Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. atstovės advokatės A. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-732-2016 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams S. M., R. J. M., BUAB „Šilrausa“, tretiesiems asmenims A. Š., V. S., G. K., UAB „Valkirsta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo R. J. atstovė advokatė G. R. prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. M., R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ 8196,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. M. 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis dėl 19,9652 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., tikslu vykdyti žemės ūkio veiklą. Žemės sklypo schema ir Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtino, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių yra 19,9612 ha žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha – saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Sudarant sutartį buvo aptartos ir nurodytos ribos žemės ūkio veiklai vykdyti, į kurias neįėjo miško plotas. Tačiau LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2014 m. lapkričio mėnesį nustatė, kad minėtame sklype, neteisėtai, plynu kirtimu buvo iškirsta 2,4 ha miško, padaryta žala - 8196,25 Eur.Atsakovas R. J. M., sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo išpjauti krūmynus minėtame ieškovo sklype. UAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., jog šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus. Tačiau kirtimas, neturint leidimo kirsti mišką, buvo atliktas kitoje - neišnuomotoje sklypo dalyje. Ieškovo atstovės vertinimu, buvo pažeistos sutarties sąlygos ir R. J. padaryta žala. Ieškovas pateikė atsakovams rašytines pretenzijas, prašydamas atlyginti žalą, tačiau atsakovai jos neatlygino. Dėl atsiradusios žalos atsakovams kyla civilinė atsakomybė, todėl jie privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui R. J. iš S. M., R.J. M., ir BUAB „Šilrausa“, solidariai 8196,25 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1154,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų valstybei po 51,33 Eur žyminio mokesčio ir po 4,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. M. buvo sudaryta ilgalaikė 19, 9612 ha žemės sklypo nuomos sutartis tikslu vykdyti žemės ūkio veiklą. Žemes sklypo plane Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių 19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha - saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Sutarties 6 punktas numatė, kad nuomos gavėjas savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus, tuo nepablogindamas nuomos gavėjui privažiavimo iki turimos nuosavybės esančios šiame sklype, ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus.UAB „Šilrausa“ sudarytos su R.J. M. sutarties pagrindu įsipareigojo išpjauti krūmynus minėtame ieškovo sklype bei subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., jog šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus.Teismas pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-231-732/2015 2015 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo nubaustas R. J. M. pagal LR ATPK 62¹ straipsnio 4 dalį už neteisėtą krūmų ir pavienių medžių iškirtimo R. J. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), organizavimą. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014-11-12 pranešime Nr. S-7K-03-41 nurodoma, kad neteisėtu kirtimu padaryta žala savininkui (ieškovui) – 8196,25 Eur.Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pasisakė, kad atsakovo R. J. M. neteisėti veiksmai yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu prejudicinę reikšmę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, o ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra.Apylinkės teismas pripažino, kad atsakovai S. M. ir R. J. M. netinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jie galėjo ir turėjo užtikrinti, kad kirtimo darbus atlikę asmenys nepažeistų šių reikalavimų, tačiau to nepadarė R. J. M. sudaręs sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl kirtimo, nurodė netinkamo kirtimo ribas ir tokiu būdu neužtikrino, kad nebūtų padaryta žalos ieškovui. UAB „Šilrausa“ minėtos sutarties pagrindu, iškirto ieškovo sklype ne tik krūmynus, bet ir mišką (kuriam kirsti reikalingas leidimas, o tokio įmonė neturėjo) tuo padarydama ieškovui žalą. Gera valia atsakovai atlyginti padarytą žalą nesutiko.Nustatė, kad atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, jie prisidėjo prie žalos padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovas patyrė 8196,25 Eur žalą. Todėl teismas nusprendė iš atsakovų ieškovui, ginant jo pažeistas teises ir ieškinį tenkinant visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo S. M. atstovė advokatė A. M. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl solidarios civilinės atsakomybės atsakovui S. M. taikymo panaikinti ir ieškinį S. M. atžvilgiu atmesti.Nurodo, kad solidarioji atsakomybė su kitais atsakovais S. M. buvo pritaikyta dėl to, kad teismas konstatavo, jog jį ir R.J. M. siejo bendri neteisėti veiksmai, t.y. abu jie prisidėjo prie žalos padarymo ieškovui. S. M. buvo sudaręs nuomos sutartį su ieškovu, tačiau, sutartį dėl krūmynų kirtimų sudarė R. J. M., paaiškinęs, kad su sūnumi ūkinius klausimus sprendžia bendrai. Visus kitus veiksmus, susijusius su krūmų kirtimo (pardavimo) sutartimi vykdė tik R. J. M.. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nurodę, kad su S. M. jokių dalykinių santykių neturėjo ir jo nėra matę. Kas patvirtina, kad jis kirtimo sutarties sudaryme ir vykdyme iš esmės nedalyvavo. Teismas nepateikė teisinių motyvų kokią įtaką atsakovo S. M. civilinei atsakomybei turi prejudicinę reikšmę turintis nutarimas dėl R. J. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kadangi minėtas nutarimas priimtas tik R. J. M. atžvilgiu, tai nėra pagrindo spręsti dėl bendrų neteisėtų veiksmų kartu su S. M. bei pastarojo kaltės. Pabrėžia, kad sutartyje dėl kirtimų su BUAB „Šilrausa“ buvo aiškiai numatyta, kad užsakoma iškirsti krūmynus, todėl S. M., kuris asmeniškai niekur nedalyvavo, galėjo žinoti tik sutarties turinį, o BUAB „Šilrausa“ įsipareigojimai buvo gerokai viršyti ne dėl S. M. kaltės (veiksmų) ir be jo žinios. Skundžiamame sprendime cituojamas LAT nutarimas ne pagrindžia solidarios civilinės atsakomybės S. M. taikymą, o priešingai – paneigia solidariąją atsakomybę.Atsiliepimu į atsakovo atstovės apeliacinį skundą ieškovo R. J. atstovė advokatė G. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo S. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys ir dokumentai bei skundžiamo sprendimo motyvai įrodo atsakovo S. M. neteisėtus veiksmus/neveikimą dėl ieškovui padarytos žalos dėl ko pagrįstai pritaikyta solidarioji atsakomybė.Sudarant sklypo nuomos sutartį vietoje buvo aptartos ir nurodytos sklypo ribos žemės ūkio veiklai vykdyti, į kurias neįėjo miško plotas. Apeliantas galėjo ir turėjo valdyti ir naudoti išnuomotą sklypą tik tokiu būdu ir apimtimi, kuri numatyta nuomos sutartyje. Sudarant sutartį dėl iškirtimo nebuvo užtikrinta, kad nebus padaryta žala ieškovui. Vien tai, kad apeliantas nebuvo nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo nešalina jo civilinės atsakomybės. Tiek S. M., tiek jo tėvas R. J. M. pripažino, kad gyvena ir ūkininkauja kartu, visus ūkinius reikalus tvarko ir prižiūri bendrai. Sutartį dėl kirtimo su BUAB „Šilrausa“, atstovaudamas S. M., pasirašė jo tėvas R. J. M.. Todėl abu šie atsakovai privalėjo užtikrinti, kad valdant ir naudojant nuomos sutarties dalyką ieškovui nebūtų padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad R. J. išnuomojo S. M. 19,9652 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r., siekiant, kad nuomininkas šiame sklype ar jo dalyje vykdytų žemės ūkio veiklą. Sutarties 6 punkte numatyta, kad nuomos gavėjas (S. M.) savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus tuo nepablogindamas nuomos gavėjui privažiavimo iki turimos nuosavybės esančios šiame sklype ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus (ATP bylos 1 t., b.l. 83-84). Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.3.-231-732/2015 R.J. M. paskirta administracinė nuobauda dėl pažeidimo numatyto ATPK 62¹ str. 4 d. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais neteisėtai, neturėdamas leidimo, organizavo krūmų ir pavienių medžių iškirtimą R. J. priklausančioje valdoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. ir V. S. parodė sklypo buvimo vietą bei riboženklius, nekontroliavo ir nesustabdė kirtimo darbų kai buvo kertami ne tik krūmai, bet ir miškas, nepranešė apie mišką jo savininkui, ko pasekoje V. S. kartu su V. J., šioje valdoje, neteisėtai, neturėdami leidimo plynai iškirto 2,4 ha miško, kas sudaro 283 ktm žalių medžių. Šis nutarimas apskundus jį apeliacine tvarka paliktas nepakeistu ir yra įsiteisėjęs.Ginčo dėl aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, kaip ir dėl padarytos turtinės žalos dydžio byloje nėra.Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovus S. M. ir R.J. M. sieja bendri veiksmai, jie prisidėjo prie žalos R. J. padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovas patyrė 8196,25 Eur žalą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atsakovo S. M. solidarios atsakomybės su atsakovu R.J. M.. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje apelianto S. M. atžvilgiu.Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas S. M. iniciavo ar organizavo krūmų ir medžių kirtimą R. J. priklausančiame sklype. UAB „Šilrausa“ ir UAB „Valkirsta“ darbuotojai patvirtino, kad su S. M. nėra bendravę, jo aptariamame sklype nematė, pasirašant sutartį dėl krūmynų kirtimo darbų ar šiuos darbus vykdant jis nedalyvavo.Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad S. M. sudarė nuomos sutartį, kurios sąlygos leido atlikti sklype esančių krūmynų kirtimus, tačiau nėra įrodyta, kad S. M. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su R. J. padaryta žala. Žala atsirado, tai beje yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu, kai 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais neteisėtai, neturėdamas leidimo R. J. M. organizavo krūmų ir pavienių medžių iškirtimą. Šiuos medžių ir krūmų kirtimo veiksmus atliko V. J. ir V. S.. Taigi, nustatyta, kad žala ieškovui buvo padaryta kai kitas atsakovas – R. J. M. vienasmeniškai sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl krūmynų kirtimo, o šios bendrovės pasamdyti UAB „Valkirsta“ darbininkai, pagal R. J. M. nurodomas atliekamų darbų ribas iškirto 2,4 ha miško.Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Šiuo gi atveju, bylos duomenys nepatvirtina, kad S. M. būtų iniciavęs, įpareigojęs atlikti kitus asmenis, ar pritaręs tiems veiksmams, kuriais buvo padaryta žala ieškovui. R.J. M. pripažino, kad padeda savo suaugusiems sūnums, tvarkyti jų valdomų ūkių administracinius reikalus. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad tarp S. M. ir R. J. M. buvo bet kokia forma išreikštas susitarimas dėl miško priklausančio R. J. kirtimo.Sprendžiant solidarios atsakomybės klausimą reikšminga ir tai, kad ieškovas nurodė, jog sklypo dalis, kurioje iškirstas miškas, pagal S. M. ir jo sudarytą sutartį, šiam atsakovui nebuvo išnuomota. Todėl atsakovo R.J. M. vienasmeniškai, o ne kaip S. M. įgalioto asmens organizuotų neteisėtų miško kirtimų pasekmės nėra niekaip susijusios su S. M., kaip sklypo nuomininko sutartyje numatytomis pareigomis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.263 str. 1 d. nuostata, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši įstatymo nuostata taikytina tada, kai asmuo tiesioginiais savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, bet ne tuo atveju, kai žalą padaro kiti asmenys kitam asmeniui.Pagrįstas apelianto teiginys, kad teismas niekaip neįvertino ir nenurodė kokią prejudicinę galią apelianto atžvilgiu turi priimtas nutarimas administracinio pažeidimo byloje. Minėtame nutarime nėra jokių duomenų, kad R. J. M. veikdamas kartu su apeliantu organizavo miško iškirtimą. Taigi aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovus S. M. su R. J. M. sieja solidarioji atsakomybė, nes byloje nėra įrodymų dėl atsakovų S. M. ir R. J. M. veikimo bendrai padarant žalą ieškovui R. J..Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį atsakovo S. M. atžvilgiu. Neįrodžius ir nesant atsakovo solidarios civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys jo atžvilgiu nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovams R.J. M. ir BUAB „Šilrausa“ išlieka pareiga solidariai atlyginti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu priteistą 8196,25 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jie teismo sprendimo neskundė.Patenkinus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo S. M. naikintina, jos paskirtomos tarp dviejų atsakovų, kurių atžvilgiu sprendimas pagrįstas. Duomenų apie atsakovo S. M. turėtas advokato pagalbos išlaidas, nepateikta, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl S. M. solidarios atsakomybės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. J. ieškinį atsakovo S. M. atžvilgiu atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovų S. M., R, J. M. ir BUAB „Šilrausa“ priteistas žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir BUAB „Šilrausa“, j.a.k. 302615707, solidariai 8196,25 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8196,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1154,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir BUAB „Šilrausa“, j.a.k. 302615707, valstybei po 77 Eur žyminio mokesčio ir po 6,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.“