Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotiems atstovams T. L., R. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., būdamas darbdavio (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu asmeniu – direktoriumi, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir leido dirbti operatoriumi nuo 2016-05-25 automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais S. P. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. iš dalies pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, jog jis yra automobilių plovyklos direktorius ir plovėjas. Įmonėje už darbo sutarčių pasirašinėjimą atsakingas yra jis, be jo niekas nėra įgaliotas pasirašyti šių dokumentų. Automobilių plovykloje ieškojo naujo darbuotojo. Kadangi jis buvo atostogose ir be jo daugiau niekas negalėjo spręsti klausimo dėl darbuotojo priėmimo, su A. S. dėl darbo jis kalbėjo telefonu. Pastarajam pasakė, kad jis dirbs automobilių plovėju, darbo užmokestis bus minimalus, bus nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. Taipogi A. S. nurodė ir tai, kad jis ateitų susipažinti su darbu, kasos aparatu ir kaip reikia įjungti automatinę plovyklą. Kadangi darbas yra sudėtingas reikia pasimokyti. Norint apmokyti darbuotoją jis pats turėtų kartu su asmeniu dirbti bent savaitę laiko. Anksčiau jis A. S. nepažinojo. 2016-05-25 A. S. automobilių plovykloje mokėsi, pabandė dirbti, atlikinėjo kažkokius darbus, tačiau už tą dieną jis jam darbo užmokesčio nemokėjo. Kartu su A. S. dirbo ir E. V.. Tą dieną, t. y. 2016-05-25, A. S. sugadino veidrodėlį, nuo to viskas ir prasidėjo. Automobilio vairuotojas paprašė 1000 Eur už veidrodėlį, jis atsisakė mokėti, todėl iškvietė policiją. Nurodė ir tai, jog A. S. 2016-05-27 buvo priimtas į darbą ir jis tą dieną jau dirbo vienas. A. S. įmonėje dirbo tris savaites. Kadangi jam darbas buvo per sunkus, A. S. buvo atleistas. Prašo teismo neskirti jam administracinės nuobaudos.

Liudytojas L. B. nurodė, jog vasarą pasiskolino automobilį, nuvažiavo į automobilių plovyklą, kurioje dirbęs asmuo parodė kur važiuoti ir kur sustoti. Plovimo mechanizmas važiavo ir sudaužė automobilio veidrodėlį, po ko jis išlipo iš automobilio ir paklausė kas už tai atsakingas. Plovykloje buvę asmenys buvo girti ir agresyvūs, pradėjo jam grasinti. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Iš minėtų asmenų, vienas vaikinas buvo su jūreivio ar kursanto uniforma. Jis nematė, ar šis vaikinas dirbo. Vėliau atvažiavo dar vienas vaikinas, kuris greit iššoko iš automobilio, persirengė darbiniais rūbais ir pasakė, kad jis čia dirba. Bet jis policijai nurodė, kad šis asmuo nedirbo. S. P. taip pat buvo automobilių plovykloje, jis stovėjo dešinėje pusėje prie automobilių plovimo aparato valdymo. Policijos pareigūnai nustatė automobilių plovykloje buvusių asmenų tapatybes. Jis dėl šio įvykio parašė pareiškimą, tačiau 2016-06-27 iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados gavo pranešimą, dėl pareiškimo, kuriame buvo nurodyta, jog priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl manė, kad tuo viskas ir baigėsi.

Liudytoja R. B. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule, įvykio metu plovykloje buvusių asmenų tapatybės buvo nustatytos pagal pateiktas asmens tapatybių korteles. Šiuos asmenis nurodė nukentėjusysis. Ar minėti asmenys dirbo, ji nematė.

Valstybinės darbo inspekcijos įgaliota atstovė R. R. nurodė, jog įvykio dieną dirbo P. C. ir A. S., šie asmenys buvo rasti automobilių plovykloje ir pagal asmens dokumentus nustatyti policijos pareigūnės R. B.. Prašo S. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

2016-07-28 nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gauta medžiaga dėl neblaivių darbuotojų darbo vietoje - autoplovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiesiems darbo inspektoriams S. S. ir R. R. atliekant (duomenys neskelbtini) patikrinimą bendrovės vadovas S. P. pateikė savo paaiškinimus ir įmonės reikalingus dokumentus. Nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad automobilių plovykloje 2016-05-25 dirbo A. S., tačiau įmonės 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam faktiškai dirbtas darbo laikas nepažymėtas. Vėliau pateiktuose 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad faktiškai 2016-05-26 dirbo automobilių plovėjas E. V. 10 val. ir administratorė S. P. 4 val., plovėjui P. C. pažymėta „P“ (poilsio diena), o direktoriui S. P. – „A“ (atostogų diena), kitų tą dieną dirbusių darbuotojų nepažymėta. Direktoriaus S. P. paprašius pateikti gegužės mėn. darbo grafiką, jis nurodė, kad darbo grafikai įmonėje nėra sudarinėjami. 2016-07-05 raštu S. P. paaiškino, kad darbo grafiko nėra, nes dirba kas antrą dieną, dirba jis ir plovėjas A. S., todėl grafiko ir nereikia. 2016-05-25 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atvykę pirmąjį kartą automobilių plovykloje nustatė, kad automobilių plovykloje dirbo operatorius A. S. ir patalpose buvo bendrovės direktorius S. P., o pakartotinai atvykus kitam Klaipėdos miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekipažui, buvo rasti P. C. ir S. P.. Direktorius S. P. teikdamas Valstybinei darbo inspekcijai klaidinančius įmonės dokumentus ir paaiškinimus, bei stengdamasis nuslėpti, kad A. S. 2016-05-25 dirbo, nes darbuotojas įdarbintas tik nuo 2016-05-27, iškvietė jį pakeisti kitu darbuotoju P. C., kuris buvo rastas neblaivus darbo vietoje atvykus antrajam Klaipėdos miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekipažui. Šių aplinkybių patikslinimui ir paaiškinimui A. S. buvo kviečiamas 2016-07-21 raštu Nr. SD-3-9408 atvyki 2016-07-27, 09.00 val., į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių, tačiau neatvyko (b. l.4-5).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-būrio vyriausiosios patrulės R. B. 2016-05-25 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-05-25, 18.47 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu D. P., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), turto sunaikinimas. Nuvykus minėtu adresu, nukentėjusysis L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jam buvo sugadintas automobilio veidrodėlis vairuotojo pusėje. L. B. išvyko į policijos komisariatą, adresu Kauno g. 6, rašyti pareiškimą. Nustatyti įtariamieji, t. y. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir operatorius S. P. (b. l. 6).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados specialistės L. D. 2016-05-25 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-05-25, dirbant kartu su tyrėju V. J., papildomai nuvyko į automobilių plovyklą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui L. B. plaunant automobilį neblaivus operatorius sugadino veidrodėlį. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilių plovyklos direktorius S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), darbo vietoje buvo girtas, jam nustatytas girtumas 1,92 prom., ir jis, kaip teigė pareiškėjas, kai automobiliu įvažiavo į plovyklą, stovėjo operatoriaus būdelėje, o pareiškėjui įvažiuojant, jam reguliavo ir rodė kur važiuoti apsirengęs jūrine uniforma jaunuolis, kaip vėliau nustatyta P. C., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas girtumas 1,01 prom. (b. l. 7-8).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus S. P. 2016-07-04 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016-05-25, (duomenys neskelbtini) automobilių plovykloje įvyko incidentas, kurio metu, plaunant kliento automobilį buvo nulaužtas šoninis veidrodis. Tuo metu dirbo automobilių plovėjas E. V.. Kadangi klientas paprašė atlyginti 1000 Eur žalą, E. V. paskambino jam, nes jis kaip jaunas darbuotojas buvo pasimetęs ir nežinojo ką daryti tokioje situacijoje. Nors tuo laiku jis buvo atostogose ir turėjo giminių, kurie atvyko atostogų iš Norvegijos, ir jis buvo išgėręs, negalėjo nenuvykti į automobilių plovyklą, kadangi nepatenkintas klientas prieš keletą mėnesių buvo sužalojęs vieną darbuotoją. Kuomet atvyko į automobilių plovyklą, ten jau buvo kitas automobilių plovėjas P. C., kuris paaiškino, kad su draugu atvažiavo nuplauti draugo automobilį, bet pamatęs, kad klientas grubiai kalbasi su jo kolega, nutarė nepalikti jo vieno. Buvo iškviesta policija, kuri patikrino visų automobilių plovykloje buvusių asmenų blaivumą. E. V. buvo blaivus (b. l. 9).

2016-05-27 darbo sutartimi Nr. 15 nustatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus S. P. ir A. S. buvo sudaryta darbo sutartis. Nustatyta, jog A. S. nuo 2016-05-27 priimtas dirbti automobilių plovėjo pareigoms (b. l. 10-11).

(duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nustatyta, jog 2016-05-25 dirbo E. V. ir S. P., plovėjui P. C. pažymėta „P“ (poilsio diena), o direktoriui S. P. – „A“ (atostogų diena) (b. l. 12-13).

Sodros duomenimis nustatyta, jog A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2016-05-27 (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis Nr. 2AT-19-2013). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pats S. P. teisminio nagrinėjimo metu, aiškindamas aplinkybes, patvirtino, kad tarp jo ir A. S. buvo kalba apie darbą jo vadovaujamame automobilių plovykloje, patvirtino, jog pastarajam – A. S. nurodė, jog jis dirbs automobilių plovėju, darbo užmokestis bus minimalus, bus nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, bei nurodė, kad jis ateitų susipažinti su darbu, kasos aparatu ir kaip reikia įjungti automatinę plovyklą. Be to, S. P. patvirtino ir tai, kad A. S. 2016-05-25 automobilių plovykloje mokėsi, pabandė dirbti, atlikinėjo kažkokius darbus ir sugadino kliento automobilio veidrodėlį.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. nurodė, jog buvo atvykęs į automobilių plovyklą, kurioje dirbęs asmuo parodė kur važiuoti ir kur sustoti, tačiau važiuojant plovimo mechanizmui buvo sulaužytas jo automobilio veidrodėlis. Taipogi nurodė ir tai, jog tuo metu S. P. taip pat buvo automobilių plovykloje, kuris stovėjo dešinėje pusėje prie automobilių plovimo aparato valdymo. Liudytoja policijos pareigūnė R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių plovykloje buvusių asmenų tapatybės buvo nustatytos pagal asmens tapatybių korteles. Iš 206-05-25 tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad tuo metu automobilių plovykloje buvo A. S. ir S. P..

Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja objektyvią išvadą, jog S. P., būdamas darbdavio (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu asmeniu – direktoriumi, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino A. S., ir leido 2016-05-25 dirbti automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Nors S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. nemokėjo už darbą 2016-05-25, tačiau pažymėtina, jog nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3202/2011).

S. P. paaiškinimai, kad A. S. į darbą atėjo tik pasimokyti ir pabandyti dirbti, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (žr. nutartį byloje Nr. N575-2032/2010).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. S. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o S. P., leidęs jam dirbti, nesudaręs su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio reikalavimus. Duomenų apie tai, kad S. P. būtų anksčiau baustas už analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. dirbantis – yra (duomenys neskelbtini) direktorius, anksčiau už analogišką pažeidimą nėra baustas. S. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl pagrįstai manyta, jog S. P. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16060008089 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.