- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- I3-4745-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00558-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Z.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Z. skundu prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD; departamentas) direktoriaus 2021-01-27 įsakymą Nr.TE-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 1-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, vadovaujantis neobjektyvia 2020-12-29 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-16 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesio gelbėtojo G. Z. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - ir tarnybinio patikrinimo išvada; Išvada). Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai.
Nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. spalio mėnesį pranešimu kreipėsi į atsakovą, Vidaus reikalų ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl tarnybos metu Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Kauno PGV) 3 - iosios komandos pareigūno gaisrinės patalpoje teikiamų kirpėjo paslaugų. PAGD pareigūnas 2020-12-07 atvyko aiškintis ir tirti pranešimo dėl kirpyklos gaisrinės patalpoje. Jam išvykus, pamainos vadas nurodė pareiškėjui sutikrinti automobilio komplektaciją pagal sukomplektuotos įrangos apyrašą.
Pareiškėjas atsisakė atlikti šį nurodymą, kadangi, jo nuomone, tuo metu kiti pamainos pareigūnai nebuvo gavę jokių užduočių, o jis vienas turėjo vykdyti pamainos vado nurodymą ir tai jį diskriminavo. Tačiau jis nepažeidė statutiniams valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinto pavaldumo principo. Be to, jis nebuvo susipažinęs su pareigybės aprašymu ir iki šiol atsisako jį pasirašyti.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų 38 punktas nustato, kad transporto priemonės, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteineriai turi turėti departamento padalinių, departamento padalinių struktūrinių padalinių ar departamentui pavaldžių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų darbuotojų patvirtintus sukomplektuotos įrangos sąrašus, kuriuose nurodyta konkreti įrangos laikymo transporto priemonėje vieta. Pakeistos sukomplektuotos įrangos sąrašai turi būti atnaujinami (ne vėliau kaip per 1 mėnesį). Tačiau pagal apyrašą sutikrinti automobilio komplektaciją buvo paskirta būtent pareiškėjui ir būtent tą dieną, kada atvyko PAGD pareigūnas dėl kirpimo paslaugų teikimo tikrinimo pagal pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjas pagrįstai mano, jog jis turėjo teisę šio nurodymo nevykdyti ir nesitaikyti su pažeminimu ir psichologiniu smurtu.
Pažymėjo, jog pareiškėjo veikoje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinkta tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, skirdamas pareiškėjui griežtą papeikimą, neatsižvelgė į tariamo nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, vertino pateiktus įrodymus šališkai ir neobjektyviai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 36-39) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į 2020-12-29 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-16. Išvadoje konstatuota, kad G. Z. 2020-12-07, budėjimo metu, atsisakydamas vykdyti pamainos vado jam paskirtą funkciją - pagal apyrašą sutikrinti automobilio AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komplektaciją, pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų 38 punkto, Etikos kodekso 6.1 ir 7.2 punktų, pareigybės aprašymo 5.11 ir 5.17 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Taigi, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne dėl to, kad jis nepasirašė pareigybės aprašymo, o dėl to, kad 2020-12-07 atsisakė vykdyti pamainos vado jam paskirtą funkciją (pavedimą) - pagal apyrašą sutikrinti automobilio komplektaciją, todėl terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas.
Nesutinka su skundo motyvu, kad pareiškėjui nesutikus su pareigybės aprašymu, jis nežino pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, todėl negali pažeisti ar nesilaikyti tai, ko nežino. Departamento direktoriaus 2019-02-13 įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintas Kauno PGV 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas. Pareiškėjas susipažino su pareigybės aprašymu, tačiau atsisakė jį pasirašyti, todėl akivaizdu, kad pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurias pareigūnas turi vykdyti, pareiškėjas žinojo, pareigūno vykdomos funkcijos nepasikeitė, t. y. liko tos pačios, buvo pakeisti (palengvinti) tik pareigybei keliami specialieji reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad departamente atlikti ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo pakeitimai nėra esminiai, todėl jo nesutikimas su pareigybės aprašymu iš esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nesudaro prielaidų nevykdyti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta už atsisakymą vykdyti konkrečią užduotį (pavedimą), kuri numatyta 2020 metų IV ketvirčio mokymų tvarkaraštyje bei įrašyta Tarnybos knygoje. Ši užduotis (pavedimas) atitinka Nuostatus ir nėra, kaip nurodo pareiškėjas, pašalinis darbas. Tokio pobūdžio funkcijos priskiriamos prie tarnybinių funkcijų, atliekamų tarnybos metu, t. y. tai nebuvo „pašalinis“ darbas, o pagrįstas ir teisėtas nurodymas (pavedimas) duotas pareiškėjui jo tarnybos metu.
Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, akivaizdu, kad pareigūnas puikiai suprato, kokius darbus jis privalo atlikti, kad šiuo atveju duotas nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo motyvas, kad, nežinodamas pareigybės aprašymo funkcijų, nežinojo, ką privalo vykdyti, todėl nėra subjektyviosios nusižengimo pusės - tiesioginės tyčios, neatitinka tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų. Pareigūnas su pareigybės aprašymu buvo supažindintas komisijos, teisės aktų reikalavimus žinojo, pagal užimamas pareigas ir darbo patirtį privalėjo suprasti, kad jam duodamas pavedimas yra teisėtas ir pats sąmoningai priėmė sprendimą jo nevykdyti.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų. Tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės laipsnį, asmenybę, charakteristiką, budinčios pamainos prašymą dėl jo iškėlimo iš pamainos. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl PAGD direktoriaus 2021-01-27 įsakymo Nr.TE-72, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad PAGD direktoriaus, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, bei atsižvelgdamas į PAGD Vidaus tyrimų skyriaus 2020-12-29 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP1-16 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesio gelbėtojo G. Z. tarnybinio nusižengimo“ 2021-01-27 priėmė įsakymą Nr. TE-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo paskyrė G. Z. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2020-12-07 budėjimo metu atsisakė vykdyti pamainos vado jam paskirtą funkciją – pagal apyrašą sutikrinti automobilio AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komplektaciją (b. l. 57-67).
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Statuto VI skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 str. 2 d.). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje. Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatų (Tvarkos aprašo 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., LVAT 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Iš Išvados akivaizdu, kad pareiškėjas kaltinamas atsisakymu tarnybos metu vykdyti pamainos vado jam paskirtą funkciją – sutikrinti pagal apyrašą automobilio komplektaciją. Pažymėtina, jog LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Tai taip pat reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.
Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas tarnybinio pavaldumo principas - pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.
PAGD direktoriaus 2020-04-20 įsakymu Nr. 1-203 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymo Nr. 1-175 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38 punktas nustato, kad transporto priemonės, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteineriai turi turėti departamento padalinių, departamento padalinių struktūrinių padalinių ar departamentui pavaldžių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų darbuotojų patvirtintus sukomplektuotos įrangos sąrašus, kuriuose nurodyta konkreti įrangos laikymo transporto priemonėje vieta. Pakeistos sukomplektuotos įrangos sąrašai turi būti atnaujinami (ne vėliau kaip per 1 mėnesį).
PAGD direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 1-319 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1. punktas nustato - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 7.2. punktas - sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme.
PAGD direktoriaus 2019-02-13 įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtinto departamento Kauno PGV valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo (toliau – ir pareigybės aprašymas) 5.11. punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas privalo laikytis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos technikos nuostatų, technines priežiūros taisyklių, instrukcijų, parengti techniką tolimesniam naudojimui bei vykdyti jos techninę priežiūrą, o 5.17. punkte nustatyta funkcija - vykdyti kitus komandos budinčios pamainos vado ir skyrininko pavedimus.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad 2020-12-09 PAGD Kauno PGV 3-osios komandos viršininkas E. K. tarnybiniu pranešimu informavo departamento Kauno PGV viršininką, kad departamento Kauno PGV 3-osios komandos budinčios pamainos vadas V. M. tarnybiniu pranešimu jį informavo, jog ugniagesys gelbėtojas G. Z. 2020-12-07 tarnybos metu atsisakė vykdyti jam paskirtą užduotį: pagal apyrašą sutikrinti automobilio AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komplektaciją (b. l. 79-80).
Pagal departamento Kauno PGV 3-osios komandos Tarnybos knygos įrašus nustatyta, kad pareiškėjas tarnybą vykdė nuo 2020-12-07 7 val. iki 2020-12-08 7 val. Tarnybos knygos skiltyje „Tarnybiniai užsiėmimai“ yra V. M. įrašas, kad 2020-12-07 nuo 9.15 val. iki 14 val. buvo atliekama „komandoje esančios technikos NTP“ (nuodugni technikos apžiūra) (b. l. 81-82). Departamento Kauno PGV 3-ojoje komandoje esančios technikos nuodugni techninė apžiūra buvo atliekama pagal Kauno PGV 3-osios komandos viršininko E. K. patvirtintą Kauno PGV 3-osios komandos 2020 metų IV ketvirčio mokymų tvarkaraštį, kuriame gruodžio 5, 6, 7, 8, 9, 10 dienomis numatyta nuodugni technikos apžiūra (mokymų vadovas - pamainos vadas) (b. l. 84-87). Departamento Kauno PGV 3-osios komandos ugniagesys gelbėtojas E. V. 2020-12-15 tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2020-12-07 budėjimo metu buvo pamainos vado kabinete, kai G. Z. atėjęs pas pamainos vadą V. M. pareiškė, kad jam pavestos užduoties pagal apyrašą sutikrinti įrangą AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6 vykdyti neketina, nes ji yra diskriminacinė jo atžvilgiu (b. l. 83).
Byloje taip pat nustatyta, jog PAGD direktoriaus 2019-02-13 įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintas Kauno PGV 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas. Su aprašymu, pareiškėjui atsisakius jį pasirašyti, jis supažindintas Kauno PGV sudarytos komisijos (2019-02-28 aktas Nr. V-2-290). Kauno PGV komandos viršininko E. K. 2019-03-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. Z. buvo perskaitytas jo pareigybės aprašymas ir išsamiai paaiškinta, kad specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam pareigūnui ir funkcijos nesikeitė. Jis buvo informuotas apie galimas pasekmes, atsisakius susipažinti su pareigybės aprašymu (b. l. 91). Pažymėtina, kad pareigybės aprašyme vykdomos funkcijos nepasikeitė, t. y. liko tos pačios, buvo pakeisti (palengvinti) tik pareigybei keliami specialieji reikalavimai (b. l. 88-94).
Akivaizdu, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne dėl to, kad jis nepasirašė pareigybės aprašymo. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2020-12-07 tarnybos metu atsisakė vykdyti jam paskirtą užduotį - pagal apyrašą sutikrinti automobilio AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komplektaciją, kuri numatyta mokymų plane bei įrašyta Tarnybos knygoje, žinodamas Nuostatų 38 punkto reikalavimus, mokymo planus, pagal kuriuos būtent jo budėjimo metu numatyta nuodugni technikos apžiūra, gavęs tiesioginio vadovo teisėtą nurodymą ir pagal pareigybės aprašymą turėdamas ir privalėdamas laikytis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos technikos nuostatų, technines priežiūros taisyklių, instrukcijų, parengti techniką tolimesniam naudojimui bei vykdyti jos techninę priežiūrą ir vykdyti komandos budinčios pamainos vado nurodymus, t . y. nevykdė jam pavestos užduoties. Iš esmės šių aplinkybių pareiškėjas neneigė ir pripažino atsisakęs vykdyti tiesioginio vadovo nurodymą, jį vertindamas kaip diskriminacinį.
Pažymėtina, kad vidaus tarnyba - vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma. Terminas „teisiniai santykiai“ patvirtina visuomeninių santykių vidaus tarnybos srityje reglamentavimą teisės normomis, todėl tarnybinio nusižengimo apibrėžime nurodyta vidaus tarnybos tvarka yra ne kas kita, kaip teisės normomis reglamentuota vidaus tarnybos santykių visuma. Pareigūno statusas - pareigūno teisinė padėtis - viena vidaus tarnybos sąlygų, būtinų tokiems teisiniams santykiams atsirasti. Pareiškėjo veikla, pareiga vykdyti pamainos vado teisėtus nurodymus ir konkretūs reikalavimai, pagrindžiantys šių nurodymų teisėtumą ir pagrįstumą, įtvirtinti Statute, Nuostatuose, Etikos kodekse bei pareigybės aprašyme ir yra aiškiai apibrėžti ir reglamentuoti. Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą yra akivaizdu, kad minėto reglamentavimo pareiškėjas nepaisė.
Pažymėtina, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie privalo jų laikytis.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2020-12-07 dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo atlikti jam pavestos užduoties. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis patiria vadovybės psichologinį spaudimą, kad yra diskriminuojamas ar kitaip žeminamas. Priešingai, byloje pateiktas grupės Kauno PGV 3-iosios komandos 4 budinčios pamainos pareigūnų prašymas dėl G. Z. iškėlimo iš 4 pamainos dėl jo netinkamo elgesio, konfliktinių santykių su pamainos kolegomis, vadovais ir nenoru paklusti bendrai tvarkai (b. l. 40-42).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, 2020-12-07 tarnybos metu atsisakydamas vykdyti jam paskirtą užduotį - pagal apyrašą sutikrinti automobilio AC/3000/3200/ ManTGM13.250/V/4x4/6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komplektaciją, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Nuostatų 38 punkto, Etikos kodekso 6.1 ir 7.2 punktų, pareigybės aprašymo 5.11 ir 5.17 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.