V. G.. N. G. jam sakė, kad degalinės savininkas R. V. yra V. M. giminaitis. Ryte darbe V. G. jam pasakė, kad buvo labai susijaudinęs ir jį apkalbėjo pasakydamas, jog pirminį N. J. paaiškinimą rado pas jį (S. L.). R. V. buvo pas jį atvažiavęs, tai galėjo būti vasario 3 d. Jis sakė, kad buvo susitikęs N. J. ir jie kalbėjosi apie jos parodymus. R. V. klausė, ką darys jis. Jis R. V. atsakė, kad laikysis V. G. versijos, nors vėliau pasakė visą tiesą. Su V. G. buvo tik tarnybiniai santykiai, asmeninių santykių nebuvo. Jie buvo susipykę dėl priemonių plano sudarymo, budėjimo grafikų jis nesudarinėjo. Keršto planų V. G. atžvilgiu jis neturėjo. Patekti į V. G. seifą jis negalėjo, raktų jam niekas nedavė. Į V. G. kabinetą eidavo atsigerti arbatos. Nuo visų kabinetų raktų dublikatus turi N. G.. Į V. G. kabinetą jam buvo įmanoma patekti, o į pastarojo seifą - ne. V. M. jis skambino ir bendravo su juo tik dėl L. G. apklausos. Nurodymų iš V. M. negavo. Nei L. G., nei N. J. jis nepažįsta. Pamena, kad ant medžiagos V. G. vizos nebuvo, lydraščiai nerašomi. Antrąjį N. J. paaiškinimą sutiko parašyti galvodamas, kad ji apsigalvojo ir pati su tuo sutiko. Kad tokiu būdu jis padeda V. M. išvengti atsakomybės, tuo metu nesuprato. Apklausiant L. G., galėjo būti ir N. G., o kitų asmenų, tame tarpe ir R. V., nebuvo. Nurodymo apklausti R. V. V. G. jam nedavė. Tik atlikus kratas, jis (S. L.) suprato, kad viską darė neteisėtai. Kadangi jo ir V. G. santykiai buvo normalūs, dėl pastarojo neteisėtų veiksmų jis niekur nesikreipė, į ką nors kreiptis jam trukdė su vadovu susiklostę tarnybiniai santykiai.

Prisipažįsta parašęs neteisingą paaiškinimą, kad parašyti antrąjį paaiškinimą N. J. į policijos komisariatą atvyko pati, tačiau tai padarė verčiamas savo buvusio viršininko V. G., tačiau su kitais kaltinamaisiais dėl bendrų veiksmų nesitarė, nebendrininkavo. Atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka atlyginti teismo priteistą ieškinį ir prašo atleisti nuo atsakomybės pagal BK 40 str., t.y. pagal laidavimą.

Kaltinamasis L. G. apklausiamas teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d., apie 17 val., jam automobiliu nuvykus į degalinę „užsipilti“ dujų, prie jo priėjęs sesers vyras V. M. paprašė parvežti jį į namus jo (V. M.) automobiliu. Išankstinio susitarimo susitikti tarp jo ir V. M. nebuvo. Jis matė, kad V. M. yra išgėręs ir sutiko jį parvežti. Automobilį vairavo jis, o V. M. sėdėjo keleivio vietoje. Tuo metu lijo, jį apakino priešais važiuojančio automobilio šviesos ir jis padarė avariją – atsitrenkė į stovintį kitą automobilį. Buvo apie 17.15-17.20 val. Dėl įvykio patyrė šoką. Pavažiavęs šiek tiek pirmyn sustojo pažiūrėti, kas nutiko. V. M. liepė jam dingti, sakė, kad susitvarkys pats. Išlipęs iš automobilio, jis pradėjo eiti į priekį. Po to nuėjo į degalinę, pasiėmė savo mašiną ir nuvažiavo į namus. Automobilius jis vairuoja nuo 1969 m. Vėliau jis skambino V. M., klausė jo dėl avarijos. V. M. jam atsakė, kad „tvarkosi“. Kadangi jam (L. G.) buvo neramu, nutarė prisipažinti. Susitikęs su V. M. pasakė, kad atvyks pas jį į prokuratūrą ir parašys paaiškinimą dėl eismo įvykio. Namuose parašęs paaiškinimą, nuvyko į prokuratūrą. V. M. jam pasakė, kad paaiškinimą geriau būtų nunešti V. G.. Nuvykęs pas V. G., jis pastarajam paliko savo paaiškinimą. Iš kaimynų sužinojęs, kad jo ieškojo policijos pareigūnai, pats atvyko į apklausą. Policijos komisariate sutiko R. V., kuris pasakė, kad jis eitų pas viršininką V. G.. Į policijos komisariatą jis atvyko be R. V.. Jį apklausė pareigūnas S. L.. Jam liepė rašyti paaiškinimą, sakė, jei dar bus reikalingas, pasikvies. Kabinete buvo dar vienas neuniformuotas pareigūnas, R. V. nebuvo. S. L. rašė iš jo (L. G.) žodžių, jis perskaitė ir pasirašė, nes buvo parašyta tiesa. Nubaustas nebuvo, kieno automobilį apgadino, nežino, su tuo asmeniu susitikęs nebuvo, nežino, ar pastarajam buvo atlyginta žala. Ar buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat nežino. Pamena, kad įvykio metu buvo sudaužytas V. M. mašinos priekis, kapotas, sparnas, lempa, nuo smūgio suaižėjo stiklas, tačiau kurioje vietoje, nepamena. V. M. automobilio jis neremontavo. N. J. nepažįsta, įvykio vietoje jam išlipus iš automobilio šalia nieko nebuvo, nieko nematė ir nieko negirdėjo. Jie su V. M. yra giminės, t.y. V. M. yra jo žmonos brolis. Nuo degalinės, kurioje paliko savo automobilį, iki V. M. namų yra apie 4-5 kilometrus kelio. Nurodė, kad sausio 2 d. pas R. V. nebuvo, su juo nebuvo susitikęs. Sausio 3 d., atrodo, taip pat nebuvo susitikęs R. V., neprisimena, ar sausio 4 d. bendravo su V. M.. Nepamena, ar po jo apklausos skambino V. M..

Jei nebūtų išteisintas, tai prašo sušvelninti bausmę, nes gaunamas atlyginimas nėra didelis.

Nukentėjusioji N. J. parodė, kad 2007 m. sausio 2 d., apie 17.20 val., važiuodami su sūnumi ir vyru iš darželio, sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nuėjo apsipirkti, mašinoje liko sūnus ir vyras. Sėsdama į automobilį, pamatė, kaip „Audi“ automobilis atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį „Ford“, paskui pavažiavo atgal, aplenkė apgadintą automobilį. Jai pradėjus blykčioti savo automobilio žibintais, „Audi“ sustojo priešais „Ford“ modelio automobilį. Gatvė buvo gerai apšviesta, automobilis „Ford“ stovėjo po gatvės žibintu. Jai priėjus prie „Audi“ automobilio, jo durelės atsidarė, salonas buvo apšviestas, ir ji pamatė iš automobilio išlipant vieną žmogų, salone daugiau nieko nebuvo. Žmogus jai buvo matytas, jai atrodė, kad jis pareigūnas, paklausė jo, ar nereikia pagalbos. Automobilį vairavęs V. M. ją pavadino „negražiais“ žodžiais. Kad „Audi“ vairuotojas girtas, ji suprato iš kvapo, kalbos, svirduliavimo. Ji, nuėjusi į savo automobilį, paskambino į policiją ir pareigūnų laukė sėdėdama savo mašinoje. Atvykusių policijos pareigūnų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. V. M. priėjus prie šio automobilio, ji į policiją paskambino antrą kartą, nes jai pasirodė, kad pareigūnai neformina įvykio. Po antrojo jos skambučio atvažiavus antram policijos pareigūnų ekipažui ir jiems pradėjus forminti įvykį, ji išvažiavo.

2007 m. sausio 4d. jai paskambinęs policijos pareigūnas paprašė atvykti duoti parodymus. Policijos komisariate ji V. G. pasakė, kad yra iškviesta dėl eismo įvykio. Tai, ką matė įvykio metu, ji papasakojo pareigūnui S. L., kuris viską užrašė, po to davė jai perskaityti ir pasirašyti. S. L. spaudimo jai nedarė. Po parodymų davimo komisariate ji sutiko pažįstamą R. P., kuri vakare paskambinusi paklausė, ar ji, N. J., galėtų pakeisti parodymus. Ji R. P. liepė nesikišti. Ji (N. J.) skambino automobilio „Ford“ savininkui, tačiau jis pasakė: „daryk ką nori, aš priekaištų neturiu“.

2007 m. sausio 5 d. ryte pas ją atvažiavęs A. S. pasakė, kad vienas žmogus nori susitikti ir su ja pasikalbėti. Ji sutiko. A. S. po pusės valandos atvažiavo kartu su R. V., kuris jos paprašė pakeisti parodymus, sakydamas, kad teisme ja niekas netikės. Ji R. V. pasakė, kad pastarasis atvežtų jos paaiškinimą į namus. Maždaug po valandos jis atvežė jai naują paaiškinimą, kurį ji pasirašė. Perskaitė tik tą vietą, kuri buvo pakeista, t.y. kad V. M. išlipo iš automobilio keleivio pusės, o iš vairuotojo pusės išlipo visai kitas žmogus ir kažkur nuėjo. Jei R. V. būtų pas ją atvažiavęs vienas, be A. S., ji parodymų nebūtų keitusi. Jai paklausus, iš kur R. V. sužinojo jos duomenis, jis atsakė, jog iš „Sodros“. Ir pirmasis, ir antrasis jos paaiškinimai buvo surašyti to paties pareigūno, tą ji suprato iš braižo ir rašiklio. Jai pakeitus parodymus, kurį laiką buvo ramu. Vėliau jai skambino moteris iš Generalinės prokuratūros ir prašė atvykti, tačiau ji atsisakė. Po to iš Generalinės prokuratūros skambino kita moteris. Jos žinojo, kad ji pakeitė parodymus. Moterys su ja kalbėjo mandagiai, negrasino, norėjo, kad ji viską papasakotų apie eismo įvykį, tačiau ji susitikti su jomis kategoriškai atsisakė. Pamena, kad dar iš Generalinės prokuratūros jai skambino I. ir U.

2007 m. sausio 31 d. gavusi šaukimą į apklausą, ji padedama R. S., susirado R. V., jo paprašė atvežti atšviestą pakeistąją paaiškinimo dalį. R. V., atvežęs paaiškinimą, davė jai paskaityti ir vėl jį pasiėmė. Prokurorui atvažiavus į Mažeikius, per apklausą, kuri buvo 2007 m. vasario 1 d., ji pasakė tai, ką liepė R. V.. Vakare sužinojo, kad rastas jos pirminis paaiškinimas, ir buvo iškviesta į apklausą vasario 2 dienai. Ji tuo metu buvo pas S., ir, kai pas juos atvažiavo R. V. apie tai pasakė pastarajam. R. V. patvirtino, kad buvo rastas jos pirminis paaiškinimas. Tuomet ji pasakė, kad jai reikia advokato, ir R. V. apie 21.30 val. atvežė advokatą G. G., kuriam ji viską papasakojo. Advokatas jai patarė sakyti tiesą. R. V., kaip ji suprato, siūlė jai pinigus, nes jis padėjo ant stalo paketą, taip pat siūlė kelionių į užsienį, bet ji visko atsisakė.

R. V., pas ją atvažiavo vasario 2 d., 6 val. ryto, maldavo apie jį nepasakoti, sakė: „nekišk manęs, kur nereikia“. Ji atsakė, kad advokatas patarė sakyti tiesą. Daugiau jai niekas nieko nesiūlė. Po prokuroro apklausos R. V. per R. S. jai pasiūlė susitikti prie parduotuvės, jos klausė, ką apie jį pasakė per apklausą, kokią tiesą papasakojo. Jis negrasino, nieko nebeprašė. Ji suprato, kad R. V. nori duoti parodymus, bet jis buvo pasimetęs, nes yra V. M. giminaitis. R. V. pasakė, kad liks prie melagingų parodymų.

Reiškia 50 tūkst. litų ieškinį dėl neturtinės žalos ir mano, kad neturtinė žala jai padaryta visų kaltinamųjų: V. M., V. G., R. V., L. G. ir S. L. bendrais veiksmais, todėl prašo priteisti jai iš V. M., V. G., R. V., L. G. ir S. L. solidariai 50 tūkst. litų padarytos neturtinės žalos ir 1000 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Mano, kad pareigūnai V. M., V. G. ir S. L. patys nesilaikydami įstatymų ir įtraukę kitus privačius asmenis, tai R. V. ir L. G., jų nesilaikyti darė poveikį tiems piliečiams, kurie laikosi įstatymų ir siekė, kad tų įstatymų nesilaikytų. Darydami šį nusikaltimą jie žinojo, ką jie daro ir siekė ją tyčia įtraukti į tą nusikaltimą, kad ji sakytų netiesą, kas draudžiama pagal įstatymą. Tuo buvo pažeista jos sąžinės laisvė. Kadangi L. G. apsiėmė dėl V. M. padaryto eismo įvykio, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, ji buvo parodyta kaip melagė. L. G., duodamas parodymus, kad vairavo jis, siekė įrodyti, nuneigti jos (N. J.) parodymus, kad vairavo V. M.. Ir iki šiandien taip tvirtindamas, siekia ją parodyti kaip melagę, nepatikimą liudytoją. Dėl tokių L. G. veiksmų, susvyravo jos pasitikėjimas teisėsaugos organais, kad pareigūnai priima tokius melus kaip teisybę. Iš telefoninių pokalbių įrašų matosi, kaip R. V. su V. M. kalba apie ją, vadindami „švėkšna" ir jai tai asocijuojasi su Švėkšnos psichiatrijos ligonine, tai ją labai žemina. Ji ir dabar, ir ateityje labai gerai pagalvos atlikdama pilietinę pareigą.

Dėl šių pergyvenimų ji nesikreipė į gydytojus, nors ją vargino nemiga, pastoviai jautė stresą, pastoviai vargino mintys ir prieštaravimai dėl to, kaip ji dėl padarytos kaltinamųjų įtakos pasielgė ir kaip turėjo pasielgti vadovaudamasi savo sąžine. Labai paveikė kaltinamojo R. V. aiškinimai, kad lyginant su jo ir jo giminaičio prokuroro V. M. parodymais dėl autoįvykio, jos parodymai teisme dėl eismo įvykio būtų nieko verti, ja niekas netikėtų, kad jis, t.y. R. V., buvo pasiryžęs net pareikšti, jog ji esanti jo meilužė, kas ją labai žeidžia. Be to, ją labai sutrikdė tas faktas, kad R. V. žinojo visus jos ir jos artimųjų duomenis, t.y. darbovietes, gyvenamąsias vietas ir kitus duomenis, kadangi suprato, jog jos privataus gyvenimo duomenys, kurie negali būti viešinami, kažkodėl yra pas asmenis, kurie daro jai poveikį. Tuo metu ji buvo praradusi bet kokį pasitikėjimą policija ir prokuratūra, todėl ir pasielgė prieš savo norus ir sąžinę, dėl ko išties labai pergyveno. Neturtinė žala jai yra padaryta ne tik dėl poveikio kaip liudytojai, bet ir dėl to, kad visi kaltinamieji, šį nusikaltimą darydami bendrai, tarėsi, kaip priversti ją pakeisti parodymus, kaip sukompromituoti. Dėl jų veiksmų ji prarado tikėjimą, kad esant bėdai, svarbiam reikalui, galima kreiptis į teisėsaugos organus ir rasti teisybę. Dabar ji mano, kad gali būti ir daugiau nesąžiningų pareigūnų, ir kad nebereikia vykdyti savo pilietinės pareigos. Per visą teismo procesą akivaizdžiai matyti, kad kaltinamieji meluoja, to pasėkoje taip pat daro jai moralinę žalą.

Liudytojas V. J. parodė, kad įvykio dieną savo automobiliu važiuodami kartu su žmona N. J., buvo sustoję prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis matė, kaip „Audi“ modelio automobilis atsitrenkė į autobusiuką, stovėjusį po gatvės žibintu. Po to „Audi“ atsitraukė ir pradėjo važiuoti į priekį, automobilio variklis trūkčiojo ir užgeso netoli sankryžos, priešais autobusiuką, maždaug 10 metrų atstumu nuo jo. Automobiliui „Audi“ sustojus, jie su žmona nuėjo prie jo, jis kartu pasiėmė automobilyje buvusį savo vaiką. Matė, kaip iš automobilio „Audi“ keikdamasis išlipo jo vairuotojas V. M.. Pastarąjį jis atpažįsta, gali patvirtinti, kad automobilyje „Audi“ daugiau žmonių nebuvo. Po to atėjo autobusiuko savininkas, atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo žmona N. J.. Vėliau jis buvo išvykęs, todėl tik iš žmonos pasakojimų sužinojo apie jos susitikimus su R. V. pas A. S.. Žmona jam sakė, kad jos buvo prašoma pakeisti parodymus, dėl ko ji labai nervinosi, piktinosi pareigūnais. Po įvykio ji naktimis nebegali miegoti ir normaliai dirbti.

Liudytojas V. E. parodė, kad jis, būdamas savo tėvų bute, išgirdo smūgį į savo automobilį. Išeidamas iš namo, girdėjo kažkokią moterį sakant „policija iškviesta“, tačiau pačios moters jis nematė. Lauke pamatė apgadintą savo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. Priekyje jo automobilio, maždaug už 10 m, stovėjo automobilis „Audi 100“. Jam apžiūrinėjant savo automobilį, nuo stovėjusio automobilio „Audi 100“ pusės priėjo žmogus ir jo atsiprašė, todėl jis suprato, kad tai buvo automobilio „Audi 100“ vairuotojas. Nors 1995 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau prokuroras V. M. bylą nutraukė, tačiau tuo metu jis V. M. nepažino. Jis matė, kad buvo sudaužytas automobilio „Audi 100“ priekis, iškritęs bakelis, variklio dangtis buvo „sulamdytas“. V. M. neatrodė sužeistas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Savo automobilį jis (V. E.) buvo pastatęs po gatvės žibintu, kur buvo šviesu. Ten, kur stovėjo automobilis „Audi 100“, buvo mažiau apšviesta. Įvykio vietoje jis nei V. G., nei R. V. nematė, jų neprisimena. Į Mažeikių r. PK po eismo įvykio jis nuvyko savo automobiliu, o automobilis „Audi 100“ buvo nutemptas tralu. Ar įvykį įforminti, ar ne, jo niekas neklausė. Forminant įvykį, kabinete buvo jis (V. E.), V. M. ir 2-3 policijos pareigūnai. Jis paaiškinimą parašė pats. Žala jam neatlyginta.

Liudytoja, policijos pareigūnė O. L., parodė, kad 2007-01-02, apie 17 val., dirbdama Mažeikių r. PK operatyvinio budėtojo padėjėja, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko autoįvykis. Skambinusi moteris neprisistatė, ji prašė kuo greičiau atvažiuoti, sakė, kad autoįvykį padarė prokuroras „visame gražume“. Į įvykio vietą ji išsiuntė inspektorių ir vairuotoją. Ta pati moteris skambino ir antrą kartą, tačiau tuomet telefonu atsiliepė budėtojas E. V.. Tai buvo 2007-01-02 , 17.20 val. Laikrodžio rodomo laiko paklaida buvo apie 7-10 min.

Liudytojas, policijos pareigūnas E. V., parodė, kad 2007 m. sausio mėn., dirbdamas Mažeikių r. PK Operatyviniu budėtoju, telefonu gavo pranešimą apie autoįvykį. Skambinusi moteris neprisistatė, ji sakė, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tik vaikštinėja ir nieko nedaro. Jis iškvietė atsakingą vadovą R. R., kuris nuvyko į įvykio vietą. Jis (E. V.) žinojo, kad įvykio dalyvis yra prokuroras V. M..

Liudytojas V. M. parodė, kad 2007 m. sausio 2 d., pamena, jog jau buvo tamsu, dirbdamas Mažeikių PK budinčios dalies vairuotoju, gavus per raciją pranešimą apie autoįvykį, kartu su įgaliotiniu D. B. vyko į įvykio vietą. Į įvykio vietą jie atvyko pirmieji. Pamena, jog eismo įvykyje, kuris buvo kelkraštyje, buvo automobilis „Audi 100“ ir kitas automobilis. Prie automobilio „Audi 100“ vaikščiojo prokuroras V. M.. Kiek toliau, prie kito automobilio, taip pat buvo žmogus. Automobiliui „Audi 100“ buvo įdaužtas priekinis sparnas, kitai mašinai – galas. Jis, priėjęs prie V. M., paklausė, ar pastarajam atsitiko nelaimė. Ką V. M. jam atsakė, nepamena. Matė, kad V. M. buvo streso būsenoje, atrodo, kad buvo susiėmęs už galvos, tačiau sužalojimų nesimatė. Jis pasiūlė V. M. sėsti į policijos automobilį. Po 3 ar 5 min. atvažiavo kelių policijos pareigūnų ekipažas. Vėliau jam paskambinęs V. M. klausė, kokie pareigūnai tvarko šį įvykį, tačiau su juo buvo sunku susikalbėti.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2007-01-02, jam dirbant operatyvinėje grupėje, buvo gautas pranešimas apie avariją (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo pranešta, kad kažkas bando išvažiuoti. Į įvykio vietą jis vyko kartu su V. M.. Pamena, jog eismo įvykyje dalyvavo 2 automobiliai: „Audi 100“ ir „Ford Galaxy“. Įvykio vietoje buvo V. M. ir nukentėjusysis, kurio pavardės nebepamena. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo, todėl jis nusprendė, kad vairavo V. M.. Ar V. M. buvo girtas, nežino. Matė, kad V. M. buvo sutrikęs, pasimetęs, buvo sutrikusi judesių koordinacija, atrodo, kad buvo nubrozdinta jo kakta. Kolegai V. M. paklausus, ar reikalinga medicininė pagalba, V. M. jos atsisakė. Matė, kad automobilis „Audi 100“ buvo apgadintas, per vidurį buvo įskilęs priekinis stiklas. Nukentėjusysis paaiškino, kad V. M. išlipo iš automobilio „Audi 100“.

Liudytojas, policijos pareigūnas G. J., parodė, kad įvykio dieną budėtojui pranešus, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, ten nuvyko kartu su pareigūnu T. M.. Įvykio vietoje jau buvo pareigūnai D. B. ir V. M.. Įvykio vietoje rado automobilį „Ford Galaxy“ sudaužyta galine dalimi ir už jo stovintį automobilį „Audi 100“. Jis žinojo, kad automobiliu „Audi 100“ važinėja V. M.. Nukentėjusysis paaiškino, kad automobilis „Audi 100“ atsitrenkė į jo stovinčią mašiną, pasakė, kad iš automobilio „Audi 100“ išlipo V. M.. Apie įvykį jis pranešė policijos budėtojui, telefonu paskambinęs V. G. ir pasakęs, kad nuo V. M. sklinda stiprus alkoholio kvapas, paprašė pastarojo atvažiuoti. Atvažiavęs V. G. liepė įforminti autoįvykį. Jis (G. J.) siūlė V. M. nustatyti girtumą, tačiau pastarasis atsisakė. V. M. jam pasakė: „blogai, prisidirbau“, sakė, kad pats vairavo automobilį „Audi 100“. Paklaustas, ar nesusižeidė, jis atsakė, kad ne. V. M. trynė savo kaktą, kuri buvo paraudusi, sumušta. Pokalbį girdėjo T. M.. Matė, kad vairuotojo pusėje, apatinėje dalyje virš vairo, buvo įskilęs priekinis automobilio „Audi 100“ stiklas. Atvykus į komisariatą, V. M. pūtė į alkotesterį. Buvo užfiksuot girtumas - 2,24 promilės. Apklausos metu V. M. sakė, kad jis vairavo automobilį, kad gailisi dėl girtumo. Jis V. M. paaiškinimą iš pastarojo žodžių surašė savo ranka. Paaiškinimas buvo rašomas praėjus maždaug 10-15 min. nuo V. M. pūtimo į alkotesterį. Nors V. M. buvo neblaivus, tačiau viską suvokė. Į įvykio vietą taip pat buvo atvykę V. G., R. R. ir verslininkas R. V.. R. V. bendravo su V. M., jis žadėjo atsiskaityti už automobilio sugadinimą. Pamena, jog R. V. jam sakė: „jei gali, tai neformink įvykio, mes susitvarkysime“. Nukentėjusysis dėl eismo įvykio sakė, kad pretenzijų neturi.

Liudytojas, policijos pareigūnas T. M., parodė, kad 2007 m. sausio mėn., Mažeikių r. PK gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko autoįvykis, ten nuvyko du ekipažai. Iš antrojo ekipažo pareigūnų jis sužinojo, kad automobiliu „Audi 100“ važiavęs prokuroras V. M. atsitrenkė į stovintį automobilį. Įvykio vietoje nubraižę įvykio schemą, jie parvyko į komisariatą. V. M., paklaustas, kas vairavo automobilį „Audi 100“, atsakė, jog vairavo jis. Kadangi V. M. kakta buvo paraudusi, mano, kad jis buvo susitrenkęs ją į priekinį automobilio stiklą. Be to, automobilio priekinis stiklas buvo įskilęs vairuotojo pusėje. Kalbos, kad automobilį vairavo kitas žmogus, tuo metu nebuvo. Alkotesteriu buvo nustatytas V. M. girtumas ir įforminti dokumentai. Nukentėjęs asmuo papasakojo, kad buvo namuose, kai išgirdo smūgį. Kadangi įvykio vieta nuo parduotuvės „Apynys“ buvo apšviesta ir viskas matėsi, mano, kad V. M. turėjo matyti stovintį automobilį. Pamena, jog įvykio vietoje buvo ir R. V. bei V. G., tačiau pastarieji nieko jo neprašė. V. G. kalbėjo su G. J.. Į policijos komisariatą buvo atvykęs prokuroras P.G. Paaiškinimas buvo rašomas iš V. M. žodžių, jis viską suvokė, tačiau pats paaiškinimo nerašė. V. M. apklausė G. J..

Liudytoja, policijos pareigūnė A. Ž. (parodymai pagarsinti, t.2, b.l. 128-131), apklausta 2007-02-02, nurodė, kad 2007m. pirmąją darbo savaitę ji buvo atsakinga už eismo įvykių pirminį apiforminimą kai eismo įvykyje būdavo nukentėjusiųjų. 2007-01-02 su patruliais G. J. ir T. M. teko vykti į įvykį Žemaitės-Skuodo-Ventos gatvių sankryžoje, nes buvo pertrenkta pėsčioji – moteris. Tuo laiku policijos budėtojas pranešė apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl ekipažas nutarė važiuoti pažiūrėti to įvykio. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kolegos išlipo, o ji liko sėdėti automobilyje. Matė, kad kelkraštyje stovėjo vienas automobilis, kiek toliau - kitas „Audi“ automobilis. Prokuroro V. M. nematė, jo asmeniškai nepažįsta. Įvykio vietoje buvo dar vienas policijos ekipažas. Tada paprašė kolegų, kad iškviestų kitą ekipažą ir su kitu ekipažu išvažiavo į ligoninę apklausti sužalotą moterį.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. R., parodė, kad 2007 m. sausio 2 d., dirbdamas Mažeikių r. PK ir būdamas atsakingas už tarnybos organizavimą, iš budėtojo padėjėjos gavo pranešimą apie eismo įvykį. Jam nuvykus ir nufotografavus įvykio vietą, paaiškėjo, kad eismo įvykio dalyvis yra ne policijos, bet prokuratūros pareigūnas, todėl iš įvykio vietos jis išvyko. Pamena, jog įvykio vietoje buvo G. J., nukentėjusysis ir dar kažkoks žmogus, lyg ir nukentėjusiojo tėvas. G. J., pasakęs, kad įvykyje dalyvavo prokuratūros darbuotojas V. M., jo (R. R.) paklausė „ko atvažiavai?“. Su V. M. jis nebendravo. Įvykio vietos nuotraukos buvo pas jį. Šių nuotraukų, kad įsitikinti ar yra įskilęs automobilio priekinis stiklas, jo pirmiausia paprašė LR Generalinės prokuratūros darbuotojas ir policijos viršininkas A. M.. Vėliau nuotraukų taip pat prašė V. M., jis nuotraukas pastarajam taip pat davė, nes eismo įvykio dalyvis gali turėti įvykio vietos nuotraukas.

Liudytojas, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas P.G., parodė, kad 2007-01-02, paskambinęs budintis darbuotojas pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo V. M.. Jis (P.G.) įvykį liepė įforminti. Po 15 min. iš Policijos komisariato jam telefonu buvo pranešta, kad pareigūnas, t.y. V. M., yra išgėręs, triukšmauja, jo buvo paprašyta atvykti į komisariatą. Važiuodamas jis apžiūrėjo vietą, kur įvyko avarija. Automobilių tuo metu jau nebebuvo. Paskambinęs vyriausiajam prokurorui, jis pranešė apie įvykį, pasakė, kad įvykyje dalyvavo V. M.. Ar sakė, kad V. M. buvo išgėręs, jis nebepamena. Nuvykus į policijos komisariatą, policijos pareigūnai jam pasakė, kad avariją padarė išgėręs pareigūnas. Jis nurodė pareigūnams forminti įvykį ir medžiagą perduoti prokuratūrai. Jis su V. M. kalbėjosi, tačiau apie įvykį jo neklausinėjo, nes pastarasis buvo „gerokai“ išgėręs. Po pokalbio su V. M. klausimų, kas vairavo automobilį, jam nekilo.

Liudytojas, laikinai ėjęs Mažeikių r. policijos viršininko pareigas A. M., parodė, kad įvykio dieną, apie 19 val., policijos budėtojas E. V. jam pranešė, kad prokuroras V. M. sukėlė eismo įvykį. Jis davė nurodymą surinkti apie įvykį reikiamą medžiagą ir informuoti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vadovybę. Sausio 3 d. ryte susipažinęs su visa surinkta medžiaga, vizavo ją poskyrio viršininkui V. G., kad jis surinktų visą reikiamą dokumentaciją ir išsiųstų ją į LR Generalinę prokuratūrą. Medžiagoje buvo informacinis pranešimas, kad dėl eismo įvykio skambino anonimas, V. M. paaiškinimas, kad jis pripažįsta įvykį, gailisi, buvo ir alkoholio matavimo alkotesteriu dokumento šaknelė. Turima medžiaga neaiškumų nekėlė, jis suprato, kad V. M. padarė eismo įvykį. Medžiagą apie įvykį jis liepė surinkti V. G.. Jam (A. M.) iš LR Generalinės prokuratūros paskambinusi prokurorė L. P. pasakė, kad ji vadovauja komisijai, pavedė surinkti medžiagą, atlikti apklausas. Kiek pamena, apie tai, kad yra gautas žmogaus, teigiančio, jos jis įvykio metu vairavo automobilį, pareiškimas, jis sužinojo iš vyriausiojo prokuroro J.Malinino. Minėtą pareiškimą jam atnešė V. G.. To žmogaus pareiškime buvo teigiama, kad jis vairavo automobilį „Audi 100“, o V. M. sėdėjo šalia. V. G. pasakė, kad šį pareiškimą atnešė V. M.. Pareiškimas buvo užregistruotas ir prijungtas prie visos turimos medžiagos. Jis taip pat perklausė ir telefoninių pranešimų įrašus. Telefonu skambinusi moteris teigė, kad matė, jog iš automobilio išlipo neblaivus prokuroras V. M., prašė greičiau atvažiuoti ir įforminti įvykį. Po kiek laiko ši moteris skambino dar kartą ir klausė: „kodėl dengiate savus, kodėl netiriate įvykio?“. Jam pavedus S. L. susipažinti su pranešimų įrašais ir susisiekti su minėta moterimi, S. L. atnešė N. J. paaiškinimą, kuriuo ji patvirtino savo žodžius, užfiksuotus telefoniniame pranešime. Šį N. J. paaiškinimą jis liepė pridėti prie visos medžiagos bei pavedė apklausti L. G., tačiau su pastaruoju nebuvo susisiekta. Sužinojęs, kad buvo padarytos įvykio vietos nuotraukos, liepė R. R. jas pridėti prie surinktos medžiagos. Pamena, jog LR Generalinės prokuratūros prokurorė L. P. liepė nesiųsti surinktos medžiagos, o atvežti ją, kai komisija atvyks į Mažeikius. Surinktą medžiagą jis peržiūrėjo. Ten buvo N. J. paaiškinimas, policijos pareigūnų paaiškinimai, nuotraukos. Peržiūrėjo tik vizualiai, N. J. paaiškinimo nebeskaitė, nes buvo jį skaitęs anksčiau. L. P. pateikė ir telefoninių pranešimų įrašus. 2007 m. vasario 1 ar 2 d., po pietų, atvykęs prokuroras su STT agentais informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo padaryta krata V. G. kabinete. Jam (A. M.) buvo parodytas N. J. paaiškinimas, kuriame buvo parašyta, kad prokuroras V. M. išlipo iš automobilio pro keleivio pusės dureles. V. G. kabinete padarius kratą, buvo rastas pirminis N. J. paaiškinimas. V. G. sakė, kad jam paaiškinimą atnešė, jį pakeitė, tačiau tiksliai visko nepaaiškino. Kiek pamena, pirmą kartą medžiagą dėl įvykio jam galėjo atnešti A. Ž.. Tai buvo ketvirtadienį ar penktadienį, tuomet jis medžiagos neskaitė ir ją liepė paruošti pirmadieniui. Lydraščio nepasirašė, nes medžiaga į LR Generalinę prokuratūrą nebuvo siunčiama. V. G. nebuvo pirmasis jam atnešęs surinktą medžiagą. Žino, kad raktus nuo kabinetuose esančių seifų turi tik kabinetų šeimininkai.

Liudytojas A. M., iki 2007-01-25 dirbęs Mažeikių rajono policijos viršininku, parodė, kad 2007 m. sausio 2 d. jam paskambinęs prokuroras V. M. pasakė, kad policijos darbuotojai netinkamai atlieka savo pareigas. Jis (A. M.) tuo metu dirbo Mažeikių r. PK viršininku, tačiau minėtą dieną darbe nebuvo, nes sirgo. Po pokalbio su V. M. jis paskambino Eismo priežiūros vadovui V. G., kuris jam pasakė, kad prokuroras V. M. buvo neblaivus. Daugiau įvykiu jis nesidomėjo, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Su savo sūnumi T. M., taip pat dirbančiu Mažeikių r. PK, jis kalbėjosi praėjus savaitei po įvykio, pamena, jog pastarasis taip pat sakė, kad prokuroras V. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Dėl minėto įvykio į jį niekas nesikreipė. Policijos pareigūnus V. G. ir S. L. gali apibūdinti kaip gerus, pareigingus darbuotojus.

Liudytojas, policijos pareigūnas V. L., parodė, kad apie eismo įvykį jis sužinojo ryte po įvykio, t.y. apie 7 val., nes jam atvykus į darbą policijos patruliai pasakė, kad prokuroras V. M. atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, sakė, kad automobilį vairavo jis pats, kad davė jam pūsti į alkotesterį. Įvykio metu jis (V. L.) dirbo Mažeikių r. PK viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus ir viešosios tvarkos ir eismo priežiūros vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo grupės specialistu, tačiau tuo metu pavadavo ir A. K., todėl dirbo savo darbą bei padėjo rengti administracines bylas viršininkui V. G.. Įvykiu jis nesidomėjo, žinojo tik tiek, kad byla buvo ruošiama išsiuntimui į prokuratūrą ir pas jį atėjusiai A. Ž., kuri klausė kaip parašyti lydraštį, patarė, kaip tą padaryti. Administracinės bylos pas ją nematė. A. Ž., parašiusi lydraštį, jį nunešė viršininkui A. M., tačiau pastarajam kažkas netiko, jis lydraštį taisė, koregavo, bet paskui bylą išsiuntė. Galutinio lydraščio varianto jis nematė. Pamena, jog po poros dienų išaiškėjo, kad yra parašytas pareiškimas, jog vairavo ne V. M., o L. G.. Kas šį pareiškimą pasiėmė, jis nežino. Baigiantis darbo valandoms, jis kalbėjosi su S. L., pastarasis jam pasakė, kad A. M. liepė apklausti L. G.. Jis (V. L.) sužinojo, kur L. G. gyvena, pasiūlė išsikviesti patrulius ir nuvažiuoti jį apklausti. Tai darė iš draugiškumo, nes tarnyboje būna daug atvejų, kai reikia padėti kolegoms. Praėjus skubotumui, kažkas pasakė, kad važiuoti apklausti L. G., nebereikia. Gali patvirtinti, kad V. G. ir S. L. santykiai yra normalūs. Kadangi kopijavimo aparatas yra jo (V. L.) kabinete, pamena, kad atėjęs S. L. kažką švietė, minėjo prokuroro bylą ir sakė, kad viršininkas, kaip jis suprato, V. G., liepė atšviesti.

Liudytojas, policijos pareigūnas G. Š., parodė, kad praėjus maždaug 2 ar 3 dienoms po įvykio, N. G. pavedimu jis vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą apklausti L. G. kaip asmens, vairavusio automobilį „Audi 100“, tačiau pastarojo namuose nerado, prisiskambinti pastarajam nepavyko. Apie tai surašė tarnybinį pranešimą ir informavo N. G.. Tarp jo ir V. G. konfliktų nebuvo.

Liudytojas, policijos pareigūnas N. G., parodė, kad jis, dirbdamas Mažeikių r. PK Viešosios tvarkos priežiūros specialistu, pavedė G. Š. nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą ir apklausti L. G., tikslu išsiaiškinti, ar jis vairavo automobilį „Audi 100“, nes buvo gautas L. G. pareiškimas, jog minėtą automobilį vairavo būtent jis. L. G. nebuvo rastas ir apklaustas, G. Š. apie tai pateikė tarnybinį pranešimą. L. G. pareiškimą jis gavo iš V. G., pastarasis jam ir davė pavedimą apklausti L. G.. Tuo metu kabinete buvo ir S. L.. Jis (N. G.) L. G. skambino, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas. Su įvykiu susijusi medžiaga turėjo būti perduota LR Generalinei prokuratūrai. Medžiagos siuntimo lydraštį parašė A. Ž.. Pamena, jog jis pirmadienį, t.y. 2007-01-08, šią medžiagą su lydraščiu paėmęs iš A. Ž., nunešė A. M.. A. M. lydraštį pasirašė.

Liudytojas V. M. parodė, kad paties įvykio jis nematė, apie eismo įvykį išgirdo per televiziją. Įvykio metu jis dirbo R. V. individualios įmonės degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, vadovu. Pamena, kad 2007-01-02 jis degalinėje iki 16 val. buvo vienas, operatorius P. B. dirbo nuo 16 val. Jo (V. M.) darbo laiku į degalinę atvažiavęs V. M., kurį jis pažįsta kaip klientą, užsipylė dujų, už jas sumokėjo ir išvažiavo. Kad V. M. ir R. V. yra giminės, jis žinojo iš kitų žmonių kalbų. L. G. nepažįsta. Taip pat žino, kad V. M. važinėjo automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek pamena, po įvykio minėtą automobilį matė angare, automobilio kampas buvo sulamdytas.

Liudytojas P. B. (parodymai pagarsinti) nurodė, kad 2007-01-02 , apie 16 val., pradėjo darbą R. V. priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose. Tą dieną nuo 8 val. iki 16 val. dirbo V. M.. Jis neatsimena, kad tą vakarą būtų matęs R. V., o V. M. nepažįsta. Gal po savaitės iš laikraščių sužinojo, kad prokuroras V. M. neblaivus padarė avariją, buvo įdėta jo nuotrauka. L. G. taip pat nepažįsta, jam ši pavardė negirdėta. 2007-01-02 vakarą atvežant automobilį „Audi 100“ į R. V. įmonės angarą, nematė, nes per degalinės langus angarų nesimato.

Liudytojas R. G. parodė, kad jam dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini) meistru, po darbo valandų paskambinęs R. V. pasakė, kad įvyko avarija ir nurodė priimti automobilį. Kam priklauso automobilis, R. V. neįvardijo. Jis priėmė automobilį „Audi 100“, kurio vienas „sparnas“ buvo apgadintas, taip pat buvo įlenktas variklio dangtis, kiek pamena, dešinės pusės, keleivio pusėje buvo įskilęs stiklas. Žinojo, kad šis automobilis priklauso V. M., kurį pažįsta iš matymo. V. G. taip pat pažįsta iš matymo. Automobilio jis neremontavo, žino, kad vėliau jis buvo kažkur pervežtas.

Liudytojas S. P. parodė, kad 2007-01-02, jam dirbant R. V. įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, apskaitininku, vakare atėjęs jų įmonės meistras R. G. paprašė angaro raktų. Eidamas įjungti signalizacijos, automobilį „Audi 100“, kurio valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), matė apgadintu priekiu. Žinojo, kad minėtas automobilis priklauso V. M., kurį pažįsta iš matymo.

Liudytojas V. K. parodė, kad jam dirbant R. V. įmonėje mechaniku-remontininku, vieną dieną įmonėje pamatė V. M. automobilį „Audi 100“ apgadinta dešine priekine dalimi. Jis nuėmė šio automobilio dešinį priekinį sparną, variklio dangtį, bamperį, lempą. Automobilį R. V. prašymu nuvežė į Tirkšlius, į G. G. servisą. Apie patį autoįvykį nieko nežino.

Liudytojas G. G. parodė, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, po naujųjų 2007-ųjų metų paskambinęs R. V. paprašė sutaisyti automobilį. Atvežtą automobilį jie suremontavo per dvi dienas. Už automobilio remontą sumokėjo jo savininkas, pinigus paėmė darbininkas M. K., nes jo, t.y. G. G., tuo metu darbovietėje nebuvo. Pamena, kad reikėjo pakeisti dešinį automobilio „sparną“, variklio dangtį, žibintą, priekinį stiklą. Visos detalės buvo atvežtos pagal spalvą, dažyti nereikėjo. Kas atvežė automobilį ir detales, jis neprisimena. Įtrūkusį stiklą bei kitas detales jie išmetė į konteinerį, nes jas pasilikti nėra galimybės dėl vietos stokos. Remontas dokumentuose įformintas nebuvo, kadangi nebuvo ką taisyti, be to, atvažiavę V. M. ir R. V. prašė automobilį sutvarkyti greičiau, kad žmona apie tai nesužinotų. UAB (duomenys neskelbtini) yra vedama knyga, išrašomi dokumentai, tačiau R. V. ir V. M. jokių dokumentų išrašyti neprašė, detales atvežė patys, už darbą sumokėjo 300 Lt. Žino, kad automobilį taisė Z. V. ir M. K.. Už remontą gauti pinigai į įmonės apskaitą nepateko.

Liudytojas Z. V. parodė, kad dirbdamas G. G. UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, viršininko nurodymu remontavo automobilį: pakeitė jo „sparną“, variklio dangtį, bamperį, žibintą, priekinį stiklą. Vėliau sužinojo, kad šis automobilis yra V. M., nes pastarasis atvažiavo jo pasiimti ir M. K. sumokėjo už remontą. Darbas buvo atliktas per dvi dienas, nes jo buvo nedaug, be to, buvo atvežtos tos pačios spalvos detalės, jų dažyti nebereikėjo. Apie autoįvykį jis sužinojo iš televizijos.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis, pagal verslo liudijimą dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, 2007 m. sausio pradžioje remontavo automobilį, kurį atvarė ir už kurio remontą sumokėjo jo savininkas V. M.. Remonto metu buvo pakeistas įtrūkęs priekinis automobilio stiklas, pakeistas įlenktas variklio dangtis, žibintas, „sparnas“. Minėtas automobilis buvo remontuojamas kaip ir kiekvienas kitas, eilės tvarka, niekas neprašė jį greičiau suremontuoti. Dokumentai nebuvo forminami, nes jų bei kvitų niekas neprašė.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2007 m. sausio 3 d., apie 9-9.30 val., buvo atvykęs pas V. G. į Mažeikių rajono PK. V. G. kabinete jis sutiko V. M., kuris atrodė pasimetęs, pavargęs. V. M. netrukus išėjo. V. G. jam pasakė apie autoįvykį, nurodė kad V. M. teigia, jog automobilio nevairavo, norėjo parodyti dokumentus. Jis atsakė, kad dokumentų nežiūrės, nes STT nebedirba. Jam būnant kabinete, V. G. niekam nurodymų nedavė. Vėliau V. G. jam paskambinęs pasakė, jog V. M. iškelta baudžiamoji byla. Jis (R. G.) patarė kad V. M. kreiptųsi į advokatą.

Liudytoja R. P. parodė, kad savo pažįstamą N. J. po eismo įvykio ji buvo sutikusi Mažeikių r. policijos komisariato koridoriuje, ji (N. J.) sakė, kad eina rašyti paaiškinimo dėl eismo įvykio. Tąkart apie įvykį jos daugiau nesikalbėjo. Tą dieną, vėliau, jai (R. P.) paskambino V. G., kuris klausė, ar ji pažįsta N. J. ir ar N. J. galėtų pakeisti savo parodymus. Tuomet ji, paskambinusi N. J., paklausė, ar ji gali pakeisti parodymus. N. J. liepė jai nesikišti, atsakė, kad tai ne jos reikalas. Po pokalbio su N. J. ji paskambino V. G. ir pasakė, kad N. J. nieko nekeis. Daugiau V. G. jai neskambino. Su V. G. telefonu apie savo tėvą ji nekalbėjo, jos pirmieji parodymai t.2, b.l. 139-142 yra neteisingi, o teisingi yra parodymai t.2, b.l. 142. Kitą dieną po skambinimo V. G. jai pasakė, kad jis norėjęs sužinoti, kas per žmogus yra N. J.. V. G. buvo jos tiesioginis viršininkas, jis yra pažįstamas su jos tėvu. Ji N. J. prašė pakeisti parodymus tik todėl, kad jos prašė viršininkas V. G.. Su N. J. šeima draugavo apie 10 metų, tačiau po to įvykio nebedraugauja. Jei ji būtų tikra draugė, tai būtų viską „sutvarkiusi“.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2007m. sausio 4d., apie 21.30 val., R. V. nusivežė jį į savo darbovietę, kur jau buvo prokuroras V. M. ir V. G.. R. V., pasakęs, kad V. M. padarė avariją, paprašė supažindinti su N. J.. Kitą dieną (01-05) jis, nuvažiavęs pas N. J. į namus, pasakė, kad vienas žmogus nori su ja pasikalbėti. N. J. sutiko susitikti su R. V.. Tuomet jis nuvažiavo pas R. V. į ofisą ir jie kartu atvažiavo pas N. J.. R. V. kalbėjo su N. J. apie avariją, o jis į pokalbį nesikišo. R. V. jau turėjo popieriaus lapą, įdėtą į laikraštį, šį lapą jis padavė N. J. pasirašyti ir ji pasirašė. Niekas neaiškino, kas ten parašyta. Gali būti, kad R. V. įtikinėjo N. J. perrašyti paaiškinimą, bet į policiją ji važiuoti atsisakė, todėl paaiškinimas jai buvo atvežtas pasirašyti į namus. N. J. spaudimo niekas nedarė. Maždaug po mėnesio jo žmona kalbėjosi su N. J., ji paprašė R. V. telefono numerio, sakė, kad yra problemų. Atvažiavęs R. V. pasikalbėjo su N. J., pasakė, kad buvo rastas pirmasis paaiškinimas. R. V. surado advokatą ir atvežė į jų namus. N. J. kalbantis su advokatu, jis nedalyvavo. Jam skambino N. J. vyras ir klausė, kas ten vyksta, sakė, kad reikia ką nors daryti, nes su problemomis N. J. palikta viena. Nurodė, kad jo parodymai, esantys t. 2, b.l. 84-87, yra teisingi.

Liudytoja R. S. parodė, kad apie autoįvykį, kurį padarė prokuroras V. M., pirmą kartą ji išgirdo per radiją, o po to iš vyro sužinojo, kad N. J. matė minėtą autoįvykį ir kad jos buvo prašoma pakeisti parodymus. Su J. yra draugai. Kai sausio mėn. pabaigoje N. J. pasakė, kad jai reikia R. V. telefono numerio, ji (R. S.) važiavo į degalinę sužinoti jo telefono numerio. Po to paskambinusi R. V. pasakė, kad N. J. nori su juo susitikti ir R. V. palydėjo iki N. J. namų. Pati tąkart pas N. J. neužėjo. N. J., R. V. bei advokato susitikimas vyko jų, S., namuose. Pasikalbėti su advokatu N. J. pasiūlė ji (R. S.) tuomet, kai N. J. sužinojo, jog buvo rastas pirmasis paaiškinimas ir nebežinojo kaip toliau elgtis. Ji pati pokalbyje nedalyvavo. Pamena, kad N. J. buvo sutrikusi, jautėsi palikta, vieniša, nes nesulaukė pagalbos nei iš R. V., nei iš prokuroro. Kaip jaučiasi dabar,- nežino. Apie tai, kad yra du paaiškinimai ir kad pirmasis jų buvo rastas pas V. G., ji sužinojo iš kalbų, po to šias aplinkybes patvirtino R. V.. Vėliau vyras jai sakė, kad R. V. tikslu išsiaiškinti, kur buvo rastas paaiškinimas, buvo nuvažiavęs pas policininką. Nurodė, kad N. J. atžvilgiu spaudimo nebuvo, o buvo prašymas, bandymas susitarti. Nurodė, kad jos parodymai, esantys t. 2, b.l. 88-91, yra teisingi, taip pat nurodė, kad byloje užfiksuoti jos telefoniniai pokalbiai yra teisingi.

Liudytoja, LR Generalinės prokuratūros prokurorė L. P., parodė, kad 2007-01-03 LR Generalinėje prokuratūroje gavus pranešimą dėl eismo įvykio, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad V. M., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Audi 100“, 2007-01-02, apie 17.20 val., ties (duomenys neskelbtini) g. namu, Mažeikiuose, apgadino stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, tuo sukeldamas avariją. 2007-01-08 tarnybinio tyrimo komisijai nuvykus į Mažeikius, buvo apklaustas V. M., policijos pareigūnai. Jai paklausus, kodėl nėra daugiau įvykį mačiusių liudytojų, buvo atsakyta, kad nebuvo reikalo apklausti daugiau liudytojų, nes V. M. prisipažino buvęs girtas ir įvykdęs eismo įvykį. Ji paskambino nukentėjusiajai, tačiau pastaroji atsisakė atvykti į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą, sakė, jog jai buvo daromas poveikis. Nukentėjusioji jai sakė, jog „buvo eita per “Sodrą“, sakė, kad ji daugiau niekada apie nieką nepranešianti, buvo nusivylusi. Nukentėjusioji nurodė, kad apeliuojant į jos sąžinę, ji buvo spaudžiama sakyti ne tai, ką matė įvykio metu. N. J. kategoriškai atsisakė būti apklausta. Grįžusi į Vilnių, ji (L. P.) pagal N. J. pranešimą parašė tarnybinį pranešimą, kad įvykio metu automobilį vairavo prokuroras V. M.. Jai teko bendrauti su V. M., jis sakė, kad automobilio nevairavo, teigė, jog vairavo L. G.. L. G. ji apklausė darbo vietoje, paaiškinimą jis parašė pats. Baigus tyrimą, išvadoje buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. M..

Liudytojas D. K. parodė, kad V. G., V. M. ir R. V. gerai pažįsta, jo santykiai su jais geri. Apie patį eismo įvykį nežino nieko. Nurodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių ir duotų parodymų. Pagarsinus 2007-05-22 jo duotus parodymus, t.2, b.l. 193-194, nurodė, kad šie parodymai teisingi. Kad 2007-02-01, apie 20 val., jis susitiko su V. G. savo įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose. Po to, V. G. prašymu jis paskambino R. V. dėl susitikimo ir atvyko R. V.. Jie kalbėjosi tarpusavyje, jis į pokalbį nesikišo. Ar buvo atvykęs V. M.,- nepamena, gal ir buvo. Kodėl jie atvažiavo pasikalbėti būtent pas jį, nežino. Nepamena, ar jie davė advokato G. G. telefono numerį, ar jis turėjo, tačiau jis paskambino šiam advokatui ir jis atvažiavo. Jis (D. K.) jokiuose pokalbiuose nedalyvavo. Tvirtina, kad byloje užfiksuoti pokalbiai tarp jo ir V. G., tarp jo ir R. V. yra teisingi.

Liudytojas G. G. parodė, kad prokurorą V. M. pažįsta pagal darbo pobūdį, nes dirba advokatu. Pamena, jog V. M. sutikęs teisme, jo paklausė dėl autoįvykio, nes apie tai buvo skaitęs spaudoje. V. M. pasakė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. 2007 m. vasario mėn., vakare, jam paskambinęs D. K. paprašė atvažiuoti į jo kontorą, sakydamas, kad to labai prašo V.. Jis suprato, kad su juo kaip būsimas klientas nori susitikti V. M.. Jam nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį servisą, prie jo priėję D. K. ir R. V. pasakė, kad Mažeikių r. PK atliktos kratos metu buvo rastas paaiškinimas, kurio anksčiau nebuvo ir pagrindinė liudytoja tampa įtariamąja, dėl ko jai reikalinga advokato konsultacija. Jiems nuvykus pas A. S., ten buvusi N. J. R. V. pasakė, kad prašė ne advokato, o prokuroro. Po to N. J. jam papasakojo apie įvykį, pasakė, kad ji yra avarijos liudytoja. Ji viską papasakojo kitaip, nei buvo pasakojęs V. M.. Iš N. J. kalbos jis suprato, kad jai daromas spaudimas. Jis liepė jai pačiai apsispręsti, kokius duoti parodymus, paminėjo, kad už melagingus parodymus gresia baudžiamoji atsakomybė. Kalbėdamas su N. J., jis negalvojo, kad jai teikia teisinę pagalbą. Jis tik davė jai patarimą. R. V. patarimų N. J. nedavė. R. V. jam nesakė, kad reikia N. J. nurodyti, ką ji turi sakyti, jis mažai kalbėjo. Jis suprato, jog eismo įvykio tema R. V. ir N. J. kalba ne pirmą kartą. Iš pokalbio suprato, kad R. V. nebūtų dėjęs pastangų, jei V. M. nebūtų jo giminaitis, R. V. norėjo, kad N. J. laikytųsi pozicijos, kad V. M. automobilio nevairavo. Nurodė, kad jo parodymai, t.2, b.l. 147-148, yra teisingi.

Liudytojas, policijos pareigūnas S. G., parodė, kad jam dirbant Mažeikių r. PK tyrėju, tai galėjo būti naktį iš 2007 m. vasario 1 į 2, R. V. paprašė susitikti su S. L., tačiau dėl ko - nesakė. Jis paskambino S. L., bet telefonas buvo išjungtas. Nepavykus pastarajam prisiskambinti, jie su R. V. nuvažiavo prie S. L. namų. Paskambinus prie laiptinės esančiu skambučiu, S. L. išėjo iš namo laiptinės ir pasikalbėjo su R. V.. Apie ką jie kalbėjosi, jis nežino, nes sėdėjo automobilyje. Tik po kurio laiko sužinojo, jog buvo kalbama apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo prokuroras V. M.. Buvo skambučiai jam vasario 3 ir 4, galėjo skambinti D. K. ir R. V.. Patvirtino, kad byloje esančios jo telefoninių pokalbių išklotinės yra teisingos, tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, esančius t.2, b.l. 192. R. V. žinojo, kad jis su S. L. yra bendradarbiai. Žino, kad S. L. ir V. G. santykiai yra normalūs.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir veikų kvalifikavimas (BK 228).

Nors kaltinamieji V. M. ir V. G. visiškai neprisipažino piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, L. G. nurodė nepadėjęs bendrininkams-valstybės tarnautojams V. M., V. G. ir S. L.- piktnaudžiauti tarnyba, R. V. pripažino tik iš dalies padėjęs V. M., V. G. ir S. L. piktnaudžiauti tarnyba, o S. L., nors ir prisipažino piktnaudžiavęs tarnyba, tačiau teigė, kad dėl šio piktnaudžiavimo nebuvo susitaręs su bendrininkais V. M., V. G., R. V. ir L. G., neigė, kad siekė asmeninės naudos, tačiau visų penkių kaltinamųjų kaltė yra įrodyta kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiosios N. J. bei liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, kolegijai nekyla abejonių, kad 2007m. sausio 2 dieną tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras V. M., ne tarnybos metu, po darbo, apie 17 val.20 min., būdamas neblaivus (2,24 promilės), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė minėto automobilio ir Mažeikių mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu, kliudė kelkraštyje stovėjusį V. E. automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino.

Kad V. M. 2007m. sausio 2 dieną, apie 17.20 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina šie įrodymai: nukentėjusiosios N. J. ir liudytojo V. J. parodymai, kad jie iš savo automobilio, stovėjusio kitoje gatvės pusėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) matė, kaip automobilis „Audi“ atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį ir iš automobilio „Audi 100“ vairuotojo pusės išlipo jiems iš matymo pažįstamas prokuroras, kurį vėliau atpažino kaip prokurorą V. M., vėliau priėjo prie jo, kalbėjosi ir patvirtino, kad jokio kito žmogaus, kuris būtų galėjęs vairuoti minėtą automobilį, nebuvo, nes automobilyje „Audi 100“ iš viso daugiau žmonių nebuvo. Iš „Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo“ matyti, kad N. J. iš jai pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, atpažino V. M. kaip asmenį, 2007-01-02 eismo įvykio metu vairavusį automobilį „Audi“ (t.2, b.l. 71). V. M. vairavimo faktą patvirtina N. J. du telefoniniai pranešimai Mažeikių rajono policijos budinčiajai daliai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo įvykį padarė neblaivus Mažeikių prokuroras, ir kad atvykę pareigūnai neformina eismo įvykio (t. 1, b.l. 38-39). Šiuos N. J. pranešimus patvirtino liudytojai O. L. ir E. V.. Liudytojai V. E., V. M., D. B., G. J., T. M. patvirtino, kad 2007-01-02, apie 17 val.30 min., iš karto po eismo įvykio, pats tuometinis prokuroras V. M. patvirtino, kad jis vairavo savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. Liudytojai P.G., A. Ž., R. R., A. M. nurodė, kad tą aplinkybę, jog eismo įvykį sukėlė prokuroras V. M. 2007m. sausio 2 d. vakare jie sužinojo iš kitų eismo įvykyje buvusių asmenų. Kad eismo įvykį sukėlė V. M., taip pat patvirtina V. M. 2007-01-02 pasirašytas paaiškinimas (t.1, b.l. 150), po eismo įvykio surašyti V. E. ir policijos pareigūnų G. J. bei T. M. paaiškinimai, 2007-01-02 policijos pareigūno T. M. surašytas ir V. M. bei V. E. pasirašyta Eismo įvykio schema, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai yra V. M. ir V. E.. Pagaliau tai, kad L. G. nesugadino V. E. automobilio netiesiogiai patvirtina tas faktas, kad V. M. nurodė atsiskaitęs su V. E. už sugadintą automobilį sumokėdamas ne mažiau 3000 litų, susiremontavo savo automobilį „Audi“ ir nepareiškė jokių turtinių pretenzijų L. G., ką jis pats patvirtino teisme.

Tai, kad V. M. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, patvirtina šie įrodymai.

Kaltinamieji V. M. ir R. V. pripažino, kad 2007m. sausio 2d., apie 17 val., V. M. buvo atvažiavęs į savo giminaičiui R. V. priklausančios įmonės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, prie kurio yra degalinė, ir prieš V. M. išvažiuojant, abu išgėrė degtinės. Kad eismo įvykio metu V. M. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio parodymai (t.1, b.l. 152), o taip pat eismo įvykį matę bei jį forminę asmenys: nukentėjusioji N. J., liudytojai J., V. E., T. M., G. J., P.G.

Kaltinamųjų V. M. ir L. G. parodymus, kad 2007-01-02, apie 17 val., V. M. automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė L. G., kolegija pripažįsta neteisingais ir vertina juos, kaip V. M. siekimą išvengti atsakomybės, bei L. G. siekimą padėti savo giminaičiui, žmonos broliui, V. M. tos atsakomybės išvengti. Kolegija laiko nelogišku V. M. aiškinimą, kad jis, nenorėdamas jog L. G. turėtų nemalonumų dėl eismo įvykio, kadangi L. G. reikia toli važinėti į darbą, pradžioje prisiėmė kaltę sau, jau dėl to, kad V. M., būdamas teisininkas, suprato, jog L. G., pasak V. M. esant blaiviam, nebaustam administracine tvarka, dėl šio eismo įvykio pasekmės būtų buvusios žymiai mažesnės, nei V. M. vairavimas neblaiviam, jau nekalbant apie pastarojo pasekmes užimamų pareigų atžvilgiu ir neišvengiamą rezonansą visuomenėje. L. G. paaiškinimai dėl automobilio vairavimo yra nenuoseklūs, nes pirmajame savo paaiškinime Mažeikių r. PK viršininkui (2007-01-03) jis teigė autoįvykio metu buvęs šalia (t. 1, b.l. 44-45), savo paaiškinimuose Mažeikių r. PK viršininkui (2007-01-05) ir LR Generaliniam prokurorui (2007-01-08) teigė po eismo įvykio dėl susinervinimo, pasimetimo ir išgąsčio nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o po kiek laiko, apsiraminęs, grįžo atgal į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasiimti savo automobilio (t. 1, b.l. 47-48), apklausiamas liudytoju 2007-02-02, teigė po eismo įvykio išlipęs iš automobilio ir nuėjęs link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, po to grįžęs į degalinę (t.6, b.l.79-83), 2007-03-16 apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė išlipęs iš automobilio išėjo atgal į degalinę (t.6, b.l. 93-95), 2007-05-29 apklaustas įtariamuoju (t.6, b.l. 100-102), nurodė po eismo įvykio paėjęs kiek į priekį judėjimo kryptimi, o vėliau grįžęs į degalinę. Analogiškus parodymus L. G. davė ir apklausiamas bylą nagrinėjant teisme. Kadangi pagal byloje esantį planą-schemą (t.1, b.l. 66) L. G. nurodytos jo judėjimo kryptys po eismo įvykio yra priešingos, tai akivaizdu, kad faktiškai eismo įvykyje 2007-01-02 vakare jis nedalyvavo ir savo parodymus stengėsi suderinti su V. M. ir kitų asmenų parodymais.

Nors kaltinamasis R. V. 2007-01-03 savo paaiškinime Mažeikių rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir 2007-01-08 paaiškinime LR Generaliniam prokurorui, teigė buvęs kartu su V. M. ir matęs, kaip 2007-01-02, apie 17 val., V. M., jo degalinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje trumpai pakalbėjo su savo sesers vyru L. G. ir L. G. sėdus prie V. M. automobilio vairo, o V. M. atsisėdus šalia, išvažiavo (t.1, b.l.43, 156), vėliau, t.y. 2007-02-09, nurodė matęs tik tai, kad išvažiuojant iš jo degalinės V. M. buvo su kažkokiu vyriškiu ir kuris iš jų sėdo už automobilio vairo,- nematė (t.6, b.l. 18-22), 2007-02-12 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad ankstesni jo parodymai neteisingi, ir kad jis V. M. palydėjo tik iki savo kabineto durų ir nematė kaip ir su kuo V. M. išvažiavo, tačiau L. G. sėdant už vairo tikrai nematė (t.6, b.l.23-26). Apklausiamas teisme R. V. taip pat nurodė, kad nematė to momento, kai iš jo degalinės išvažiavo V. M., tik vėliau jam pats V. M. pasakė, kad važiavo su giminaičiu. Patvirtino, kad nedelsiant nuvažiavęs į eismo įvykio vietą, L. G. ten jis taip pat nematė.

Iš minėtų aplinkybių seka, kad kaltinamasis V. M., suvokęs galimas padaryto eismo įvykio pasekmes, t.y. žinodamas apie tarnybinį patikrinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos, bei pasinaudodamas savo kaip prokuroro tarnybine padėtimi, t.y. asmenine pažintimi su Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku V. G., savo kaip prokuroro autoritetu bei galimu poveikių policijos pareigūnams, taip pat gerais asmeniniais ir giminystės ryšiais su giminaičiais R. V. ir L. G., iš karto po eismo įvykio ėmėsi pastangų pats nuslėpti faktines eismo įvykio aplinkybes ir organizuoti kitus asmenis šioms aplinkybėms nuslėpti, kad išvengtų atleidimo iš tarnybos.

Kaltinamojo R. V. parodymus, kad iš karto po įvykio eismo įvykio vietoje jis atsirado atsitiktinai, kad su V. M. nebendravo, ir kaltinamojo V. M. parodymus, kad jokių bendrų veiksmų nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes su R. V. iš karto po eismo įvykio, nederino, kolegija laiko kaip priemonę išvengti atsakomybės, nes ,kaip matyti iš telefoninių skambučių išklotinių (t.3, b.l.30) 2007 m. sausio 2 d., V. M. mobilaus ryšio telefonu (toliau-MRT) Nr.(duomenys neskelbtini) tris kartus iš eilės iš karto po eismo įvykio, t.y. 17.20, 17.38, 17.41 val., skambino į R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog R. V. atvykimas į eismo įvykio vietą nebuvo atsitiktinis, kad R. V. ten atsirado V. M. iniciatyva.

Liudytojas, policijos pareigūnas G. J., teisme patvirtino, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai V. G. ir R. R. bei verslininkas R. V., kad R. V. bendravo su V. M., taip pat jis žadėjo V. E. atsiskaityti už automobilio sugadinimą. Pamena, jog R. V. jam (G. J.) pasakė: „jei gali, tai neformink įvykio, mes susitvarkysime“. Ypač pastarasis kaltinamojo R. V. išsireiškimas patvirtina, kad nuo pat eismo įvykio momento jam kilo mintis nuslėpti eismo įvykį ir buvo pradėti derinti V. M. ir R. V. bendri veiksmai, kaip nuslėpti eismo įvykio aplinkybes. Apklausiamas teisme R. V. pripažino, kad V. M. automobilio „Audi 100“ nuvežimą iš eismo įvykio vietos suorganizavo jis, t.y. R. V., davęs nurodymą tai atlikti savo įmonės direktoriui R. G.. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio vietoje girdėjo moteriškę, reiškiančią nepasitenkinimą žodžiais: „kodėl neforminate“, ir kai vėliau pastaroji automobiliu „Golf“ nuvažiavo, jis nusekė jai iš paskos, kad įsitikinti, kur ji gyvena, neva, manydamas, kad ši moteriškė nukentėjo. R. V. paaiškinimas, kad jis minėtus veiksmus eismo įvykio vietoje atliko net nesusitikęs su V. M. ir nesuderinęs šių veiksmų, kolegija laiko neįtikinamais ir nelogiškais, todėl darytina išvada, kad minėti veiksmai jau buvo suderinti telefoninių pokalbių metu, kai V. M. tris kartus iš eilės skambino R. V., ir susitikus eismo įvykio vietoje. Kad V. M., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir giminaičio R. V. pagalba, ėmėsi veiksmų pakeisti eismo įvykio aplinkybes ir išvengti atsakomybės, patvirtina tai, kad iš R. V. naudojamo MRT (Nr. (duomenys neskelbtini)) 17.50 val. užfiksuotas skambutis į V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 60), kas parodo R. V. ir V. G. pažintį ir artimus tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad iš V. M. MRT 20.38, 20.44, 20.53 val. taip pat užfiksuoti skambučiai į V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 31, 60). Kaltinamasis V. M., 2007-03-08 apklausiamas įtariamuoju, neginčijo, kad iš karto po eismo įvykio skambino L. G., V. G., R. V. ir kitiems asmenims, tačiau nurodė neatsimenąs apie ką kalbėjo (t.5, b.l. 35-36). Kaltinamasis V. G. teisme nurodė, kad V. M. po eismo įvykio skambino jam teigdamas, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, kas patvirtina, kad pokalbiai vyko dėl eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. V. M. skambino po 20.26 val. skambučio į L. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 20.42 val. tarpe tarp skambučių V. G., ir 20.55 val. iš karto po skambučių V. G., seka V. M. skambučiai į L. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 30-31). Visa tai patvirtina, kad V. M. faktinių eismo įvykio aplinkybių pakeitimo planą sukūrė iš karto po eismo įvykio ir operatyviai, jau 2007-01-02 vakarą, suorganizavo bendrininkus L. G., V. G., R. V. šio plano įgyvendinimui.

Tas faktas, kad didžioji dauguma skambučių yra iš V. M. MRT, kad jis skambino Mažeikių PK viršininkui A. M., bandė ieškoti laikinai einančio Mažeikių PK viršininko pareigas A. M., 22.26, 22.57, 23.17 val. skambino eismo įvykio vietoje buvusiam pareigūnui V. M. (MRT Nr.(duomenys neskelbtini)) ir domėjosi, kas iš policijos pareigūnų formino įvykį ir kas buvo užfiksuota, leidžia daryti išvadą, kad jis, pasinaudodamas savo kaip prokuroro padėtimi bei galima įtaka policijos pareigūnams, aktyviai ėmėsi veiksmų pats klastoti eismo įvykio aplinkybes ir ieškojo bendrininkų savo tikslui įgyvendinti, norėdamas išvengti galimos nuobaudos, tame tarpe atleidimo iš darbo.

Kaip matyti iš telefoninių pokalbių išklotinių, 2007-01-03, tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrininkai toliau derino bendrus veiksmus. 7.20 val. ir 7.50 val. užfiksuoti telefono skambučiai iš V. M. MRT į V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 7.48 val. užfiksuotas skambutis iš V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 7.49 val. skambutis iš V. M. MRT į L. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 31), kas patvirtina, kad būtent V. M. koordinavo visus veiksmus tarp bendrininkų. V. M. teisme pripažino, kad 2007-01-03 buvo susitikęs su L. G. ir R. V., tačiau neigė davęs jiems bet kokius nurodymus, kaip rašyti paaiškinimus dėl eismo įvykio. L. G. teisme nurodė, kad pasišalinus jam iš eismo įvykio vietos pasidarė neramu, todėl nutarė prisipažinti, buvo susitikęs su V. M. ir pasakė jam, kad atvyks pas jį į prokuratūrą bei prisipažins dėl avarijos. Paaiškinimą pasirašė namuose ir sekančią dieną (2007-01-03), atvykęs į prokuratūrą pas V. M. bei su juo pasitaręs kam nešti paaiškinimą, nunešė paaiškinimą V. G.. Tačiau kaltinamasis R. V. apklaustas 2007-02-12 (t.6,b.l. 23-26), 2007-02-13, 2007-04-17 (t.6, b.l. 23-26, 29-30, 31), o taip pat apklausiamas teisme, nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad 2007 m. sausio 3 d. jo įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, buvo susitikęs su V. M. ir L. G., patvirtino, kad būtent šio susitikimo metu V. M. pasakęs R. V. jog jis žinotų, kad V. M. iš jo ofiso 2007-01-02 vakare išvežė L. G., t.y., kad avarijos metu jo automobilį vairavo L. G., o V. M. sėdėjo šalia. R. V. taip pat patvirtino, kad tą pačią dieną, t.y. sausio 3d., kiek vėliau, V. M. paskambinęs jo paprašė parašyti paaiškinimą, kad jis matęs, kaip L. G. vairavo V. M. automobilį ir tą paaiškinimą prašė atnešti jam, t.y. V. M., ką jis ir padarė (t.6, b.l. 23-25). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2007-02-13 R. V. patvirtino, kad 2007-01-03 paaiškinimą apie autoįvykį jis rašė po pokalbio su V. M., kuris pasakė kieno vardu reikia rašyti paaiškinimą, ir jis paaiškinime nurodė tas eismo įvykio aplinkybes, kurias sužinojo iš V. M. (t.6, b.l. 29-30). R. V., teisme patvirtino, kad paprašytas V. M., 2007-01-03 parašė paaiškinimą, jį nuvežė į prokuratūrą ir atidavė V. M. Nors R. V. teisme teigė, kad kai kurios aplinkybės, jo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu esant sulaikytam ir suimtam, t.y. nuo 2007-02-06 iki 2007-02-13, yra neteisingos, nes duotos siekiant greičiau būti paleistam iš suėmimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-02-12 jis apklaustas dalyvaujant gynėjui adv. V. J., o 2007-02-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl abejoti šiais R. V. parodymais nėra pagrindo. Nors kaltinamasis L. G. tvirtino 2007-01-03 pats nunešęs V. G. savo pareiškimą, kad vairavo V. M. automobilį, tačiau kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.5, b.l. 133-135), tiek teisme patvirtino, kad 2007-01-03, tarp 8-11 valandos, į jo darbo kabinetą atėjo V. M. ir atnešė L. G. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu L. G. vairavo V. M. automobilį, taip pat jis prašė jo padėti, sakė: „darykim ką galim, su valdžia suderinta (sutarta)“. Su kokia valdžia sutarta V. M. nenurodė, bet jis supratęs, kad sutarta su policijos komisariato vadovybe. Iš ko matyti, kad V. M., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir savo gera pažintimi su V. G., nes abu anksčiau yra dirbę kartu milicijoje, V. G. sugyventinė E. R. tuo laiku dirbo prokurore kartu su V. M. (t.5, b.l. 133-135), darė įtaką, kad administracinės bylos dėl 2007-01-02 jo padaryto eismo įvykio medžiagoje būtų surinkti akivaizdžiai neteisingi, bet jam palankūs duomenys, kurie akivaizdžiai nulems tolimesnį tyrimą. V. G. susitarimą veikti bendrai su V. M. patvirtina tai, kad V. M. administracinės bylos medžiagos V. G. kaip Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas nenukreipė konkrečiam vykdytojui, t.y. pasiliko savo žinioje ir asmeninėje kontrolėje. Tą aplinkybę byloje patvirtina tai, kad ant administracinės bylos nėra V. G. rezoliucijos, nukreipiančios konkrečiam tiesioginiam vykdytojui, o taip pat kaltinamojo S. L. parodymai, kad administracinė byla visą laiką buvo pas V. G. ir pastarasis jam arba N. G. duodavo atitinkamus nurodymus, ką reikia padaryti. Liudytojas, policijos pareigūnas N. G. teisme patvirtino, kad apklausti L. G. jam nurodė V. G.

Kaltinamųjų V. M. ir R. V. tikslus kuo greičiau pakeisti faktines eismo įvykio aplinkybes, patvirtina ir tai, kad V. M. automobilis „Audi 100“ buvo nedelsiant ir nelegaliai, t.y. be oficialaus apiforminimo, abiejų pastangomis atremontuotas G. G. UAB, ką patvirtino liudytojai G. G., Z. V., M. K..

Kaltinamasis V. G. teisme patvirtino, kad 2007-01-03 vakare į jo namus buvo atvažiavę V. M. su R. V., ir V. M. jo klausė, ar STT pareigūnas R. G. buvo atvažiavęs dėl jo, t.y. V. M.. Ir nors V. G. nurodė, kad po šių žodžių V. M. su R. V. išvažiavo ir daugiau apie nieką nekalbėjo, o V. M. ir R. V. teigė, kad iš viso 2007m. sausio 3 d. vakare nevažiavo pas V. G., kolegija laiko, kad V. G. nurodytas susitikimas įvyko ir šio susitikimo metu taip pat buvo koordinuojami bendrininkų nusikalstami veiksmai, nes 2007 m. sausio 4 d. S. L. apklausiant apie eismo įvykį pranešusią N. J., V. G. aktyviai dalyvavo šioje apklausoje, ką teisme patvirtino jis pats, nors, kaip teisme tvirtino kaltinamasis S. L., jo praktikoje nėra buvę, kad V. G. dalyvautų apklausose, kai apklausia kitas pareigūnas. Kaltinamojo V. G. paaiškinimą teisme, kad jis aktyviai domėjosi N. J. apklausa tik dėl to, kad „kaip poskyrio vadovas norėjo žinoti įvykio detales, norėjo, kad viskas vyktų sklandžiai, pareigūnai viską atliktų teisingai“, kolegija vertina kaip pastangas gerai žinoti tyrimo eigą, kad vėliau jį nukreipti V. M., o tuo pačiu ir sau, naudinga linkme, nes, pamatęs, kad apklausai atvykusi N. J. bendrauja su policijos darbuotoja (raštvede) R. P., tą pačią dieną jos paprašė paklausti N. J., ar pastaroji pakeistų savo parodymus. Liudytoja R. P. teisme patvirtino, kad tą dieną, kai N. J. buvo apklausiama policijos komisariate, jai vėliau paskambino V. G., paklausė ar ji pažįsta N. J. ir klausė, ar N. J. gali pakeisti savo parodymus. Tada ji paskambinusi N. J. paklausė, ar ji gali pakeisti savo parodymus, tačiau N. J. jai liepusi nesikišti į ne savo reikalus. Po pokalbio su N. J. ji paskambino V. G. ir pasakė, kad N. J. nieko nekeis. Kaltinamojo V. G. aiškinimas, kad tokiu būdu jis norėjo išbandyti N. J. principingumą galimoms kitų asmenų įtakoms, laikytinas nelogišku, nes N. J. 2007-01-04 policijos komisariate nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2007-01-02 vakare pranešdama apie eismo įvykį, todėl V. G. nebuvo jokio pagrindo abejoti jos parodymais dėl eismo įvykio.

V. M. ir R. V. iš V. G. sužinoję apie V. M. nepalankius N. J. parodymus, bei nepavykusias V. G. pastangas per R. P. paveikti N. J. pakeisti savo parodymus, 2007-01-04, apie 20-21 val., susirinko R. V. įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), tolimesniam savo veiksmų aptarimui ir suderinimui. Nors kaltinamasis V. M. neigė bet kokį veiksmų derinimą su bendrininkais, o kaltinamasis V. G. iš viso neigė dalyvavęs tokiame susitikime, tačiau šio bendrininkų pasitarimo faktą, susitikimo tikslus bei aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis R. V.. Jis nurodė, kad 2007-01-04, apie 20 val., pas jį į ofisą atvažiavo V. M. ir V. G., jie padiskutavo apie eismo įvykį, V. G. pasakė, kad policijoje buvo kažkokia moteriškė mačiusi eismo įvykį. Tada jis (R. V.) paskambino A. S. ir jį atsivežė į ofisą, kad išsiaiškinti, ar šis pažįsta N. J.. Netikėti kaltinamojo R. V. parodymais nėra pagrindo, nes jo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis R. V., apklausiamas 2007-02-13 ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė (t.6, b.l. 29-30), kad jie su V. M. sužinoję iš V. G., jog N. J. davė nenaudingus V. M. parodymus, 2007-01-04 vakare susirinko visi trys jo įmonės patalpose (ofise) ir nutarė per verslininką A. S., kuris, jų žiniomis, gerai pažinojo N. J., paveikti pastarąją pakeisti savo parodymus V. M. naudinga linkme, kurių esmė buvo ta, kad automobilį vairavo ne V. M., o kitas asmuo, kad automobilyje važiavo du žmonės. Apklausiamas 2007-02-12 (t.6, b.l. 23-26) kaltinamasis R. V. nurodė analogiškas aplinkybes, tik detalizavo, kad kai jo (R. V.) telefoniniu kvietimu į ofisą atvyko A. S., V. G. „kaip kelių policijos viršininkas geriausiai suprantantis situaciją“ pakalbėjo su A. S., bet kartais į pokalbį įsiterpdavo V. M. ir jis, t.y. R. V., o šio „pokalbio esmė buvo ta, kad A. S. pažįsta N. J., kuri matė avariją ir davė policijoje paaiškinimą, kad vairavo V. M. ir reikėjo, kad N. J. pakeistų savo parodymus ir pasakytų, kad vairavo ne V. M., o kitas asmuo, kad automobiliu važiavo du žmonės“. A. S. sutikus R. V. supažindinti su N. J., buvo nutarta, kad 2007-01-05 rytą A. S. supažindins R. V. su N. J.. Liudytojas A. S. teisme nurodė, kad 2007-01-04, apie 21.30 val., jam paskambino R. V. ir paprašė susitikti pasikalbėti dėl avarijos. Atvykęs į R. V. įmonės ofisą jis rado R. V., prokurorą V. M. ir V. G.. Pokalbis vyko apie avariją, R. V. pasakė, kad V. M. padarė avariją ir kad reikia pasikalbėti su N. J., prašė su ja supažindinti. A. S. teisme patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 84-87) yra teisingi. Savo 2007-02-09 parodymuose liudytojas A. S. detaliau nurodė susitikimo aplinkybes, t.y., kad jį atsivežė iš namų ir nuvežė į namus R. V., kad R. V. ofise buvusį V. G. jis jau pažinojo kaip Kelių policijos viršininką, o V. M. jam buvo pristatytas kaip R. V. giminaitis dirbantis prokuroru, kad pokalbyje dalyvavo visi trys asmenys, kad R. V. jam paaiškino, jog V. M. kaltas dėl avarijos ir kad reikia pakalbėti su N. J., kuri matė avariją, prašė su ja supažindinti. Iš pokalbio jis (A. S.) supratęs, kad jie žinojo, jog N. J. yra dirbusi jo įmonėje. Susitikimas ofise truko apie 20-30 minučių, ir jis sutikęs R. V. supažindinti su N. J.. Apklausiamas 2007-05-22 A. S. patikslino, kad 2007-01-04 į R. V. ofisą jis atvažiavo po 20.43 val. R. V. skambučio, t.y. apie 21 val., tačiau V. M. ir V. G. ofise tebebuvo (t.2, b.l. 87).

Intensyvų bendrininkų V. M., V. G., R. V. ir L. G. veiksmų derinimą 2007 m. sausio 4 dieną patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių duomenys. 17.43 val. užfiksuotas skambutis iš R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 17.53 val. skambutis iš V. G. MRT į R. V. MRT. Po skambučio R. V. pirmas skambutis iš V. G. MRT yra 19.19 val. į R. P. MRT Nr. (duomenys neskelbtini). 19.20 val. užfiksuotas skambutis iš R. P. MRT į N. J. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), ir 19.25 val. skambutis iš R. P. MRT į V. G. MRT, po ko 19.43 val. užfiksuotas skambutis iš V. G. MRT į R. V. R. Tai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes apie R. P. pokalbį su N. J., ir leidžia daryti išvadą, kad V. G. savo veiksmus derino su R. V.. 17.14, 20.43 val. užfiksuoti skambučiai iš R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojo A. S. parodymus dėl to vakaro susitikimo aplinkybių. Pažymėtina, kad R. V. skambutis A. S. seka iš karto po 17.00 val. V. M. skambučio R. V., o 17.43 val. R. V. skambina V. G., bei 17.53, 19.43 val. V. G. skambina R. V. (Informacija apie užfiksuotus pokalbius, t.3, b.l.14-189).

Kaltinamojo V. G. nurodytą aplinkybę, kad 2007-01-04 vakare į jo namus buvo atvažiavę V. M. ir R. V., kurie priekaištavo dėl, neva, jo daromo „spaudimo“ N. J., paneigia aukščiau išvardinti įrodymai. Kaltinamieji V. M. ir R. V. nuosekliai neigė 2007-01-04 vakare buvę pas V. G. namuose. Kitų įrodymų byloje nėra. Minėtus kaltinamojo V. G. parodymus kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją.

Kad kaltinamasis R. V. aktyviai padėjo vykdyti iš vakaro bendrininkų suplanuotą susitarimą paveikti N. J. pakeisti parodymus V. M. naudai, iš dalies patvirtina R. V. teisme duoti parodymai, kur jis pripažino 2007-01-05 rytą su A. S. nuvykęs į N. J. namus ir prašęs jos nuvažiuoti į policiją dėl eismo įvykio, galimai užsiminė jai apie teismą, tačiau N. J. vykti atsisakė ir nurodė, kad ji nebenori važiuoti į policiją ir tegul patys atvažiuoja, jei kas neaišku. Nuvažiavęs į policiją pas V. G., jis jam pasakęs, kad N. J. į policiją važiuoti nenori, bet sutinka pakeisti parodymus. Tada V. G. iškvietė S. L. ir jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas N. J.. S. L. važiuoti atsisakė ir pasakė: „baikit juokint žmones“. V. G. liepė jam (R. V.) užeiti vėliau. Kai užėjo vėliau pas V. G., pastarasis pasakė, kad N. J. reikia nuvežti dokumentą, kurį jis, kartu su A. S., nuvežė N. J.. Po to, kai N. J. pasirašė jo atvežtame dokumente, šį dokumentą jis atvežė atgal V. G., tačiau jo neradęs, paliko pastarojo kabinete. Šiuos kaltinamojo R. V. parodymus patvirtina 2007-02-12 ir 2007-02-13 jo paties duoti parodymai (t.6, b.l. 23-26, 29-30), kur jis detaliau nurodė, jog V. G. padavė nuvežti N. J. ranka surašytą paaiškinimą, ant kurio buvo priklijuotas lapelis su užrašu ką N. J., pasirašydama šį paaiškinimą, turi užrašyti savo ranka. Kad V. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi su organizatoriumi V. M. ir padėjėjais R. V. bei L. G., 2007-01-05 į bendrininkų grupę įtraukė policijos pareigūną S. L., iš dalies patvirtina kaltinamojo S. L. parodymai, N. J., R. V., A. S. parodymai, byloje esantis N. J. paaiškinimas, kad eismo įvykio metu V. M. automobilį vairavo ne V. M., o kitas asmuo.

Kaltinamasis S. L. teisme nurodė, kad jo tiesioginis viršininkas V. G., 2007-01-05, pasikvietė jį į savo kabinetą, kuriame jau buvo R. V. ir L. G., ir nurodė apklausti L. G. kaip asmenį, pasišalinusį iš avarijos vietos. Į klausimą, ar užduoti L. G. anksčiau paruoštus klausimus, V. G. jam pasakė, kad nereikia, tik parašyti, kad L. G. pasišalino iš įvykio vietos. Po apklausos L. G. pasirašytą paaiškinimą jis atidavė V. G.. Po kurio laiko jį vėl išsikvietė V. G. ir nurodė nuvažiuoti pas N. J. paimti iš jos kitą paaiškinimą, nes ji persigalvojo. Jis atsisakęs vykti pas N. J. ir V. G. pasakęs, kad tegul ji pati atvyksta į jo kabinetą. Po kurio laiko V. G. jį pakvietė vėl ir liepė parašyti tokį N. J. paaiškinimą, kad ji matė kitą mašinos vairuotoją, kad buvo dar vienas žmogus, pats nurodė kokį tekstą rašyti. Paklusęs savo viršininkui, t.y. V. G. ir nenorėdamas turėti nemalonumų, 2007-01-04 data jis N. J. vardu surašė naują paaiškinimą, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Šį paaiškinimą taip pat atidavė V. G., nes pas jį (V. G.) buvo visa medžiaga apie eismo įvykį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-15, 2007-05-30 (t. 5, b.l.176-179, 189-192, 195-198) S. L. davė analogiškus parodymus, tik nurodė, kad V. G. jį įkalbinėjo perrašyti paaiškinimą, sakė, kad N. J. persigalvojo ir jai gėda važiuoti į komisariatą, sakė, kad dėl paaiškinimo pasirašymo sutvarkys patys, V. G. jam padavė pirminį N. J. paaiškinimą ir L. G. paaiškinimą bei pasakė, kad iš esmės naujajame paaiškinime nieko keisti nereikia, tik reikia nurodyti, kad ji matė du žmones, kad vairavo ne V. M.. Kai V. G. jam liepė važiuoti pas N. J. surašyti naujo paaiškinimo, V. G. kabinete buvo R. V.. Taip pat R. V. V. G. kabinete buvo ir tuo laiku, kai jis atnešė V. G. naujai surašytą N. J. paaiškinimą, dar R. V. paklausė, ką N. J. turi parašyti po tuo paaiškinimu, o jis (S. L.) pasakęs, kad „yra parašyta ant pirmojo paaiškinimo“, nes abu N. J. paaiškinimus ir L. G. paaiškinimą jis atidavė V. G.. Iš bendradarbio N. G. sužinojo, kad R. V. yra V. M. giminaitis. Šiuos savo parodymus kaltinamasis S. L. patvirtino akistatų su V. G. ir R. V. metu (t. 5, b.l. 182-184, 185-186). Šias kaltinamųjų R. V. ir S. L. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino paties V. G. parodymai, kad 2007-01-05 į jo kabinetą L. G. atsivedė būtent R. V., kad jis pareigūnui S. L., esant jo kabinete R. V., liepė dar kartą iškviesti N. J. ir apklausti ją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t.5, b.l. 133-135). Nukentėjusioji N. J. teisme patvirtino, kad 2007-01-05 rytą pas ją atvažiavo A. S. ir paprašė susitikti su vienu žmogumi. Maždaug po pusvalandžio A. S. atvažiavo kartu su R. V., kuris jos prašė pakeisti parodymus, sakė, kad bus teismai, niekas ja nepatikės. Ji R. V. pasakiusi, kad į policijos komisariatą neis, o paaiškinimą tegu atveža į namus. Maždaug po valandos R. V. jai atvežė naują paaiškinimą, kuriame buvo parašyta, jog V. M. išlipo iš automobilio keleivio pusės, o iš vairuotojo pusės išlipo kitas žmogus ir kažkur nuėjo, kurį ji pasirašė ir atidavė R. V.. Analogiškus parodymus N. J. davė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 69-72), kur detaliau nurodė, jog R. V. jai sakė, kad jei ji pakeis parodymus, tai „jai nebus problemų, nebereikės nieko liudyti, nereikės važiuoti į teismus“, taip pat R. V. aiškino, kad jei ji nepakeis parodymų, o jis ir prokuroras sakys kitaip, tai visi galvos, kad ji išsigalvoja, ja niekas netikės. Tas pokalbis su R. V. truko apie pusę valandos. Kadangi ji supratusi, jog R. V. kalba rimtai apie tai, kad jis ir prokuroras duos priešingus parodymus, nei jos, ir ja niekas netikės, tai sutiko pakeisti parodymus. Vėliau pasirašė ant R. V. atvežto naujai surašyto paaiškinimo. Taip pat pastebėjo, kad kai R. V. ant lapelio norėjo užsirašyti jos telefoną, ant pastarojo buvo surašyti jos, jos vyro, kitų artimų giminaičių duomenys, kuriuos, jos prašymu, R. V. perskaitė, bet jai lapelio skaityti nedavė. Iš to darytina išvada, kad minėtus duomenis R. V. galėjo gauti iš policijos komisariato. Liudytojas A. S. teisme patvirtino, kad 2007-01-05 jis buvo nuvažiavęs pas N. J. į namus ir prašė jos susitikti su vienu žmogumi, o vėliau kartu su R. V. nuvažiavo dar kartą ir matė kad R. V. turėjo į laikraštį įdėtą popieriaus lapą, kurį N. J. pasirašė. A. S. patvirtino, kad jo parodymai, esantys t.2, b.l. 84-87 yra teisingi, o šiuose parodymuose A. S. detaliau nurodė, kad vykdydamas V. M., V. G. ir R. V. 2007-01-04 vakare duotą pažadą supažindinti R. V. su N. J., jis 2007-01-05 rytą, apie 9 val., užėjo į N. J. namus ir paprašė, kad pastaroji susitiktų su „žmogumi, kuris nori pakalbėti dėl avarijos“. N. J. sutikus, jis nuvažiavo į R. V. ofisą ir kartu su juo, R. V. automobiliu, vėl atvažiavo pas N. J.. Nors jis į R. V. ir N. J. pokalbį nesikišo, bet girdėjo, kad buvo kalbama apie V. M. padarytą avariją ir R. V. įtikinėjo N. J. perrašyti paaiškinimą. J. atsisakė vykti į policiją ir R. V. nurodė, kad jei jam reikia, tai tegu atveža paaiškinimą į namus. Gal po valandos R. V. vėl atvažiavo į jo namus ir kartu abu nuvažiavo pas N. J.. Matė kaip R. V. padavė N. J. pasirašyti paaiškinimą, kuris buvo įdėtas į laikraštį ir N. J. jį pasirašė.

Kad V. M. iniciatyvą buvo suderinti bendrininkų veiksmai, ne tik renkant įrodymus administracinėje byloje, bet ir tarnybinio patikrinimo metu, kurį atliko Generalinės prokuratūros sudaryta komisija, patvirtina kaltinamojo R. V. parodymai. R. V. teisme patvirtino, kad apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir galimą apklausą 2007 m. sausio 8 dieną, jis sužinojo iš V. M., ir per A. S. perspėjo N. J., kad tokia apklausa galima, kas akivaizdžiai rodo, jog V. M. rūpinosi, kad R. V. ir N. J. nebūtų „užklupti“ netyčia ir nepakeistų savo duotų paaiškinimų. Šiuos R. V. parodymus patvirtino N. J., apklausta liudytoja 2007-02-08, ir nurodė (t.2, b.l. 69-72), kad 2007-01-08 rytą, apie 9 val., jai paskambino A. S. ir pasakė, kad jai yra linkėjimai, kad „šiandien atvažiuoja iš Vilniaus į prokuratūrą“. Liudytojas A. S., apklaustas 2007-02-09, taip pat patvirtino, kad sausio 8 d., apie 10 val., jam paskambino R. V. ir paprašė paskambinti N. J. ir pasakyti, kad ją gali kviesti, atrodo, į policiją. Jis, paskambinęs N. J., apie tai pasakė.

Šias aplinkybes patvirtina 2007m. sausio 8 d. telefoniniai pokalbiai. 10.33 val. skambutis iš R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į A. S. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10.35 val. skambutis iš A. S. MRT į N. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo A. S. parodymus dėl pranešimo apie prokuratūros darbuotojų atvykimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. V. skambutis A. S. vyksta po R. V. 10.06 val. skambučio V. M., kas patvirtina kaltinamojo R. V. parodymus, kad jis tai sužinojo būtent iš V. M.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, 2007m. sausio 8 d. V. M., R. V. ir L. G. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa esminiu klausimu, kad V. M. automobilį eismo įvykio metu vairavo ne V. M., o L. G.. Tai, kad šie paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių, jau yra nurodyta šiame nuosprendyje.

Kad kaltinamasis V. G., 2007-01-05 gavęs iš kaltinamojo R. V. fiktyvų N. J. paaiškinimą, 2007 m. sausio 5-8 laikotarpiu pakeitė administracinio teisės pažeidimo medžiagoje N. J. paaiškinimą, taip pakeisdamas eismo įvykio aplinkybes V. M. naudinga linkme tuo kliudydamas nustatyti objektyvią tiesą, klaidindamas tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, patvirtina byloje surinkti neginčytini įrodymai.

N. J. paaiškinimų sukeitimo faktą patvirtina tai, kad 2007-02-01 atliktos kratos V. G. kabinete metu, jo seife buvo rastas ir išimtas pirmojo N. J. paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus prokuroras, originalas (t.1, b.l. 72-74).

Kaltinamojo V. G. parodymai dėl jo seife rasto N. J. paaiškinimo yra nenuoseklūs, todėl vertinami kaip priemonė išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis keitė savo parodymus nurodydamas vis naujas versijas.

Atliekant tarnybinį patikrinimą 2007-02-05 savo paaiškinime Telšių rajono policijos komisariato viršininkui V. G. nurodė (t.1, b.l. 177), kad prieš pateikdamas administracinės bylos medžiagą išsiuntimui, jis atkreipė dėmesį, kad N. J. pateikė du skirtingus paaiškinimus, todėl atsikopijavo visą medžiagą, o 2007-02-01 tvarkydamas seife esančius dokumentus pastebėjo, kad pas jį liko vieno N. J. paaiškinimo originalas ir ėmėsi priemonių jį išsiųsti, bet nespėjo dėl darbo krūvio. 2007-04-11 apklaustas įtariamuoju V. G. patvirtino (t.5, b.l. 133-134), kad jis matė abu N. J. paaiškinimus ir prieš įsidėdamas į seifą atšviestą medžiagą įsitikino kad yra atšviesti abu jos paaiškinimai, nurodė, kad pastebėjo savo seife originalų N. J. paaiškinimą pusę valandos iki kratos tarp asmeninių dokumentų, tačiau paliko savo seife šį paaiškinimą, nes su S. L. staiga buvo pakviesti pas viršininką, po ko įvyko krata. Nurodė, kad jis negali paaiškinti, kaip jo seife atsirado N. J. pirmojo paaiškinimo originalas, nes nuo seifo raktus turėjo tik jis, t.y. V. G., tačiau mano, kad kas nors galėjo paaiškinimą ten padėti. Duodamas parodymus teisme dėl to, kaip jo seife liko N. J. pirmojo paaiškinimo originalas, pradžioje V. G. nurodė, kad nespėjo pateikti viršininkui A. M. seife rastą N. J. paaiškinimo originalą, kadangi buvo priėmimo valandos ir bendravo su žmonėmis, vėliau nurodė, kad jis buvo išėjęs į kiemą patikrinti automobilių. Apklausos teisme metu po kaltinimo patikslinimo, kaltinamasis V. G. teigė, kad negali pasakyti, iš kur jo seife atsirado N. J. paaiškinimo originalas, kad tai galėjo atsitikti S. L. darant bylos kopiją, galimai viršininkas A. M. šį paaiškinimą išėmė iš bylos ir taip jis atsirado jo seife, vėliau nurodė, kad neatsimena, kur rado paaiškinimo originalą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis bando įvairiais būdais priderinti savo parodymus prie bylos aplinkybių, ir pats susimaišo tarp savo versijų, todėl jo parodymai vertintini kaip gynybos būdas. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-01-31 nutarties (t.1, b.l. 69-70), kuri buvo paskelbta V. G. prieš kratą jo kabinete, matyti, kad leista atlikti kratą S. L. ir V. G. darbo kabinetuose, siekiant surasti ir paimti administracinių teisės pažeidimų bylos dėl 2007-01-02 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, pil. N. J. paaiškinimą, taip pat jų asmeninius užrašus, kitus daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš 2007-02-01 kratos protokolo (t.., b.l. 72-74) ir Dokumentų apžiūros protokolo (t.1, b.l. 75-77) matyti, kad kratos metu iš V. G. seifo išimta administracinės bylos, kuri buvo perduota Generalinei prokuratūrai, dokumentų kopijos, tame tarpe kopija N. J. paaiškinimo, kur ji nurodo mačiusi kaip „Audi“ automobilio vairuotojas išlipo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš keleivio vietos išlipo iš matymo pažįstamas prokuroras“, o taip pat N. J. paaiškinimo, kuriame ji nurodo mačiusi jog automobilį „Audi“ vairavo, kurį ji atpažino kaip pareigūną, dirbantį prokuratūroje ir automobilyje daugiau žmonių nebuvo, originalas. Kaip matyti iš minėtų rašytinių įrodymų, antrojo N. J. paaiškinimo kopijos nebuvo, ir tai paneigia V. G. aiškinimą, kad viršininkui A. M. jis pateikė administracinės bylos medžiagą su abiem paaiškinimais, sau pasidarė šios medžiagos kopiją, kurioje taip pat buvo abiejų paaiškinimų kopijos. Kolegijos neįtikina V. G. paaiškinimas, kad susipažinęs su nutartimi kratai, kurioje nurodyta atiduoti visą su 2007-01-02 eismo įvykio medžiagą ir net išskirtas N. J. paaiškinimas, jis taip susijaudino, kad pamiršo, jog prieš pusvalandį savo seife rado originalų N. J. paaiškinimą, ir kratos metu pateikė tik medžiagos kopiją, o N. J. paaiškinimo originalą paėmė patys kratą atlikę pareigūnai.

Kaltinamojo V. G. parodymus, kad į administracinės bylos medžiagą, kuri turėjo būti perduota LR generalinei prokuratūrai jis įdėjo abu N. J. paaiškinimus, kolegija laiko neobjektyviais ir nelogiškais dar ir dėl to, kad abu N. J. paaiškinimai surašyti tos pačios dienos data, antrajame N. J. paaiškinime minimos kitos įvykio aplinkybės, visiškai neaptariant, kodėl jos pakeistos (t.1, b.l. 36, 78), todėl logiška, kad kaltinamasis V. G., turėdamas savo žinioje visą medžiagą ir vykdydamas V. M. sugalvotą planą bei susitarimus su kitais bendrininkais, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, išėmė pirminį N. J. paaiškinimą ir pasidėjo jį į seifą prie asmeninių dokumentų, o medžiagoje paliko tik antrąjį, t.y. jam žinomai fiktyvų N. J. paaiškinimą, kurio turinys atitiko medžiagoje esančius 2007-01-03 R. V., 2007-01-03 ir 2007-01-05 L. G. paaiškinimus.

Byloje nekyla abejonių, kad V. M., V. G. ir S. L. nusikalstamų veikų padarymo metu, t.y. nuo 2007-01-02 iki 2007-01-08, buvo valstybės tarnautojai, tuo pačiu pažymėtina, kad visi jie dirbo teisėtvarkos institucijose, be to, V. M. užėmė atsakingas prokuroro, o V. G. atsakingas policijos poskyrio viršininko pareigas.

Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Šių principų laikymasis valstybės tarnyboje realiai garantuoja žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą, teisėtumą visuomenės bei valstybės gyvenime, ekonominę gerovę. Todėl labai svarbi funkcija yra pačios valstybės tarnybos apsauga teisinėmis, tarp jų ir baudžiamosiomis priemonėmis nuo kėsinimosi į valstybės tarnybos normalią veiklą. Valstybės tarnybos darbuotojai yra atsakingi už tam tikrų valstybės įstaigų, institucijų funkcijų vykdymą, arba turi teises bei pareigas teikti žmonėms atitinkamas viešąsias paslaugas, tačiau nevykdydami arba netinkamai, nesąžiningai vykdydami savo pareigas ar pasinaudodami tarnybine padėtimi dėl savo interesų, dezorganizuoja, griauna valstybės tarnybos darbą įvairiose srityse, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiamos žmonių teisės bei laisvės.

LR BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimu viršijimo turi būti padaroma didelė žala valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Vadovaujantis teismine praktika, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas organizacijos darbas ir pan. Vienu iš dviejų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančių požymių yra siekimas kitokios asmeninės naudos. Tai teismų praktikoje suprantama kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Pagal teismų praktiką turtinės ar asmeninės naudos siekimas aiškintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims (LR AT, baudž. byla 2K-7-2/2007).

Kolegija mano, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 228 str. 2 d., LR BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 2 d.;

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. iš tardytojo pareigų nuo 1996-07-08 buvo perkeltas dirbti į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t.5, b.l. 10) ir iš šių pareigų atleistas LR Generalinio prokuroro 2007-02-01 įsakymu Nr. P-85 nuo 2007-02-02. Pagal savo užimamas pareigas kaltinime nurodytu laiku privalėjo vadovautis LR Prokuratūros įstatymu, kurio 2 str. 1 d., yra numatyta pareiga užtikrinti teisėtumą, 3 str. 1, 2 d., numatytos pareigos sprendimus priimti vadovaujantis įstatymais, gerbti asmens teises ir laisves, 20 str. 1 d. 1, 2, 6 p., numatytos pareigos būti ištikimam Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, laikytis prokurorų etikos kodekso. Taip pat V. M. 1999-12-03 buvo prisiekęs „būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų nusikalstamumui ir kitiems teisės pažeidimams įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą“ (t.5, b.l. 25), tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, būdamas neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį bei akivaizdžiai klastodamas šio eismo įvykio aplinkybes, jis ne tik pats nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR Prokuratūros įstatymo reikalavimų bei savo duotos priesaikos, tačiau suorganizavo ir paveikė kitus asmenis nesilaikyti minėtų įstatymų, privertė juos suabejoti prokuratūros kaip valstybinės institucijos autoritetu, sukėlė nepasitikėjimą šia institucija, nes žinia apie neblaivaus prokuroro V. M. padarytą eismo įvykį ir neteisėtas pastangas išvengti atsakomybės buvo plačiai paviešinta Mažeikių mieste ir visoje respublikoje, aprašyta spaudoje (t.6, 127-135). Tuo kaltinamasis padarė didelės neturtinės žalos Lietuvos valstybei. Kaltinamojo V. M. ir jo suorganizuotų bendrininkų pastangomis nukentėjusioji N. J., pranešusi policijai apie eismo įvykį ir siekusi, kad eismo įvykį padaręs asmuo nepasišalintų iš įvykio vietos bei pagal įstatymą būtų nubaustas, buvo psichologiškai paveikta ir priversta parašyti bei pasirašyti žinomai melagingus parodymus, iš jos buvo šaipomasi, todėl kaltinamasis padarė didelės neturtinės žalos nukentėjusiajai N. J..

Iš kaltinimo V. M. pašalintinas bendrininkų veiksmų koordinavimas siekiant, kad L. G. būtų apklaustas tik po N. J. apklausos, nesant pakankamai įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti.

V. M. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra asmeninės naudos siekimas. Kaltinamasis V. M. akivaizdžiai siekė sau asmeninės naudos, nes suklastojęs eismo įvykio aplinkybes tikėjosi išvengti realiai jam gręsiančios drausminės nuobaudos - atleidimo iš tarnybos bei su tuo susijusių pasekmių, ką patvirtina jo prašymai LR Generaliniam prokurorui pasigailėti jo ir neatleisti iš pareigų, o taip pat R. V. parodymai teisme, kad jis stengėsi padėti giminaičiui V. M., nes suprato, kad V. M. bus bėdų dėl darbo, jam gali būti blogai darbe, nors su V. M. konkrečios kalbos apie jo atleidimą nebuvo, bet žinojo, kad gali būti paskirta tokia nuobauda, nes žinojo visas aplinkybes.

Kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 228 str. 2 dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. nuo 2005-08-22 paskirtas į Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas (t.5, b.l. 76), iš šių pareigų atleistas Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007-02-14 įsakymu Nr. 73-TE-20 nuo 2007-02-14. V. G. pagal savo užimamas pareigas privalėjo vykdyti LR Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1, 2 d., 5 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p., 21 str. 1 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti pagarba žmogaus teisėmis, teisėtumu, nešališkai ginti visus asmenis, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1, 4 d. ir 9 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis įstatymo viršenybės, skaidrumo, pareigos teisėms principais, nešališkai tarnauti žmonėms, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, taip pat V. G. 1991-06-28 buvo prisiekęs „negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę; sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus; šventai atlikti savo pareigas Lietuvos žmonėms ir Valstybei; susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui“ (t.5, b.l. 77). Tačiau, kaip matyti iš surinktų įrodymų, V. G., būdamas pats atsakingas už viešąją tvarką ir eismo priežiūrą, klastojo V. M. padaryto eismo įvykio aplinkybes, bei įtraukė į nusikalstamą veiką savo pavaldinį policijos pareigūną S. L., tuo menkindamas policijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes šis įvykis buvo plačiai paviešintas (t.6, b.l. 127-136), pagaliau, jis buvo gerai žinomas ir aptarinėjamas policijos pareigūnų tarpe, nes daugelis žinojo faktines eismo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis V. G., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, aktyviai siekė paveikti nukentėjusiąją N. J. pakeisti teisingus jos parodymus į žinomai melagingus ir tuo buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 1 d., t.y. suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 str. numatyta pareiga laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų.

V. G. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra asmeninės naudos siekimas, nes savo veika jis siekė asmeninės naudos padėdamas tuometiniam prokurorui V. M., kad pastarasis dėl eismo įvykio išvengtų atleidimo iš tarnybos, nes su V. M. buvo seniai ir gerai pažįstami, su V. M. kartu prokurore dirbo V. G. sugyventinė E. R.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2001-09-30 V. M. sukelto eismo įvykio aplinkybes tyrė tuo metu dirbusi tardytoja E. R. (t.5, b.l. 13-14).

Iš kaltinimo V. G. pašalintinas kaltinimas tarnybinių įgaliojimų viršijimu 2007-01-05 duodant nurodymą policijos pareigūnui S. L. surašyti N. J. vardu antrąjį žinomai melagingą paaiškinimą, šie veiksmai pripažintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir atskirai nekvalifikuotini.

R. V. ir L. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2d., kaip padėjimas valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, kai šis piktnaudžiavimas sukėlė didelės žalos valstybei ir nukentėjusiajai N. J.. Nors pagal LR BK 228 str. atsako specialusis subjektas, t.y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tačiau pagal susiformavusią teisminę praktiką specialaus subjekto požymiai būtini tik šios nusikalstamos veikos vykdytojams. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Todėl R. V. ir L. G., nors ir nebūdami valstybės tarnautojais, pagrįstai turi atsakyti pagal BK 228 str. kaip padėjėjai, nes savo nusikalstama veika jie padėjo valstybės tarnautojams V. M., V. G. ir S. L. piktnaudžiauti tarnyba. Taip pat pripažintina, kad R. V. ir L. G. padėjo piktnaudžiauti tarnyba siekdami asmeninės naudos, nes būdami nusikalstamos veikos organizatoriaus V. M. giminaičiais, siekė padėti jam išvengti atleidimo iš tarnybos ir iš to išplaukiančių pasekmių už jo 2007-01-02 padarytą eismo įvykį esant neblaiviam.

Kaltinamojo S. L. veika kvalifikuotina ne pagal LR BK 228 str. 2 d., o pagal LR BK 228 str. 1 d., nenustačius jo veikoje kvalifikuojančio požymio, numatyto LR BK 228 str. 2 dalyje, t.y. turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo. S. L. nebuvo pavaldus V. M., nepalaikė jokių glaudesnių darbinių ar asmeninių santykių, todėl akivaizdžiai tiesiogiai nesiekė padėti V. M. išvengti atsakomybės. Kaip teisme nurodė pats S. L., sutiko padėti suklastoti eismo įvykio aplinkybes tik dėl to, kad nenorėjo turėti nemalonumų su savo viršininku V. G..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. L. nuo 2006-06-01 perkeltas iš Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyriausiojo patrulio statutinių pareigų į Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas (t.5, b.l. 154), ir iki šiol dirba šiose pareigose. S. L. pagal savo užimamas pareigas privalėjo vykdyti LR Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1, 2 d., 5 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p., 21 str. 1 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti pagarba žmogaus teisėmis, teisėtumu, nešališkai ginti visus asmenis, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1, 4 d. ir 9 d. 1, 2 p., kuriuose numatytos pareigos vadovautis įstatymo viršenybės, skaidrumo, pareigos teisėms principais, nešališkai tarnauti žmonėms, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui. Be to, S. L. 1992-07-03 yra prisiekęs „negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę; sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus; šventai atlikti savo pareigas Lietuvos žmonėms ir Valstybei; susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui“ (t.5, b.l. 158), tačiau iš surinktų įrodymų matyti, kad paveiktas savo tiesioginio viršininko V. G. ir sutikdamas bendrininkauti klastojant V. M. padaryto eismo įvykio aplinkybes, jis pažeidė įstatymus, kuriais privalėjo vadovautis, sulaužė savo priesaiką, dėl ko sumenkino policijos autoritetą ir pasitikėjimą šia institucija, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė. S. L. veiksmais 2007-01-05 N. J. vardu surašant ir pasirašant žinomai melagingą paaiškinimą, taip pat buvo pažeistos N. J. teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 1 d., t.y. suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 str. numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

V. M., V. G., R. V., S. L. ir L. G. nusikalstama veika piktnaudžiaujant tarnyba yra padaryta tiesiogine tyčia, nes visi kaltinamieji suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nusikaltimas yra baigtas, nes yra akivaizdžios nusikaltimo pasekmės, t.y. padaryta didelė žala Valstybei ir nukentėjusiajai N. J.

Kolegijai nekyla abejonių, kad piktnaudžiavimas tarnyba padarytas bendrininkų grupėje, nes yra daugiau nei du nusikaltimo vykdytojai, t.y. V. G., S. L. ir V. M., nes V. M. tuo pačiu metu buvo ir vykdytojas ir organizatorius; visi bendrininkai suvokė bendrą tikslą ir jo siekė. Nors kaltinamasis S. L. teigė, kad jis nesitarė su kitais bendrininkais dėl bendrų veiksmų V. M. naudai, kai kurių bendrininkų net nepažinojo, nebuvo su jais susitikęs, tačiau bendrininkavimui nėra būtina, kad visi bendrininkai vienas su kitu susitikinėtų ir tartųsi, o užtenka, kad bendrininkas suvokia, kad jis savo nusikalstama veika prisideda prie kitų bendrininkų nusikalstamos veikos tam pačiam tikslui pasiekti. Kaip matyti iš bylos įrodymų, S. L. žinojo apie 2007-01-02 eismo įvykį, kurį padarė prokuroras V. M., matė byloje renkamą medžiagą, 2007-01-05 kalbėjosi su V. G. ir R. V. dėl N. J. parodymų pakeitimo, ir žinodamas, kad R. V. yra prokuroro V. M. giminaitis bei veikia V. M. naudai, akivaizdžiai suprato, kad savo ranka surašydamas žinomai fiktyvų N. J. paaiškinimą, o po to tarnybinio patikrinimo metu pats surašydamas žinomai melagingą paaiškinimą, prisideda prie bendrininkų daromo nusikaltimo.

Nors bendrininkų nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai iš dalies skyrėsi, tačiau vienas tikslas, suvienijęs visų bendrininkų veiksmus, sutapo, t.y. siekimas padėti V. M. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, ir visi bendrininkai atlikdami savo tyčinius veiksmus suprato, kad tuo padeda įgyvendinti tą tikslą.

V. M., R. V., V. G., S. L. ir L. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4d.).

Kaltinamųjų V. M., R. V., V. G. ir L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str.1d.2 p.).

Kaltinamųjų V. M., R. V., V. G., S. L. ir L. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kolegija pripažįsta, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.1d.1p.).

Įrodymai ir jų vertinimas dėl siekimo paveikti liudytoją ir veikos kvalifikacija (BK 233).

Nors kaltinamieji V. M., V. G. dėl jiems pareikšto kaltinimo darius poveikį liudytojai N. J. neprisipažino visiškai, o R. V. prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios N. J., liudytojų D. K., G. G., A. S., R. S. parodymais, telefoninių pokalbių įrašais, iš dalies pačių kaltinamųjų R. V. ir V. G. parodymais.

Faktiškai poveikis 2007-01-02 eismo įvykį mačiusiai ir apie šį įvykį pranešusiai N. J. buvo pradėtas daryti nuo 2007-01-04, kai V. M., V. G., R. V., L. G. ir S. L. ėmėsi veiksmų klastoti įrodymus dėl eismo įvykio, tik dėl to jiems negali kilti baudžiamoji atsakomybė, kadangi N. J. buvo liudytoja administracinėje byloje, o baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį liudytojui atliekant ikiteisminį tyrimą.

Iš LR Generalinės prokuratūros 2007-01-19 Tarnybinio patikrinimo išvados, o taip pat iš 2007-01-19 ir 2007-01-22 V. M. prašymų LR Generaliniam prokurorui matyti, kad 2007m sausio 22 d. V. M. buvo supažindintas su LR Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo medžiaga ir šio patikrinimo išvada, kurioje buvo siūloma jį atleisti iš tarnybos, (t.1, b.l.127-131, 132-133).

Iš LR Generalinio prokuroro 2007-01-19 rezoliucijos ant Generalinės prokuratūros personalo skyriaus prokurorės D. B. 2007-01-16 tarnybinio pranešimo apie atliktą tarnybinį patikrinimą, matyti, kad 2007-01-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str.1 d.(t.1, b.l. 1-2). Iš 2007-01-22 nutarimo matyti, kad minėtam ikiteisminiam tyrimui atlikti sudaryta tyrimo grupė, o jos vadovu paskirtas prokuroras Gintas Ivanauskas (t.1, b.l. 3).

Iš prokuroro G.Ivanausko 2007-02-05 tarnybinis pranešimo matyti, kad jis nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 233 str. 1d. (t.1, b.l. 4).

V. M., V. G. ir R. V. paaiškinimai, kad jie negali atsakyti baudžiamąja tvarka už poveikį N. J. jau ir dėl to, kad nežinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o sužinoję, kad 2007- 01-31 N. J. gavo kvietimą apklausai, manė, jog tebevyksta tarnybinis patikrinimas dėl eismo įvykio, pripažintini neteisingais ir nelogiškais, nes V. M. 2007-01-22 buvo supažindintas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga ir jos išvada, todėl žinojo, kad tarnybinis patikrinimas yra baigtas. Kadangi visi trys kaltinamieji patvirtino bendravę tarpusavyje, tai taip pat nelogiška būtų manyti, kad apie baigtą tarnybinį patikrinimą ir jo išvadas nebuvo žinoma V. G. ir R. V., juolab, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje buvo akcentuota į galimai daromą poveikį eismo įvykio liudytojai N. J., kuriai jie visi šį poveikį darė renkant įrodymus administracinėje byloje ir tarnybinio patikrinimo metu. Pažymėtina, kad V. M. ir V. G. turi teisinį išsilavinimą ir turėjo atsakingas pareigas teisėtvarkos institucijose.

Kaltinamasis R. V. teisme patvirtino, kad 2007-01-31 po R. S. telefoninio skambučio, jis nuvyko pas N. J., kurį parodė šaukimą apklausai. Nepaneigė, kad 2007-01-31 galėjo matytis su V. M.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. patvirtino (t.6, b.l.23-26), kad sausio 31 d., po R. S. telefoninio skambučio, maždaug po valandos, jis nuvyko pas N. J., kuri parodė jam šaukimą atvykti į apklausą liudytoja. Ant antros šaukimo pusės buvo užrašyta jo pavardė, kurią užrašė N. J. skambindama R. S.. Tada jis paėmė šaukimą ir nuvykęs į savo įmonės ofisą užbraukė savo pavardę tušinuku. Po to vėl grįžo pas N. J., atsivežė šampano ir su ja kalbėjosi apie pusvalandį, prašė pasakyti tą patį, ką ji parašė antrajame paaiškinime, t.y., kad V. M. automobilyje matė du žmones. Patvirtino, kad tą patį vakarą, apie 21 val., pas jį į ofisą atvažiavo V. M. ir jis (R. V.) jam pasakė, kad N. J. kviečiama į apklausą Generalinės prokuratūros, „atrodo ONTT prokuroro“. Iš šių R. V. parodymų matyti, kad būtent 2007-01-31, tiek R. V., tiek V. M. žinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir N. J. kviečiama apklausti liudytoja, todėl iš karto ėmėsi priemonių ją paveikti, kad N. J. nepakeistų jų sumanytos pozicijos, jog V. M. automobilį 2007-01-02 eismo įvykio metu vairavo ne V. M., o kitas asmuo. Šiuos R. V. parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Iš byloje esančios šaukimo šaknelės matyti, kad 2007-01-31, 15 val., N. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2007-02-01, 10 val., pas prokurorą G.Ivanauską. Šaukimą įteikęs specialistas V. G. nurodė, kad N. J. atsisakė pasirašyti šaukimo šaknelėje (t.2, b.l.58).

Nukentėjusioji N. J. teisme patvirtino, kad 2007-01-31, gavusi šaukimą į prokuratūrą, per R. S. susirado R. V. ir paprašė jo pasikalbėti. Atvykusio R. V. ji paprašė atvežti jai atšviestą tą jos paaiškinimo dalį, kuri buvo pakeista. R. V. paaiškinimo kopiją atvežė, davė jai paskaityti, bet jai nepaliko. Iš šių parodymų matyti, kad R. V., sužinojęs iš N. J. apie jos šaukimą liudyti, apie tai informavo ne tik V. M., bet ir V. G., nes pagal bylos duomenis būtent pas V. G. seife buvo laikoma administracinės bylos kopija, kuri 2007-02-01 buvo rasta kratos metu. R. V. aiškinimas, kad jis, paėmęs N. J. šaukimą, važiavo į savo įstaigos ofisą tik dėl to, kad nubraukti ant šio šaukimo parašytą jo pavardė, yra visiškai neįtikinamas, nes šioje dalyje jo parodymai yra nenuoseklūs: tai jis aiškino, kad savo įstaigoje darė šio šaukimo kopiją, tai vežėsi į ofisą nubraukti savo pavardę, tai kad savo pavardę nubraukė tušinuku automobilyje. Bet kokiu atveju nėra logiška vežiotis apie valandą svetimą šaukimą tik dėl to, kad jame nubraukti savo pavardę. R. V. neneigė, kad jis buvo atvežęs N. J. susipažinti jos antrojo, t.y. melagingo, paaiškinimo kopiją, tačiau teisme pateikė versiją, kad antrojo N. J. paaiškinimo kopiją jis jau turėjo po to, kai 2007-01-05, gavęs jį iš V. G. buvo atvežęs jai pasirašyti. Kolegija laiko šią versiją neįtikinama ir vertina kaip pastangas padėti sau ir bendrininkams išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad R. V. ankstesniuose savo parodymuose buvo nurodęs, jog V. G. duotą N. J. paaiškinimą, po pastarosios pasirašymo, jis nedelsiant grąžino V. G., o teisme negalėjo objektyviai nurodyti, kokiu tikslu jis darėsi šio paaiškinimo kopiją. Ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.69-72) N. J. davė analogiškus parodymus kaip ir teisme, ir nurodė, kad R. V. 2007-01-31 pas ją buvo atvažiavęs du kartus, t.y. kai paėmė iš jos šaukimą ir kai maždaug po valandos grįžo su kopija jos paaiškinimo, kurioje buvo net pažymėti (apibraukti) jos parodymai, kurie skyrėsi nuo pirmajame paaiškinime duotų jos parodymų. N. J. taip pat patvirtino, kad atvažiuodamas antrą kartą R. V. atsivežė šampano, jie kalbėjosi apie įrodymus. N. J. teisme patvirtino, kad byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriuose ji dalyvauja, yra teisingi.

Liudytoja R. S. teisme patvirtino, kad jos draugė N. J. 2007m. sausio pabaigoje gavusi šaukimą apklausai, buvo pasimetusi, todėl prašė jos padėti susisiekti su R. V., ką ji ir padarė, patvirtino analogiškus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2,b.l. 88-91), o taip pat nurodė, kad byloje užfiksuoti pokalbiai, kuriuose ji dalyvauja, yra teisingi.

Minėtus parodymus patvirtina 2007-01-31 užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Sausio 31 d. užfiksuotas 16.04 val. skambutis iš N. J. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į R. S. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu N. J. pasako, jog gavo jau trečią šaukimą į prokuratūrą. R. S. paklausus, ar jai reikia R. V., N. J. patvirtina kad taip, kadangi su prokuroru nebendravo. 16.26 val. skambutis iš R. S. MRT į N. J. MRT, kurio metu R. S. pasako, kad išeitų pasitikti R. V.. Po R. V. susitikimo su N. J. yra 17.02 val. skambutis iš R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir R. V. frazės: „Rek pamatyt tave“, „rek šį vakarą atlikt, nuvažiuot į veina viet“. 17.22 val. skambutis iš V. M. MRT į R. V. MRT ir iš pokalbio turinio aišku, kad V. M. sutaria su R. V. susitikti pastarojo darbe. 19.59 val. skambutis iš R. V. MRT į V. M. MRT ir R. V. frazė: „rek susitikt mum“ bei V. M. frazė: „už penkių minučių būsiu“, patvirtina, kad jie sutarė susitikti ir kad tai vyksta po R. V. susitikimo su N. J. (t.2, b.l. 22-45). Tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus, kad R. V. tą vakarą buvo pas ją atvykęs du kartus.

Iš Liudytojo apklausos protokolo matyti (t.2, b.l. 59-61), kad N. J., iš vakaro, t.y. 2007-01-31, paveikta nusikalstamos veikos bendrininkų per tiesioginį vykdytoją R. V., davė parodymus naudingus V. M.. Apklausta liudytoja 2007-02-01, nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prokuroro A. U., davė parodymus naudingus V. M., t.y., kad ji matė kaip po eismo įvykio iš V. M. automobilio „Audi“ vairuotojo pusės išlipo aukštas, vidutinio sudėjimo, virš 180 cm ūgio vyriškis ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš keleivio pusės išlipo kitas vyriškis, kurį ji atpažino kaip Mažeikių pareigūną. Nors vėliau, t.y. 2007-01-02 apklausiama N. J. pripažino minėtus parodymus dėl automobilį „Audi“ vairavusio asmens esant melagingus ir davusi paveikta R. V.. Pažymėtina, kad šiuose parodymuose nurodytas, neva, automobilį vairavęs asmuo, visiškai neatitinka L. G. išvaizdos ir ypač ūgio, nes pastarasis yra palyginti žemo ūgio.

2007 m. vasario 1d. 9.01, 9.16 val. skambučiai tarp R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir jų pokalbiai, patvirtina, kad savo planus R. V. derina su V. M. ir kad iš ryto buvo susitikę. 13.19, 14.25 val. skambučiai tarp N. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. V. MRT. Nr. (duomenys neskelbtini) bei N. J. frazės: “įklimpinot į tą šūdą”, “už melagingus parodymus paskui man reikės kentėt” ir R. V. frazės: “Nebijok”, “Tuo reikalu irgi dirbu na esu Vilniuj”; 14.27 val. R. S. skambutis iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir R. S. frazės: “ruošiasi viską papasakot” bei R. V. frazės: “Labai blogai”, “kaip ir parašė jinai, taip ir kas sakytų viskas”, “negaliu nieko telefonu šnekėt”, “aš vakar su ja juk bendravau net dvi valandas, tu pasakyk, kad taip, kaip parašė, taip ir lai sako”, “aš esu suinteresuotas, juk aš tuo klausimu ir esu išvažiavęs šitais sėdžiu Vilniuj, dabar grįšiu vakare, užvažiuosiu.”, patvirtina tai, kad R. V. tiesiogiai veikė ir norėjo, jog N. J. duotų melagingus, V. M. naudingus parodymus. 14.07 val. skambutis iš V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir pokalbis, kurio metu R. V. atpasakoja V. M. savo telefoninį pokalbį su N. J. (t.2,b.l. 22-45), paneigia V. M. parodymus, jog jis nieko nežinojo apie R. V. bendravimą su N. J.

Kaip matyti iš R. V. veiksmų, jis viską derina su V. M. ir apie viską jam duoda ataskaitas. Nors R. V. teisme aiškino, kad 2007-02-01 į Vilnių jis važiavo savo komerciniais reikalais, tačiau iš telefoninių pokalbių akivaizdu, kad jis ten sprendė klausimus susijusius su V. M.. Iš 2007m. vasario 1 d. 14.58 val. skambučio tarp R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir R. V. frazė: „Nieka nešnekėk visks yra žina pats sup..“ bei V. M. frazė: „nu nu nu ai tep sakau tik..“, Kai grįši paskambink“, rodo, jog jie suvokia, jog jau vyksta ikiteisminis tyrimas ir jų telefoniniai pokalbiai gali būti klausomi. Iš 16.45 val. M. skambučio (MRT Nr.(duomenys neskelbtini)) R. V. ( MRT Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio metu V. M. pasako R. V., kad Mažeikiuose oras abiem atžvilgiais gražus, aišku, kad jie koduoja savo kalbą, liudytoją N. J. įvardindami „Švėkšna“, o apie situaciją, susijusią su tyrimu kalbėdami apie „orą“ ir žinodami, jog N. J. 2007-02-01 apklausta davė jiems naudingus parodymus (t.2, b.l. 22-45).

Kaip matyti iš bylos įrodymų, naują postūmį ir naujus motyvus daryti poveikį liudytojai N. J. sukėlė kaltinamojo V. G. kabinete 2007 m. vasario 1 d., laikotarpiu tarp 15.15 val. iki 16.40 val., atlikta krata, kurios metu išimtos administracinės bylos, kuri buvo perduota Generalinei prokuratūrai, dokumentų kopijos, tame tarpe kopija N. J. paaiškinimo, kur ji nurodo mačiusi kaip „Audi“ automobilio vairuotojas išlipo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš keleivio vietos išlipo iš matymo pažįstamas prokuroras“, o taip pat iš V. G. seifo išimtas N. J. paaiškinimo, kuriame ji nurodo mačiusi jog automobilį „Audi“ vairavo pareigūnas dirbantis prokuratūroje ir automobilyje daugiau žmonių nebuvo, originalas (t.., b.l. 72-74, 75-77).

Kad V. M., R. V. ir V. G. veikė kartu siekdami paveikti N. J., aiškiai patvirtina ir 2007m. vasario 1d. vakaro įvykiai.

Kaltinamasis R. V. teisme patvirtino, kad 2007m. vasario 1d. vakare, grįžtant iš Vilniaus, jam paskambino D. K. ir paprašė užvažiuoti. Pas D. K. jis rado V. G., kuris paaiškino, kad pas S. L. per kratą rado „popierius“. Paskui dar jam skambino R. S., kuri prašė atvažiuoti dėl N. J.. Kai nuvažiavo į namus pas S., ten buvusi N. J. pasakė, kad rasti abu jos paaiškinimai, nebežinojo ką toliau daryti, prašė surasti advokatą. Tada jis vėl nuvažiavo pas D. K. ir V. G. iniciatyva buvo pakviestas adv. G. G.. Su advokatu G. G. jie nuvažiavo pas S., kur advokatas kalbėjosi su N. J. dėl tolimesnių jos parodymų. Šie R. V. parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.6, b.l.23-26, 29-30).

Liudytojas D. K. teisme patvirtino, kad paprašytas V. G. 2007-02-01 vakare jis skambino R. V. dėl pastarųjų susitikimo, taip pat jų prašymu skambino advokatui G. G., tačiau pokalbiuose nedalyvavo. D. K. patvirtino, kad jo parodymai, esantys t. 2, b.l. 193-194 yra teisingi, taip pat teisingos byloje esančių pokalbių, kuriuose jis dalyvauja, išklotinės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 193-194), D. K. nurodė, kad 2007-02-01 su V. G. jis susitiko apie 20 val. savo įmonės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir V. G. jo paprašė paskambinti R. V. atvažiuoti į įmonę „A.“. Atvykus R. V., jie kiek pasikalbėjo tarpusavyje ir išsiskyrė, tačiau po kiek laiko R. V. vėl paprašė paskambinti V. G., kad šis atvažiuotų. Tada jis vėl paskambino V. G. ir neužilgo, t.y. apie 21.30 val. jie vėl susitiko jo įmonėje. Kažkuriuo tai metu buvo atvažiavęs V. M., tačiau jis pastarųjų pokalbiuose nedalyvavęs. Taip pat prisimena, kad kažkurio iš šių asmenų , t.y. R. V., V. G. ar V. M. prašymu jis skambino, kad atvažiuotų advokatas G. G. ir pastarasis buvo atvažiavęs.

Liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad 2007m. vasario mėn. vakare jam paskambino D. K. ir paprašė atvažiuoti į jo kontorą. Pradžioje jis bandė atsisakyti, tačiau D. K. pasakius, kad „V. labai prašė“, jis suprato, kad jo pagalbos reikia V. M., todėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį servisą. Prie jo priėjo D. K. ir R. V.. R. V. nurodė, kad kratos metu rastas N. J. paaiškinimas. Kartu su R. V. jie nuvažiavo į S. namus, kur buvo N. J.. Ji paaiškino, kad buvo eismo įvykio liudytoja, davė melagingus parodymus ir nebežino kaip toliau elgtis. Jis N. J. patarė nemeluoti. Kaip suprato iš R. V., jis norėjo, kad N. J. laikytųsi pozicijos, jog V. M. nevairavo savo automobilio. Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 147-148), tik detaliau nurodė, kad N. J. paaiškino kaip eismo įvykio metu ji matė, jog automobilį vairavo V. M..

Liudytojai R. S. ir A. S. patvirtino, kad N. J., sužinojusi, kad rastas pirmasis jos paaiškinimas, buvo labai sutrikusi, nebežinojo ką toliau daryti, todėl jų namuose buvo suorganizuotas susitikimas su advokatu. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. patvirtino, kad 2007-02-01 vakare pas ją atvažiavo N. J. ir nurodė, kad buvo atvažiavęs prokuroras, įteikė jai šaukimą naujai apklausai ir nurodė, kad policijoje buvo rastas jos pirmasis paaiškinimas, todėl ji nebežinojo ką daryti. Tuomet ji (R. S.) paskambino R. V. ir šis atvažiavo. N. J. priekaištavo, kad ją paliko vieną. Maždaug už pusvalandžio R. V. grįžo ir atsivežė advokatą, ir kaip ji suprato iš R. V., pastarasis buvo susitikęs su V. G., kuris jam nurodė, kad N. J. paaiškinimą rado pas S. L.. R. V. minėjo, kad važiuos pas policininką S. L., sužinoti, kur iš tikrųjų buvo rastas N. J. paaiškinimas.

Nukentėjusioji N. J. teisme patvirtino, kad 2007-02-01, sužinojusi, kad rastas pirminis jos paaiškinimas ir yra kviečiama papildomai apklausai 2007-02-02, 2007m. vasario 1 d. vakare, apie 21 val., susitiko su R. V. S. namuose ir paprašė atvežti jai advokatą. Apie 21.30 R. V. atvežė advokatą G., kuriam ji viską papasakojo ir pastarasis pasiūlė jai sakyti tiesą. R. V. prašė nekeisti parodymų, siūlė pinigus, ką suprato iš siūlomo paketo, kurį padėjo ant stalo, taip pat siūlė kelionę į užsienį, bet ji visko atsisakiusi. 2007m. vasario 2 dienos rytą, apie 6 val., atvažiavęs R. V. maldavo apie jį nepasakoti, sakė jo nekišti kur nereikia. Po prokuroro apklausos, R. V. per R. S., pasiūlė susitikti prie parduotuvės, klausė, ką apie jį pasakė apklausoje. Analogiškus parodymus nukentėjusioji N. J. yra davusi ikiteisminio tyrimo metu (t.2, 69-72), kur detalizavo, kad R. V. nurodė jai 2007-02-01 vakare du kartus buvęs susitikęs su V. G. išsiaiškinti jos pirmojo paaiškinimo radimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad V. M. bijo važiuoti pas ją pasitarti, nes gali būti sekami, kad 2007-02-02 rytą atvažiavęs R. V. prašė nesakyti, kad būtent jis atnešė jai pasirašyti antrąjį paaiškinimą, įtikinėjo, kad nebus jokių problemų. Nurodė, kad R. V. per R. S. prašė jos susitikti 2007-01-03, 13 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu jie abu sėdėjo R. V. automobilyje, kur pastarasis klausinėjo, ką jį pasakė apklausoje, klausinėjo kaip jam geriau sakyti, iš kur ją pažįsta, sakė, kad jam gali tekti sakyti, kad ji jo meilužė, prašė nesakyti apie tai, kad jis turėjo „Sodros“ duomenis. Po to daugiau su R. V. susitikusi nebuvo.

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad, žinodamas, jog N. J. 2007m. vasario 2 dieną, 8 val., reikia būti apklausoje, 2007-02-02, apie 7 val., buvo užvažiavęs pas N. J. į namus ją nuraminti ir prašė, kad N. J. nepasakytų, jog antrąjį savo paaiškinimą ji pasirašė namuose, o ne policijoje, nes tą patį jam sakė pasakyti V. G., kai jie buvo susitikę 2007m. vasario 1 d. vakare, D. K. servise (t.6, b.l. 26).

Iš byloje esančio šaukimo šaknelės matyti, kad 2007-02-01, 20.33 val., N. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2007-02-02, 8.15 val., pas prokurorą G.Ivanauską.

Iš liudytojos N. J. papildomos apklausos protokolo matyti (t.2, b.l. 63-68), kad N. J., apklausta liudytoja 2007-02-02, nuo 8.05 val. iki 11.20 val., prokuroro A. U., iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė mačiusi, kad 2007-01-02 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje metu automobilį „Audi“ vairavo iš matymo pažįstamas pareigūnas ir daugiau žmonių automobilyje nebuvo, taip pat pripažino ankstesnės apklausos metu davusi melagingus parodymus dėl, neva, matyto antrojo asmens. Apklausoje nurodė, kaip ir kieno įtakoje 2007-01-05 buvo pasirašytas akivaizdžiai melagingas antrasis jos paaiškinimas administracinėje byloje, taip pat 2007-01-08 paaiškinimas tarnybinio patikrinimo komisijai, bei 2007-02-01 liudytojo apklausos protokolas.

Šiuos parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, kurias iš esmės pripažino visi pokalbiuose dalyvavę asmenys.

2007m. vasario 1 d., 19.44 val., užfiksuotas skambutis iš V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į D. K. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu sutaria susitikti. 19.54, 20.35 val. skambučiai iš D. K. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu D. K. prašo atvažiuoti pas jį į darbą. Tai patvirtina liudytojo D. K. ir kaltinamojo R. V. parodymus dėl susitikimo įmonėje „A.“. 20.37 val. skambutis tarp R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir V. M. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakalbio metu R. V. frazės: „Duomi lauk“, „paskambinsiu aš“, V. M. frazė: „aš privažiuosiu tuojau“, patvirtina tai, kad R. V. savo veiksmus toliau derina su V. M., ir leidžia daryti išvadą, jog V. M. žinodamas apie susitikimą pas D. K., buvo atvykęs į pastarojo įmonę, kas patvirtina liudytojo D. K. parodymus.

2007m. vasario 1d., 20.23 val. R. S. skambutis iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu R. S. frazė: „N. šiandien atsilaikė“, R. V. frazė: „galiu pas tave užvažiuot, nu žinai ne telefonu“, patvirtina liudytojų S. ir nukentėjusiosios parodymus dėl to vakaro susitikimo su R. V. aplinkybes.

Tai, kad V. M., V. G. ir R. V. ir toliau derino veiksmus rodo 2007m. vasario 1d., 21.26 val. skambutis tarp R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir V. M. MRT Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. frazė: „atvažiuok pas muni į darbą“, V. M. frazė „už penkių minučių“, patvirtina, kad tariasi susitikti. 21.29, 21.31 val. skambučiai tarp D. K. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbių metu pasakytos R. V. frazė: „mon da reikėjo ano“, D. K. frazė; „ons apsisuk, atvažiuon“ bei 21.30 val. skambutis iš D. K. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į V. G. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. K. frazė: „Vytuk, Rolans dar norėję blembački su tavim..“, „ A gerai“, V. G. frazė: „ Nu davai“, patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų S., D. K. bei kaltinamojo R. V. parodymus dėl pastarojo susitikimo su V. G. aplinkybių ir paneigia kaltinamojo V. G. parodymus, kad jis buvo susitikęs su R. V. tik vieną kartą (t. 2, b.l. 22-45).

Kaltinamasis V. G. po jam pareikšto kaltinimo darius poveikį liudytojai N. J., teisme davė prieštaringus parodymus, tačiau iš esmės neginčijo, kad jis 2007-02-01 vakare buvo susitikęs pas D. K. su R. V. ir teigė matęs V. M., tačiau su R. V. apie bylą nesikalbėjęs, o V. M. matė tik per langą. Kaltinamojo V. G. parodymai, kad jie su R. V. ir V. M., susitikę pas D. K. nebendravo, vertintini kaip priemonė apginti save, bet tuo pačiu patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus, t.y., kad visi trys kaltinamieji 2007-02-01 vakare buvo susitikę D. K. įmonės „A.“ teritorijoje ir derino savo nusikalstamus veiksmus.

Vasario 2 d. 00.23 val. skambutis iš R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu V. M. frazės: „nebereikėjo monęs?“, „Aš esu A. gatvie“, R. V. frazės: „Aš tuoj grįšiu“, „Kol apsirengs žmogus“, patvirtina tai, kad R. V. tokiu laiku važiavo susitikti su S. L. ir V. M. buvo apie tai žinoma. Tai patvirtina ir kaltinamųjų R. V., S. L., liudytojo S. G. parodymus dėl susitikimo aplinkybių, kai buvo išsiaiškinta, jog N. J. pirmasis paaiškinimas rastas V. G. seife (t.2, b.l. 22-45).

Vasario 2 d. 14.04 val. skambutis iš V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į E. G. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu V. M. kalbasi su L. G., kuris yra po apklausos liudytoju ir sutaria susitikti pas R. V. ofise, ir kaip matyti pagal bylos medžiaga ten susitinka, kas patvirtina R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vasario 2 d. apie 14 val. jis pas save ofise matė V. M. ir L. G., ir kad kalbėjo su V. M. (t. t.6, b.l. 26), bei leidžia daryti išvadą, kad V. M. stengiasi kontroliuoti įvykių eigą. Tai, kad V. M. tą dieną dar susitikinėja su R. V. patvirtina ir 15.35 val. skambutis iš V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu V. M. sutaria susitikti su R. V.; 18.44 val. skambutis iš R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurio aišku, kad R. V. atvažiavo pas V. M. į namus.

2007 m. vasario 1d. 23.34, 23.46, 23.52, ir vasario 2 d. 00.11, 00.18, 1.00 užfiksuoti V. M. skambučiai bandant prisiskambinti R. V., kas patvirtina tą faktą, jog V. M. aktyviai stengiasi kontroliuoti to vakaro įvykių eigą.

Vasario 3 d. užfiksuotas 12.49 val. skambutis iš R. S. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į N. J. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), ir R. S. frazės “Man paskambino R. Jisai nori su tavimi susitikti pirma valandą prie A., ….pasikalbėti dėl to tardymo, ..nori pasiruošti tam pirmadieniui” patvirtina nukentėjusiosios N. J. ir liudytojos R. S. parodymus bei parodo kaltinamojo R. V. aktyvius veiksmus siekiant susitikti su N. J.. 14.10 val.. skambutis iš R. V. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) į V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini), ir pokalbis, iš kurio aišku, kad R. V. po susitikimo su N. J. atvažiavo pas V. M. bei 15.09 val. skambutis iš R. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) į V. M. MRT Nr.(duomenys neskelbtini) ir pokalbis iš kurio aišku, kad jie sutaria susitikti, leidžia daryti išvadą, kad R. V. savo susitikimus su N. J. ir S. L. aptarinėjo su V. M.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir telefoninių skambučių išklotinės. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai yra surinkti teisėtai, nes atitinkamų telefonų klausymas buvo sankcionuotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (t. 2, b.l. 13, 18).

Kolegija mano, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. M., V. G. ir R. V. kaltė ikiteisminio tyrimo metu siekus paveikti liudytoją N. J. yra visiškai įrodyta.

Tai, kad N. J. buvo siekiama daryti poveikį kolegijai abejonių nekyla, kadangi LR BK 233 straipsnio dispozicijoje yra numatyta, kad bet koks būdas siekti paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus yra baudžiamas.

Nusikalstamai kaltinamųjų veikai įvertinti taikytina LR BK 233 str. 1 dalies 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2093, įsigaliojusio 2004-04-15, redakcija, nes, nors 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, LR BK 233 str. 1 dalies redakcija, bausmių nepakeitė, t.y. bausmės liko tos pačios, tačiau yra išplėstas objektų ratas, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. nuostatomis, ši įstatymo redakcija netaikytina.

Kaip matyti iš surinktų įrodymų visumos, N. J. duoti melagingus parodymus, kad 2007m. sausio 2 d. vakare įvykusio eismo įvykio metu V. M. automobilį „Audi“ vairavo ne V. M., o kitas asmuo, vėliau, paaiškėjus apie kratos metu rastą pirmąjį N. J. paaiškinimą, kad antrąjį paaiškinimą N. J. pasirašė ne namuose, o policijoje, buvo veikiama bendru kaltinamųjų V. M., R. V. ir V. G. susitarimu per vykdytoją R. V. prašant gražiuoju, aiškinant, kad nebegali keisti parodymų, kadangi jau anksčiau pakeitė parodymus ir turės problemų teisme, duodant suprasti, kad kiti su tuo susiję įtakingi asmenys neigs jos teisingus parodymus, be to, buvo siekiama paveikti ją pasinaudojant pažintimis su šeimos draugais, vaišinant, siūlant pinigus, nemokamas keliones. Pažymėtina, kad poveikis N. J. tų pačių kaltinamųjų ir jų bendrininkų buvo pradėtas daryti kur kas anksčiau, t.y. pastariesiems siekiant pakeisti eismo įvykio aplinkybes ir jas klastojant bei tokiu būdu piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tačiau minėta veika iki ikiteisminio tyrimo pradžios pagal baudžiamąjį įstatymą nebuvo laikoma nusikalstama. Akivaizdu, kad poveikį N. J. sustiprino kaltinamųjų V. M. ir V. G. tuo laiku užimamos aukštos pareigos, nes iš bylos duomenų matyti, kad N. J. kaltinamųjų nebuvo informuojama apie tarnybinių patikrinimų rezultatus, jai nebuvo pranešta, kad V. M. nuo 2007m. vasario 2 d. buvo atleistas iš tarnybos.

V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str.4d. ir 233 str.1d., nes jis nedarė tiesioginės įtakos nukentėjusiajai N. J., tačiau organizavo ir koordinavo bendrininkų R. V. ir V. G. veiksmus, nukreipdamas juos sau naudinga linkme.

R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 233 str.1d., nes jis buvo aktyvus V. M. sumanymų vykdytojas ir, kaip pats patvirtino teisme, paveikdamas N. J. norėjo padėti savo giminaičiui V. M.

V. G. veiksmai kvalifikuotini ne pagal LR BK 233 str.1d., o pagal LR BK 24 str.6d. ir 233 str.1d., kaip padėjėjo, nes skirtingai nei piktnaudžiaujant tarnyba, jis tik padėjo patarimais V. M. ir R. V. paveikti liudytoją N. J., tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtų tiesiogiai atlikęs kokius nors konkrečius poveikio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Pažymėtina, kad paaiškėjus, jog 2007-02-01 kratos metu pas V. G. buvo rastas pirmasis N. J. paaiškinimas, ir N. J. pradėjo bijoti dėl anksčiau savo duotų melagingų paaiškinimų, kaltinamieji R. V. ir V. G. siekė paveikti N. J. duoti melagingus parodymus dėl antrojo jos paaiškinimo surašymo aplinkybių, ne tik siekdami padėti V. M., bet ir padėti sau išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes visi trys kaltinamieji suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nusikaltimas yra baigtas, nes pagal LR BK 233 str. 1 dalies dispoziciją užtenka siekimo paveikti liudytoją .

Šis V. M., R. V. ir V. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3d.).

Dėl siekimo paveikti liudytoją kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visiems trims kaltinamiesiems iš pareikšto kaltinimo pašalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nes kaltinamojo V. G. veiksmus perkvalifikavus iš vykdytojo į padėjėjo, nebeliko bent dviejų nusikaltimo vykdytojų, kas pagal LR BK 25 str.2 d. yra būdinga bendrininkų grupei.

Skirdama kaltinamiesiems V. M., R. V., V. G. ir V. G. bausmes dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji iš esmės nepripažįsta savo kaltės ir nesigaili padarę nusikaltimą, kad jie padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. veika padaryta bendrininkų grupe, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, t.y., kad visi kaltinamieji neteisti, nebausti administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai. Kolegija taip pat atsižvelgia į kiekvieno bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, t.y. į tai, kad kaltinamojo V. M. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ir organizatoriaus, V. G. - kaip vykdytojo, o R. V. ir L. G. kaip padėjėjų.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei vadovaudamasi LR BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatomis, kolegija laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems V. M. ir V. G. paskyrus teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimo bausmę, nes jų nusikalstama veika buvo tiesiogiai susijusi darbu teisėtvarkos organuose (LR BK 45 str.1 d.). Bausmės kaltinamiesiems skirtinos artimos BK 45 str. 2d. nustatytos bausmės (nuo 1 iki 5 metų) vidurkiui.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus, į tai, kad R. V. ir L. G. nusikalstama veika nebuvo susijusi su jų tiesioginiu darbu ar pareigomis, jie teisiami pirmą kartą, todėl pripažintina, kad LR BK 228 str.2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų) jų atžvilgiu būtų per griežtos ir dėl to neteisingos, todėl pritaikytina LR BK 54 str. 3 dalis ir skirtinos švelnesnės bausmės nei numatyta LR BK 228 str.2 dalies sankcijoje. Vadovaudamasi LR BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatomis, kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems R. V. ir L. G. paskyrus baudas (LR BK 47 str.). Baudos skirtinos artimos LR BK 47 str. 2d. 3 punkte nustatytos baudos už apysunkį nusikaltimą (iki 200 MGL) vidurkiui. Atsižvelgiant į L. G. mažiau aktyvų vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam skirtina mažesnio dydžio bauda.

Spręsdama kaltinamojo S. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, kolegija atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, o taip pat padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis, kad jo indėlis nusikaltimo padaryme buvo mažesnis nei kitų bendrininkų, kad prie nusikaltimo prisidėjo paveiktas savo tiesioginio viršininko ir vykdydamas jo valią, kad S. L. nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra gerai charakterizuojamas darbe, prieš terminą panaikinta jam skirta tarnybinė nuobauda (t.7, b.l. 135-136), sutinka atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajai, ir nors yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti atsakomybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kolegija turi pagrindo tikėti, kad S. L. nebedarys naujų nusikaltimų ir, esant S. L. motinos D. L., dėl kurios patikimumo teismui abejonių nekyla, prašymui perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą (t.8, b.l. 103-110), laiko tikslingu taikyti LR BK 40 str. nuostatas ir atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. S. L. nustatytinas 2 metų laidavimo terminas. Pritaikius Lietuvos Respublikos LR BK 67 str. 2d. 4p., 71 str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skirdama kaltinamiesiems V. M., R. V. ir V. G. bausmes dėl siekimo paveikti liudytoją, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji iš esmės nepripažįsta savo kaltės ir nesigaili padarę šį nusikaltimą, kad jie padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, t.y., kad visi kaltinamieji neteisti, nebausti administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai. Kolegija taip pat atsižvelgia į kiekvieno bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, t.y. į tai, kad kaltinamojo V. M. veiksmai vertintini kaip organizatoriaus, R. V. - kaip vykdytojo, o V. G. kaip padėjėjo.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei vadovaudamasi LR BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatomis, kolegija laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems V. M., R. V. ir V. G. paskyrus baudas (LR BK 47 str.). Baudos skirtinos artimos LR BK 47 str. 2 d.2 punkte nustatytos baudos už nesunkų nusikaltimą (iki 100 MGL) vidurkiui.

V. M. paskirtos bausmės pagal BK 228 str.2d. ir BK 24 str.4d. ir 228 str.2d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., bei atsižvelgiant į teismine praktika (LR Apeliacinio teismo bauž. byla Nr. 1A-65-2006, LR Aukščiausiojo teismo baudž. byla Nr.2K-7-2-/2007), subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. V. M. paskirta bausmė pagal BK 24 str. 4d. ir 233 str.1d., su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d., subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu.

R. V. ir V. G. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d., subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Į R. V. bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. nuostatomis, įskaitytinas jo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Kolegijai nekyla abejonių, kad savo veiksmais kaltinamieji padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajai N. J. tiek piktnaudžiaudami tarnyba, tiek siekdami paveikti ją kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ji, sąžiningai atlikusi pilietinę pareigą - pranešusi policijai apie daromą administracinės teisės pažeidimą ir padariusi tai, ką privalėtų daryti kiekvienas valstybės pilietis, ne tik, kad nesulaukė pagarbos ir palaikymo iš teisėtvarkos institucijų pareigūnų, bet, priešingai, užsitraukė teisėtvarkos atstovų nemalonę ir, norėdama išvengti nemalonumų ateityje, nusižengė savo įsitikinimams, pasielgė prieš savo sąžinę bei pasirašė po melagingais paaiškinimais pati pažeisdama įstatymus. Dėl nusikalstamų pareigūnų ir jiems padedančių bendrininkų veiksmų, nukentėjusioji buvo dažnai trukdoma įvairiu paros laiku, jos ramybė buvo nuolat trikdoma telefoniniais skambučiais ir vizitais į namus, iš jos buvo šaipomasi, kas neabejotinai atsiliepė jos sveikatai ir psichologinei jos pačios bei šeimos narių būsenai. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusiosios vyras V. J., dėl darbo negalėdamas būti kartu su nukentėjusiąja, kreipėsi į šeimos draugus A. ir R. S., padėti N. J. atgauti ramybę nuo nuolatinių jos persekiojimų. Liudytojas advokatas G. G. nurodė, kad jo pastebėjimu N. J. atrodė sutrikusi, prašėsi patarimo ir pagalbos. Kaltinamasis R. V. taip pat patvirtino, kad jam teko telefonu kalbėti su N. J. vyru V. J., kuris buvo sunerimęs savo žmonos N. J. psichologine būsena dėl kaltinamųjų jai daromo poveikio.

N. J. yra pareiškusi 50 tūkst. litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų, nes jos manymu, visi jie vienodai atsakingi dėl šios žalos atsiradimo.

LR BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymas nenustato. Todėl teismai, priteisdami asmeniui padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, t. y. į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, priteistos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį. Taigi, siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros.

Nors kaltinamieji teisme teigė, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jai padarytą žalą ir jos dydį, teigė, kad ji pati sutiko duoti melagingus parodymus ir juos davė, tačiau N. J. šioje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja ir, kolegijos nuomone, bet koks nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kuris daro įtaką žmogui, sukelia daugiau ar mažiau moralinių išgyvenimų, todėl akivaizdu, kad tokių išgyvenimų nusikalstama kaltinamųjų veika sukėlė ir nukentėjusiajai N. J..

Tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pati nukentėjusioji N. J. atskirais atvejais elgėsi patikliai ir rizikingai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jai būtų akivaizdžiai grasinama, ir atskirais atvejais, kaip teigė pati nukentėjusioji, siekdama atsikratyti kaltinamųjų poveikio, ji pasiduodavo kaltinamųjų įtakai, sutikdavo su pastarųjų prašymais vardan savo ir savo pažįstamų ramybės.

LR CK 6.282 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios elgesys šioje byloje atskirais atvejais buvo rizikingas ir tuo pačiu labai neatsargus, todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas nuo 50 tūkst. iki 8 tūkstančių. Kadangi neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dviem nusikaltimais, kuriuos padarė skirtingi kaltinamieji, tai žalos atlyginimas priteistinas atsižvelgiant į šiais nusikaltimais padarytą žalą.

Dėl piktnaudžiavimų tarnyba iš visų penkių kaltinamųjų nukentėjusiajai N. J. solidariai priteistini 5 tūkstančiai neturtinės žalos atlyginimo, o dėl siekimo paveikti ją kaip liudytoją iš visų trijų kaltinamųjų priteistini trys tūkstančiai litų, nes pastaroji nusikalstama veika truko trumpiau.

Be to, teisme nukentėjusiajai atstovavo advokatė ir nukentėjusioji N. J. pateikė 1000 Lt kvitą. Šios išlaidos taip pat yra realios, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš nuteistųjų (BPK 106 str. 2 d.).

Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus 2007-02-05 raštu Nr.6.15-75 pateikta tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. veiksmų - grąžintina Generalinei prokuratūrai.2007-02-01 kratos Mažeikių rajono PK, V. G. darbo kabinete Nr.255, metu paimti dokumentai - saugotini byloje.2007-02-01 iš Mažeikių rajono PK gautą kompaktinis diskas „FUJIFILM CD-R“, kuriame yra 2007-01-02 d., 17.15-18.15 val., Mažeikių rajono PK užfiksuoti telefoniniai pokalbiai - grąžintini Mažeikių rajono PK.2007-02-02 iš Mažeikių rajono PK gautas kompaktinis diskas „FUJIFILM CD-R“, kuriame yra 2007-01-02 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g., Mažeikiuose, skaitmeninės fotonuotraukos - grąžintini Mažeikių rajono PK.2007-02-06 kratos R. V. IĮ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, metu paimta kasos aparato kontrolinė juosta - grąžintina R. V. įmonei. Du kompaktiniai diskai Nr.CD-5-001-07 ir Nr. CD-5-022-07 su telefoninių pokalbių garso įrašais – grąžintini STT Šiaulių valdybai.Du mini diskai „Sony 80“ (priedai prie 2007-03-08 įtariamojo V. M. apklausos protokolo ir 2007-05-04 akistatos tarp įtariamųjų V. G. ir R. V. protokolo) – grąžintini Generalinei prokuratūrai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 dalyje; 24 str. 4 dalyje ir 228 str. 2 dalyje; 24 str. 4 dalyje ir 233 str. 1 dalyje (2004m. kovo 30 d. įstatymo red.), bei paskirti šias bausmes:

pagal LR BK 228 str. 2 d. – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams atimti teisę dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.

pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 2 d., - 3 (trejiems) metams atimti teisę dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.

pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 233 str. 1 d.- paskirti 50 MGL (6500 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 4 d. dalimis, bausmes subendrinti dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę atėmimą teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 50 MGL (6500 litų) baudą.

Kol nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d.; 24 str. 6 d. ir 233 str. 1 d.(2004m. kovo 30 d. įstatymo red.), bei paskirti šias bausmes:

pagal LR BK 228 str. 2 d. – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atimti teisę dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose,

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 233 str. 1 d.- paskirti 40 MGL (5200 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę atėmimą teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL (5200 litų) baudą.

Kol nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) laidavimą, nustatant laidavimo terminą 2 (dvejiems) metams ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 67, 71 str., skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kol nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 dalyje ir 228 str. 2 dalyje; 233 str. 1 dalyje (2004m. kovo 30 d. įstatymo red.), bei paskirti šias bausmes:

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 dalį, paskirti 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.

pagal LR BK 233 str. 1 d. - 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti R. V. galutinę subendrintą bausmę 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką R. V. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-02-06 iki 2007-02-13 (8 kalinimo dienas), prilyginant 16 MGL (2080 litų) dydžio baudai.

Kol nuosprendis įsiteisės palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 30 tūkst. litų užstatą.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 dalį, paskirti 50 MGL( 6500 Lt) dydžio baudą.

Kol nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš kaltinamųjų V. M., V. G., S. L., R. V. ir L. G. solidariai priteisti nukentėjusiajai N. J. 5 (penkis) tūkstančius litų neturtinės žalos, padarytos kaltinamiesiems piktnaudžiaujant tarnyba.

Iš kaltinamųjų V. M., V. G. ir R. V. solidariai priteisti nukentėjusiajai N. J. 3 (tris) tūkstančius litų neturtinės žalos, padarytos kaltinamiesiems siekiant paveikti ją kaip liudytoją.

Iš kaltinamųjų V. M., V. G., S. L., R. V. ir L. G. lygiomis dalimis nukentėjusiajai N. J. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų advokato samdymo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniais įrodymais ir dokumentais disponuoti taip :

Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus 2007-02-05 raštu Nr.6.15-75 pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. veiksmų - grąžinti Generalinei prokuratūrai.2007-02-01 kratos Mažeikių rajono PK, V. G. darbo kabinete Nr.255, metu paimtus dokumentus - saugoti byloje.2007-02-01 iš Mažeikių rajono PK gautą kompaktinį diską „FUJIFILM CD-R“, kuriame yra 2007-01-02 d. 17.15-18.15 val. Mažeikių rajono PK užfiksuoti telefoniniai pokalbiai - grąžinti Mažeikių rajono PK.2007-02-02 iš Mažeikių rajono PK gautą kompaktinį diską „FUJIFILM CD-R“, kuriame yra 2007-01-02 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g., Mažeikiuose, skaitmeninės fotonuotraukos - grąžinti Mažeikių rajono PK.2007-02-06 kratos R. V. IĮ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, metu paimtą kasos aparato kontrolinę juostą - grąžinti R. V. įmonei. Du kompaktinius diskus Nr.CD-5-001-07 ir Nr. CD-5-022-07 su telefoninių pokalbių garso įrašais – grąžinti STT Šiaulių valdybai.Du mini diskus „Sony 80“ (priedai prie 2007-03-08 įtariamojo V. M. apklausos protokolo ir 2007-05-04 akistatos tarp įtariamųjų V. G. ir R. V. protokolo) – grąžinti Generalinei prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.