- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-3617-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02854-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turintis invalidumą, baustam administracine tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. 2014-09-18 apie 21.50 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 65 vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmuose įžvelgiami, administracinių teisės pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
K. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Jis sutiko, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bet neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. K. G. teigė nepajutęs ir nepamatęs, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Draudikų po įvykio darytose nuotraukose ant K. G. automobilio matoma raudona dažų dėmė, kurią jis žinodamas apie įvykusį automobilių susidūrimą, būtų galėjęs lengvai pašalinti.
Liudytojas T. K. teismo posėdyje nurodė, kad yra automobilio „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), į kurį galimai atsitrenkė K. G. vairuojamas automobilis, savininkas. Įvykio dieną T. K. paskambino kaimynas ir pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė taksi automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Apgadintas galinis automobilio sparnas.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną apie 22.00 val. grįžo į savo namų kiemą ir matė, kad jame stovi taksi automobilis. L. K. prisiparkavo, krovė daiktus iš savo automobilio ir išgirdo pašalinį garsą. Atsisukęs pamatė, kad taksi automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir nuvažiavo. Pasak liudytojo, apgadinti abu automobiliai. Ar K. G. galėjo nepastebėti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, liudytojas tvirtos nuomonės neturėjo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.
Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kad K. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai, kad siekė išvengti atsakomybės, arba tam buvo kitų, neobjektyvių priežasčių. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliai „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinti nežymiai, K. G. neneigia, kad galėjo įvažiuoti į kitą automobilį ir to nepastebėti. Apklausti liudytojai taip pat negalėjo vienareikšmiškai nurodyti, kad K. G. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. G. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad K. G. veikoje nesant jo tyčios (vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų), vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla ta apimtimi, pagal kurią K. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad K. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr. 10P-26621810-15, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio R. D. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, fotolentelėmis, T. K. ir L. K. paaiškinimais, MB „Sėkmės Taksi“ 2015-01-20 atsakymu į raštą, bei kita bylos medžiaga.
K. G. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį, pažeidėjas baustinas.
K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą pažeidėjui skirtina nuobauda, artima minėto straipsnio sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 250 str., 257 str., 286 str. - 287 str., teismas,
nutaria:
pripažinti K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimt) eurų baudą;
Nutraukti bylą ta apimtimi, pagal kurią K. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.