- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2-1633-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00828-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Linos Pužienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolės Linos Pužienės kontoroje pagal 2010-04-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr.L2-4181-772/2010 vykdoma vykdomoji byla Nr.0109/10/00769 skolininko K. N. atžvilgiu išieškotojo UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai.
Teisme gautas antstolės Linos Pužienės prašymas, kuriuo prašo vykdomojoje byloje Nr.0109/10/00769 pakeisti pradinį skolininką iš K. N. į naująjį skolininką B. M., nes pradinis skolininkas 2010-05-18 mirė, o jo palikimą priėmė B. M.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 596 str. 1 d.).
Procesinis skolininko teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese turi ypatumų. Tokiu skolininko pasikeitimu paprastai suinteresuotas ne skolininkas, o išieškotojas, todėl teismas pakeičia skolininką priverstinai antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. Dzikienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko turtą paveldėjo B. M., tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D.V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio taikymo pakeičiant skolininką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 596 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo, įgyvendinamo prieš palikimą priėmusius įpėdinius nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L.U.Dzikienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Antstolė L. P. prašo pakeisti 2010-05-18 mirusį skolininką K. N. į B. M.. Pažymėtina, kad vykdomoji byla antstolės kontoroje užvesta 2010-05-26, t.y. jau skolininkui mirus ir šis faktas antstolei yra žinomas (v.b.l. 4), o jos vykdymas nėra sustabdytas.
Atskirai pastebėtina, kad pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina ar po skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas ar galimas šių teisių ir pareigų perėmimas (CPK 651 str. 2d. 5p.). Tokiu atveju kuomet nėra tokių duomenų antstolis, remiantis CPK 626 str. 1d. 1p. privalo vykdomąją bylą sustabdyti.
Nei pareiškimo prieduose nei vykdomojoje byloje nesant įrodymų apie tai, kad paveldėtoja B. M. būtų informuota apie mirusiojo palikėjo kreditorius nėra, todėl prašymas pakeisti skolininką K. N. į naują skolininką B. M. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Antstolės Linos Pužienės prašymo vykdomojoje byloje Nr.0109/10/00769 pakeisti pradinį skolininką iš K. N. į naująjį skolininką B. M., netenkinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.