Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. RV-25-3048 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia: 2016 m. gruodžio 26 d.

Bausmės pabaiga: 2026 m. gruodžio 26 d.

Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliko 2021 m. gruodžio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nuteistasis 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. gruodžio 26 d. Kaip matyti iš A. T. asmens bylos duomenų, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jam buvo atliekamas 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. sausio 14 d. Visų šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju A. T. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra akivaizdūs ir teismas negali pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

A. T., atvykęs į pataisos namus, nurodė norėsiantis dirbti ir neatsisakė administracijos pasiūlyto darbo. Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare – darbininku vienetininku. Nuo 2019 m. sausio 25 d. buvo perkeltas dirbti į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos ūkio aptarnavimo brigadą, dirbo pilnu etatu valytojo pareigose. Šiuo metu dirba Vilniaus kalėjime – tvarko kanalizacijas. Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas dirbti pagalbiniu darbuotoju. Bausmės atlikimo metu A. T. dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, 8 kartus skatintas. Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus pažymos matyti, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Šios aplinkybės vertinamos teigiamai, tačiau jos tik parodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje. A. T. praeityje teistas vieną kratą. Šiuo metu jis atlieka bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, šis nusikaltimas yra būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelis. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 31 metų, pirmą kartą nuteistas 32 metų, t. y. nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai, matyti, kad nusikaltimai yra sunkėjantys.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad bausmės atlikimo metu buvo ne vieną kartą skatintas, su kuo teismas negali nesutikti, vis dėlto iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra penkis kartus baustas drausmine tvarka, iš jų keturis kartus – už alkoholio vartojimą, paskutinį kartą – 2022 m. spalio 28 d., taigi, nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, taip pat padarytas apsvaigus nuo alkoholio, praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus esant tokios būsenos. Nors A. T. alkoholio vartojimo problemą bando spręsti, tačiau nuolat įvyksta atkryčiai, išlaikyti pozityvius pokyčius įgūdžių nepakanka. Akivaizdu, kad net esant struktūruotoje aplinkoje, suvokiant alkoholio vartojimo pasekmes, nevartoti alkoholinių gėrimų nuteistajam nepavyksta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis 2022 m. kovo 23 d. buvo perkeltas bausmės atlikimui į pusiaukelės namus. 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo grąžintas iš pusiaukelės namų į pataisos namus už intensyvaus priežiūros plano pažeidimą ir alkoholio vartojimą. Taigi, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu A. T. negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, jo elgesio dinamika yra neigiama.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-2817 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad A. T. minimaliai palaiko socialiai pozityvius santykius su pusseserėmis bei krikšto mama, palaiko ryšius su drauge, nėra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškų ir skambučių pagalba, taigi, santykiai su esamais šeimos nariais pakankamai riboti. Bausmės atlikimo vietoje bendrauja su keletu panašaus amžiaus asmenų, itin atsargiai renkasi draugus, bendrauja daugiau paviršutiniškai. A. T. negeba išskirti tiek neigiamų, tiek teigiamų savo būdo bruožų, savęs vertinimas yra pakankamai paviršutiniškas, pastebimas noras save pozicionuoti socialiai palankiau, trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. 2022 m. sausio 7 d. vertinimo anketoje nuteistasis nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su nusikalstamu elgesiu, neišskyrė per didelio alkoholio vartojimo, savitvardos praradimo, veikimo pagautam impulsyvių veiksmų, smurtavimo susierzinus probleminių sričių ir nesiejo jų su savo nusikalstamu elgesiu. Smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Akivaizdu, kad A. T. sunkiai identifikuoja turimas problemas, jo socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais nėra labai aktyvūs, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad po bausmės atlikimo išlieka aktualus klausimas dėl gyvenamosios vietos pastovumo – nuteistasis turėtų galimybę tik laikinai gyventi senelių globos namų struktūriniame padalinyje, kadangi namas, kuriame gyveno iki bausmės atlikimo, yra sugriuvęs. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, A. T. neabejotinai reikia tolesnių tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo.

Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl A. T. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais A. T. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti teistumai (2) ir sunkėjantys nusikaltimai. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, yra: po bausmės atlikimo planuoja gyventi laikinuose Carito namuose, kadangi jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu gyvenimo sąlygos yra netinkamos; darbo patirties stoka; silpni ryšiai su artimaisiais; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialios veiklos; alkoholio vartojimo problemos; savivaizdžio adekvatumo sunkumai, agresyvus/kontroliuojantis elgesys; problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; konkretus mąstymas; neigiamos nuostatos į bendruomenės/visuomenės narius. Tarp visų anksčiau aptartų statinių (2) ir dinaminių (10) kriminogeninių veiksnių yra nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – teigiama darbinė motyvacija bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad tokio apsauginio veiksnio nepakanka. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, nuteistasis nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (nuspręsta vienbalsiai, 5 balsai prieš). Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Komisija A. T. rekomendavo tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl netikslinga A. T. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. RV-25-3048 atsisakyti taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. RV-25-3048.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.