Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-20 · Administracinė byla Nr. I-1345-320/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
I-1345-320/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00027-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Adm. byla Nr.I-1345-320/2016
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00027-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 3.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant atsakovės atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjoG. E. E. skundą Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jiems pranešta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui paduotu skundu, kurį patikslino (b.l.2-5, 21-25), prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau- ir NŽT) 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 34 straipsnio 1 dalį, t.y. atsakyme nurodyti teisės aktus, kurie leidžia atsakovei NŽT, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, neinicijuoti neteisėtai užimto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), susigrąžinimo procedūrų iki ginčas, kuriame žemės grąžinimo klausimas iš viso nebuvo keliamas, bus išspręstas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dar 2014-10-12 skundu informavo atsakovę apie šiurkščiausią valstybinės žemės, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis tvarkos pažeidimą ir tai, kad tiek esami, tiek buvę statinio liekanų savininkai pažeidžia sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, prašė atsakovę pašalinti pažeidimus. Atsakovė 2014-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pranešė, kad skundo nenagrinės iki tol, kol Panevėžio miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla, kurioje klausimas dėl žemės naudojimo iš viso nebuvo keliamas. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-10-15 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.I-993-279/2015, minėtą atsakovės raštą panaikino ir įpareigojo atsakovę VAĮ nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti G. E. E. 2014-10-12 pareiškimą. Atsakovė 2015-12-22 pateikė bendro pobūdžio nieko nepasakantį atsakymą, parašė daugiau faktinių aplinkybių, negu jų buvo panaikintame rašte, tačiau į klausimą iš esmės neatsakė, savo atsakymo nepagrindė teisės aktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypu naudojasi be sutarties, todėl nelogiškas skundžiamame 2015-12-22 rašte nurodytas teiginys, kad atsakovė inicijuos žemės nuomos sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutraukimą, jei bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje patenkins pareiškėjo ieškinį. Pareiškėjo nuomone, negalima nutraukti to, ko nėra. Atsakovė antrą kartą šiurkščiai pažeidė VAĮ nuostatas, atsakydama į jo 2014-10-12 skundą. Pareiškėjas reikalauja pateikti konkrečią informaciją todėl, kad šio klausimo išsprendimas tiesiogiai veikia jo subjektines teises: valstybei susigrąžinus neteisėtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perleistą sklypą, pašalinus neteisėtos statybos padarinius jame, būtų apgintos pareiškėjo subjektinės teisės.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Savo atsiliepime teismui (b.l.52-54) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas savo skundui analogiškus klausimus (dėl žemės nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo) jau kėlė Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr.I-993-279/2015 bei I-799-283. Tiek šiose bylose, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjas siekė sustabdyti statinio statybą žemės sklype Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (toliau- ir ginčo sklypas). Pažymėjo, kad 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypas išnuomotas D. S. ir L. S., sutartyje nurodyta, kad naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba bei esamų rekonstrukcija galima tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, išskyrus atvejus, kai statinius galima statyti be leidimo ir projekto derinimo, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. 2011-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo sklype esančius pastatus įsigijo A. B., o 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi- UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai perėjo nuomos teisė pagal 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė skundžiamu 2015-12-22 raštu pareiškėjui tinkamai atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalies ir 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostata (valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis), valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas bus inicijuojamas tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikins Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-105-812/2015, kuriuo statyba ginčo žemės sklype buvo pripažinta teisėta. Skundžiamame rašte atsakovė pareiškėjui nurodė, kad šio rašto rengimo metu atsakovė neturi pagrindo nutraukti minėtą žemės nuomos sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Savo atsiliepime teismui (b.l.65-66) nurodė, kad, jų nuomone, skundžiamu raštu išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundą, jame išdėstyti visi argumentai. Tai, kad pareiškėjui nepatinka atsakymo turinys, atsakymo nedaro neteisėtu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad ginčo sklype vykdomos statybos yra teisėtos. Trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę naudotis ginčo žemės sklypu ir ją įgyvendina, laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas G. E. E. 2014 m. spalio 12 pareiškimu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašė nutraukti gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo NŽT Panevėžio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Administracinė byla Nr.I-993-279/2015, b. l. 8-9). Savo prašymą grindė ta aplinkybe, kad ginčo sklypas, pareiškėjo nuomone, naudojamas ne pagal numatytą paskirtį ir būdą, o būtent- ginčo sklypas yra kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas- komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba; UAB „(duomenys neskelbtini)“ stato administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, tačiau ginčo sklype nei gyvenamojo namo statyba, nei visuomeninio pastato statyba negalima, todėl tokia statyba neteisėta, statinys nugriautinas, o žemės nuomos sutartis nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Į minėtą pareiškėjo skundą NŽT Panevėžio skyrius atsakė 2014-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinė byla Nr.I-993-279/2015, b. l. 6-7). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-10-05 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.I-993-279/2015, konstatavo, kad atsakovės pateiktas atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, panaikino atsakovės 2014-11-11 raštą bei įpareigojo atsakovę VAĮ nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2014-10-12 pareiškimą.

Vykdydama teismo sprendimą, atsakovė pakartotinai išnagrinėjo G.E.E. 2014-10-12 pareiškimą bei į jį pareiškėjui atsakė 2015-12-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Raštas, b.l.6-7), kurį pareiškėjas ir ginčija nagrinėjamojoje byloje.

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje, be kitų teisės aktų, privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis. Pagal savo turinį ir atsakovei suformuluotą prašymą, pareiškėjo 2014-10-12 pareiškimas atitinka VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą skundo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas VAĮ įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, atliekant administracinę procedūrą. Pagal VAĮ 34 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka, priėmimu.Rašte atsakovė išdėstė faktines aplinkybes dėl žemės nuomos sutarties sudarymo bei ginčo sklype esančių statinių priklausomybės, nustatytos žemės sklypo tikslinės paskirties, nurodė teisės aktus, reglamentuojančius žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva pagrindus, pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra nustatytas ginčo sklype vykdomos statybos neteisėtumo faktas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kuriame taip pat buvo sprendžiamas statybos ginčo sklype teisėtumo klausimas, dar nėra įsiteisėjęs (byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme). Taip pat nurodė, kad Rašto rengimo metu nėra pagrindų nutraukti ginčo sklypo nuomos sutartį, tik apeliacinės instancijos teismui panaikinus minėtą apylinkės teismo sprendimą, atsakovė inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalies pagrindu.

NŽT Panevėžio skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui G. E. E. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo sklype stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nebaigtas statyti (48% baigtumas) administracinės paskirties pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo pagal 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su A. B. ir R. B. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). D. S. ir L.S.2005 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus ginčo žemės sklype stovintį nebaigtą pastatyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), su D. S. ir jo sutuoktine L. S. buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie nurodytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2005 m. spalio 13 d. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo sklype esantį nebaigtą pastatyti pastatą 2011 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijus A. B., remiantis NŽT Panevėžio skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo perleista valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisė pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytas naudojimo sklypu sąlygas ir apribojimus. Duomenys apie nuomos teisės perleidimą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2011 m. liepos 7 d. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 80, 84-83 l.). Minėtą pastatą įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir NŽT Panevėžio skyriui 2014 m. gegužės 13 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutikus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių prašymais pakeisti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 96-95 l., 107-99 l., 140 l.). NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla pagal G. E. E. ieškinį dėl ginčo žemės sklype esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo klausimas nebus sprendžiamas (žemės sklypo byla Nr. 324, l.142, 98 ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos X skyriaus, reglamentuojančio bendruosius ilgalaikės daikto nuomos santykius, 4.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui., ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu nuomininko teisių perėmėjai tinkami naudoja išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir vykdo kitus ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatytus įsipareigojimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų paradavimo ir nuomos taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 45 punktą (2011-04-27 nutarimo Nr.494 redakcija, galiojusi ginčo sklype esančių statinių pardavimo metu (2011 m. birželio 10 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu), žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys)<...> perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis- joje įrašomas naujas nuomininkas, tačiau valstybinės –žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. gegužės 13 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko perleisti ginčo sklypo nuomos teisę. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ginčo sklypo nuomos teisė buvo perleista, sudarant šiame sklype esančių statinių 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)nsai“ ginčo sklypą naudoja be teisinio pagrindo. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pasibaigus teisminiams ginčams, 2016-05-05 priimtas susitarimas pakeisti nuomos sutartį (Taisyklių 45 p.).

2014-10-12 skundu, rašytu NŽT, pareiškėjas iš esmės siekė, kad atsakovė savo iniciatyva nutrauktų ginčo sklypo nuomos sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pagrindu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo žemę naudoja ne pagal sutartyje numatytą žemės naudojimo paskirtį. Pareiškėjas teikė argumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo sklype neteisėtai stato sklypo paskirties neatitinkantį statinį.

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirta perduoti neatlygintinai naudotis arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. To paties įstatymo 36 straipsniu Nacionalinei žemės tarnybai pavesta pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Pagal CK 6.562 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties pabaigą, 5 punktą, žemės nuomos sutartis baigiasi, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama ir šio kodekso 6.564 straipsnyje numatytais pagrindais. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymas nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis, o kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė (9 straipsnis 13 dalis). To paties straipsnio 14 dalis nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtįir (ar) būdą. Žemės įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį irnaudojimo būdą (1 punktas). Šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0064 3 punkte apibrėžta, kad nuomojamo ginčo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Be to, šiame sutarties punkte nustatytos tikslinės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio keitimo sąlygos. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, išskyrus atvejus, kai pastatus, įrenginius ir kitus statinius galima statyti be leidimo ir projekto derinimo, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; pasibaigus nuomos terminui, žemės nuomos sutarties atnaujinimo, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka (žemės sklypo byla Nr. 324, l.74-73 ).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. birželio 17 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-105-812/2015, teisminio proceso Nr. 2-08-3-04986-2014-7, pagal ieškovo G. E. E. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, projektuotojai T. S., Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, A. B., žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu kaip nepagrįstus atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir panaikinti G. E. E. 2011m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esamų pamatų (b.l.77-91). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 2 d. nutartimi G. E. E. apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (b.l.92-113.). Teismas, remdamasis nurodytais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais, pagrįstais pripažįsta NŽT Panevėžio skyriaus argumentus, kad tik įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimui, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl valstybinės žemės sklype vykdomos statybos teisėtumo, Nacionalinei žemės tarnybai galėjo atsirasti pagrindas objektyviai spręsti dėl aplinkybės, ar nuomojamas valstybinės žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, ar jame statyba vyko teisėtai.

Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-105-812/2015 kaip nepagrįstibuvo atmesti pareiškėjo ieškinio argumentai dėl statybos ginčo sklype neteisėtumo, tarp jų- ir argumentas, jog statomo statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo tikslinės paskirties.

Pažymėtina, kad įsiteisėjus minėtam Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimui, atsakovė 2016-05-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pakartotinai atsakė ir į jo 2014-10-12 rašte keltą klausimą- nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius neturi pagrindų prieš terminą nutraukti ginčo sklypo nuomos sutartį.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. Raštuįformintas administracinis sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo pagrindinis reikalavimas panaikinti Raštą ir iš jo išvestinį reikalavimą viešojo administravimo subjektą įpareigoti pateikti atsakymą į G. E. E. 2014 m. spalio 12 d. skundą atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo G.E.E. skundąNacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Panevėžioskyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Irena VaržinskienėDalytėZlatkuvienėNijolė Čekanauskienė