Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Laurinavičienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos L. K. atstovas advokatas Dalius Vaičiulius kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 25 d. atsakymą Nr. SG-309, 2015-07-02 atsakymą Nr. SG-405, įpareigoti atsakovą per 3 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pradėti rengti žemės sklypo planą, tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems ir jam priklausantiems įrenginiams eksploatuoti šiems objektams: gyvenamasis namas unikalus (duomenys neskelbtini), sandėlis unikalus (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai unikalus (duomenys neskelbtini) – esantiems (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja L. K. patikslintame skunde (54–58 b. l.) nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 2015-01-29 įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą unikalus (duomenys neskelbtini), sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius unikalus (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad minėti statiniai yra ant valstybinės žemės, 2015-04-24 buvo kreiptasi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tikslu išsiaiškinti visas privalomas atlikti procedūras, tikslu suformuoti naudojamos valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2015-05-26 gautas atsakovo 2015-05-25 atsakymas Nr. SG-309, kuriuo nurodyta, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punktu žemės sklypo formavimo projektas gali būti rengiamas, kai norima suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.2 punktas, kuriame nurodyta, kad parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypus galima, kai jie užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams eksploatuoti. Atsakovas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis nurodo, kad pareiškėjos nurodyti teisiškai registruoti pastatai faktiškai nėra išlikę, o Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato žemės sklypų formavimo prie pamatų, todėl galimybių suformuoti žemės sklypą prie pamatų nėra. Pareiškėjos nuomone, tai vertinama kaip atsisakymas pradėti žemės sklypo formavimo procedūras prie jai priklausančių statinių. 2015-06-30 buvo vėl kreiptasi į atsakovą su prašymu leisti formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau atsakovo 2015-07-02 raštu Nr. SG-405 buvo nurodyta, kad dėl žemės sklypo suformavimo adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas išsamiai atsakė 2015-05-25 raštu Nr. SG-309, taip išreikšdamas savo nesutikimą formuoti žemės sklypą minėtu adresu. Pareiškėja vertina, kad atsakovas pripažįsta, jog ginčo atveju pasekmes sukelia 2015-05-25 raštas Nr. SG-309, 2015-07-02 raštas Nr. SG-405, kaip užkertantys kelią įgyvendinti žemės sklypo formavimo procedūras (duomenys neskelbtini). Su tokiomis atsakovo išvadomis ir pozicija negalima sutikti, laikytina, kad tokie atsakovo veiksmai ir sprendimai užkerta kelią pareiškėjai formuoti žemės sklypą prie jos įsigytų statinių, taip užtikrinant tinkamą jų eksploataciją bei naudojimą, todėl jie turi būti panaikinti, priimant naują sprendimą, įpareigojant atsakovą pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems ir jai priklausantiems įrenginiams eksploatuoti. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo planas esamiems statiniams eksploatuoti, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, gali būti rengiamas tik tada, kai tie statiniai, kurių eksploatavimui formuojamas žemės sklypas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir jame yra nurodyta pagrindinė statinių naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėja 2015-01-29 įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, sandėlį ir kitus inžinerinius statinius – kartu pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo teises, kurias turėjo statinių buvę savininkai. Įgyti statiniai ir pareiškėjos nuosavybės teisė į juos paviešinta atlikus registraciją nekilnojamo turto registre, statiniams suteikiant unikalius numerius atitinkamai: gyvenamasis namas – unikalus (duomenys neskelbtini), sandėlis – unikalus (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – unikalus (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo įstatymo sąlyga dėl statinių registracijos nekilnojamo turto kadastre yra tenkinama. Tuo pačiu reikšmingas pareiškėjos sudarytos sutarties 3.1 punktas, kuriuo nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius neprieštarauja statinių, esančių valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Nurodyta, kad siekiant įteisinti valstybinės žemės naudojimą, turi būti kreipiamasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (pagrindas – 2015-01-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus pažymos Nr. 31 ST-(14.31.5)-13 ir Nr. 31ST-(14.31.5)-12). Atsakovas teigia, kad sklypas negali būti suformuotas, nes pareiškėjos nurodyti teisiškai registruoti pastatai faktiškai nėra išlikę, o Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato žemės sklypų formavimo prie pamatų. Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi atsakovas priimdamas sprendimą turi vadovautis oficialiais duomenimis, kurie nurodyti viešajame registre. Nekilnojamo turto registro duomenys yra laikomi teisingais, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota kitaip. Tai, kad pastatai buvo ir yra, patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis ir registro duomenys. Pažymėtina, kad tik pats pastatų savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatus išregistruoti, ar juos atstatyti, nepaisant jų nusidėvėjimo procento. Pastatų sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, nes jo teisę gina įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A492-21110/2012). Pareiškėja neteigia, kad visi statiniai yra idealios būklės, tačiau, kaip minėta, pagal registrą jie egzistuoja ir ji yra jų savininkė, turi teisę juos atkurti, gerinti ir pan., todėl turi teisę prie jų formuoti žemės sklypą. Valstybinė žemė yra reikalinga šių statinių priežiūrai ir eksploatacijai. Pareiškėjos veiksmus riboja atsakovo neveikimas ir tuo pačiu kuriama teisinio neapibrėžtumo situacija, kai statinių gerinimas, jų tolesnis eksploatavimas tampa neaiškus. Pažymėjo, kad nors pirminis pareiškėjos kreipimasis į savivaldybę buvo dėl informacijos suteikimo, siekiant tiksliai identifikuoti procedūras, kurias būtina atlikti suformuojant žemės sklypą statinių naudojimui, tačiau 2015-06-30 kreipimusi buvo konkretizuota pozicija, kad prašoma atsakovo leisti formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Vertinant sistemiškai atsakovo 2015-05-25 raštą Nr. SG-309 ir 2015-07-02 Nr. SG-405 atsakymą į 2015-06-30 prašymą, akivaizdu, kad atsakovo atsakymai yra sprendimas atsisakyti formuoti žemės sklypą prie pareiškėjos įsigytų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarant sąlygų jų tinkamai eksploatacijai bei naudojimui, todėl vadovaujantis LR ABTĮ 88 straipsniu yra visi įstatymo nustatyti pagrindai įpareigoti teismine tvarka atsakovą atlikti pareiškėjos prašyme nurodytus veiksmus. Papildomai pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esančių statinių eksploatavimui, išsinuomojimo ar įsigijimo iš valstybės privačion nuosavybėn klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje bei 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami bei parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį arba didžiausią pirkimo kainą. Kaip išimtis šios taisyklės, žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti arba parduoti, jeigu jie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Šiems asmenims valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas; 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga – šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Pareiškėja L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintą skundą palaiko. Nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. nusipirko objektus. Kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Buvo raštu paaiškinta, kad dėl pastatų nusidėvėjimo negalima formuoti žemės sklypo. Nurodė, kad sklype yra išlikę pastato pamatai, kažką būtų galima daryti, pasitarus su statybininkais. Taip pat sklype yra sandėlis daiktams susidėti. Dalis ten esamų statinių naudojami. Nurodė, kad norėtų ten gyventi. Nurodė, kad nežinojo, jog ankstesnis savininkas buvo kreipęsis į savivaldybę dėl to paties žemės sklypo suformavimo.

Pareiškėjos L. K. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos patikslintą skundą palaiko. Nurodė, kad pareiškėja su R. G. I. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – sandėlį ir kt., tikslu juos eksploatuoti ir naudoti. Pareiškėja iš buvusio minėtų statinių savininko įgijo ir visas lydinčias teises. Pusė statinių buvo įsigyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, t. y. iš valstybės. Kitaip tariant pati valstybė realizavo šiuos statinius. Teisių apimtis šioje situacijoje nekito, vadinasi, reikalavimo teisė, įsipareigojimas sukūrė pagrįstus lūkesčius tiek pirmajam savininkui, tiek pareiškėjai, kad bus jai leista formuoti sklypą statinių naudojimui. Ginčas kyla dėl statinių buvimo realumo ir tuo pagrindu, ar yra galimybė formuoti sklypą, bent jau pradėti procedūrą. Pareiškėja teigia, kad tokia teisė yra, nes objektai egzistuoja, Registrų centro duomenys bei jų teisingumas nėra nuginčyti. Nepriklausomai nuo to, kokios būklės būtų objektas, savininkas, turėdamas teisę disponuoti objektu pilna apimtimi, gali su juo elgtis kaip nori – gali rekonstruoti sunykusį statinį. Jeigu statinys būtų visiškai įrengtas, nebekiltų ginčo dėl jo būklės, statuso, o nesant žemės sklypo – nėra sąlygų objektu naudotis. Todėl pirmiausia reikia išspręsti žemės klausimą, išspręsti klausimą dėl statinių faktinės būklės. Dėl sandėlio nurodė, kad šis statinys yra naudojamas. Kiek jam yra žinoma, atsakovo atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti statinių. Atsakovas neneigia faktinės situacijos, kad egzistuoja tam tikri objektai, kad jie yra naudojami. Lieka atsakyti į klausimą, kokia apimtimi jie tinkami naudotis. Tai nepaneigia pareiškėjos teisės naudotis statiniais. Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą leisti formuoti žemės sklypą nurodytu adresu, tikslu naudoti nurodytus objektus. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – bylą Nr. A-492-2110/2012, kurioje nurodyta, kad pastatų sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės į įgytą žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti. Konstitucija gina žmogaus teises į turimą nuosavybę. Pareiškėja teisėtai yra įsigijusi nekilnojamojo turto registre įregistruotus objektus ir tik nuo pareiškėjos priklauso, kokia apimtimi ji pageidauja naudoti įsigytą turtą. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad daiktai yra nenaudojami, ginčas kyla tik dėl jų tinkamumo naudoti. Atsakovas patvirtina faktą, kad vienas statinys yra naudojamas ir prižiūrimas. Išklausius liudytojo, akivaizdu, kad tam tikri statiniai nebuvo iki galo išlaikyti, išsaugoti, statiniai nebėra idealios būklės. Taip įvyko dėl to, kad savininkas gyveno kitoje vietoje ir neturėjo galimybių tinkamai prižiūrėti statinių. Šioje byloje yra pateikta pirminė pirkimo–pardavimo sutartis, atkreipė dėmesį į sutarties 2.2 punktą. Atsakovas savo faktiniais veiksmais sukūrė pagrįstus lūkesčius. Tie patys lūkesčiai suteikti pareiškėjai sutarties 3.1 punktu. Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime (61–64 b. l.) nurodė, kad iš pareiškėjos atstovo pateikto 2015-02-10 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pagrindinė pastato – gyvenamojo namo naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Šio gyvenamojo namo baigtumo procentas 53 %, o fizinio nusidėvėjimo laipsnis 62 %, taip pat pažymima jog gyvenamojo namo būklė fiziškai pažeista ir nėra stogo dangos (kadastro duomenų fiksavimo data 1990 m. rugsėjo 18 d.). Pagal pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis pastato – gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini) baigtumo procentas yra 9, o bendrojo ploto kvadratinių metrų – 0, pamatai – betonas. Kadastro duomenimis, sandėlis, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas (šie duomenys užfiksuoti 2011-07-08). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio nuostatas, pastato pirkėjas įgyja teisę naudotis teritorija (žeme) tokiomis pat sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas (6.394 str. 3 dalis). Nei dabartinis (įsigaliojęs nuo 2001-07-01), nei anksčiau galiojęs CK nedraudė parduoti statinio nesant suformuoto žemės sklypo šiam statiniui eksploatuoti. Vadinasi, jei asmuo nusipirko pastatą nesant šiam pastatui eksploatuoti suformuoto žemės sklypo, tai taip pat kaip ir ankstesnis savininkas naudojasi teritorija (valstybine žeme) šiam pastatui eksploatuoti. Šiuo atveju pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – gyvenamoji, tačiau šio pastato yra tik pamatai, todėl pastato negalima naudoti pagal jo paskirtį. 2011 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti buvusio savininko R. G. I. paklausimai ir pašymai dėl adreso suteikimo, tačiau buvo informuoti, kad prašymai nebus patenkinti tuo pačiu pagrindu kaip ir šiuo atveju pareiškėjos. 2015 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas pareiškėjos prašymas suteikti informaciją, siekiant suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. SG-309 informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypus galima, kai jie yra užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams eksploatuoti. O šiuo atveju pastatų nėra faktiškai išlikusių, tai yra gyvenamojo namo pamatai, o sandėlis yra sunaikintas, todėl prie pamatų teisės aktai nenumato galimybės formuoti žemės sklypų. 2015-06-30 buvo gautas pareiškėjos prašymas leisti formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Atsakovas 2015-07-02 raštu Nr. SG-405 informavo pareiškėją, kad 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. SG-309 buvo atsakyta, kad išlikusių statinių nėra ir pagal prašymą negali būti formuojamas žemės sklypas. Faktai apie statinių nebuvimą buvo užfiksuoti 2011-07-08, buvo pateiktas ankstesnio savininko prašymas patikslinti adresą. Kartu su prašymu buvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo byla, kurioje užfiksuoti duomenys, jog gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini) yra sunaikintas. 2011 m. rugsėjo 12 d. foto fiksacijose matyti, kad gyvenamojo namo nėra, o vietoj sunaikinto sandėlio yra sukalta pašiūrė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistė 2015-08-16 apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, kurioje turėtų būti pastatai, tačiau buvo foto fiksacijoje matyti tik naujai iš lentų sukaltas sandėliukas (pašiūrė) ir atkasti gyvenamojo namo pamatai, ant kurių yra uždėtos naujai kelios plytos ir tinkas. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo suformuoti sklypo prie faktiškai nesamų pastatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai, taip pat statinių priestatai, anstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad „pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“. Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Pastatas sugriuvęs, likę pamatai neatitinka vieno iš svarbiausių funkcinio reikalavimo, t. y. šiuo atveju nėra sąlygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (gyvenamoji) nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, formuoti žemės sklypą nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo taisyklių 2.4. ir 30.11. punktais, valstybinę žemę galima parduoti, išnuomoti tik prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, jiems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šių pastatų paskirtį, o to paties nutarimo 2.2 punktu numatoma, kad parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypus galima, kai jie užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentuoja Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos. Valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Dėl to nebuvo ir nėra juridinio pagrindo formuoti valstybinės žemės sklypą. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punktu žemės sklypo formavimo projektas gali būti rengiamas, kai norima suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. A-261-944/2009 konstatavo, kad vien nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs. Išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu. Tokiu atveju formuojant sklypą nebūtų išlaikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo taisyklių 2.4 ir 30.11 punktuose keliami reikalavimai. Pažymėjo, kad 9 procentų baigtumo gyvenamasis pastatas (pamatai) ir išnykęs sandėlis nėra funkcionuojantys statiniai, todėl prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. raštas Nr. SG-309 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 2 d. raštas Nr. SG-405 yra pagrįsti ir teisėti, kadangi formuoti žemės sklypo nesant statinio, tinkamo eksploatavimui, esant tik pamatams nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjos L. K. patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės ad­ministracijos raštų Nr. SG-309 ir Nr. SG-405, kuriais atsisakyta suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Agnė Laurinavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, statinys-pašiūrė (sukalta pusiau naujai iš lentų), yra kažkokia sienos liekana. Pažymėjo, kad pagrindinis objektas yra gyvenamasis namas. Suteikti leidimą formuoti žemės sklypą trukdo pagrindinio pastato būklė, nes žiūrima į pagrindinį pastatą, o ne į šiuo metu naudojamą sandėlį. Pažymėjo, kad sklypai neformuojami prie statinių liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs. Išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu. Taigi, sklypai formuotini tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų. Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Pastatas sugriuvęs, likę pamatai, o tai neatitinka vieno iš svarbiausių funkcinio reikalavimo, t. y. šiuo atveju nėra sąlygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (gyvenamoji) nėra galimybių. Pažymi, kad 9 procentų baigtumo gyvenamasis pastatas (pamatai) ir išnykęs sandėlis nėra funkcionuojantys statiniai, todėl prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjos L. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. rašto Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ (70 b. l.) ir 2015 m. liepos 2 d. rašto Nr. SG-405 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (65 b. l.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-01-29 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1103 (6–14 b. l.) L. K. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). 2015-01-29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-1103 (6–14 b. l.) dalykais buvo pastatas-gyvenamasis namas (baigtumo procentas – 53, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), fizinio nusidėvėjimo procentas – 62, bendras plotas – 40.03 kv. m, statybos pabaigos metai – 1939 m.), pastatas-sandėlis (baigtumo procentas – 100, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, fizinio nusidėvėjimo procentas – įrašų nėra, statybos pabaigos metai – 1939 m.), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – šulinys 5 m, tualetas (baigtumo procentas – 100, fizinio nusidėvėjimo procentas – 75, statybos pabaigos metai – 1939 m.). Minėti nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (15–16 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (15–16 b. l.), be kita ko, matyti, kad pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) stogo dangos nėra, o visų kadastro duomenų nustatymo data 1990-09-18. Pagal Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, užfiksuotus 2011-07-08 (83 b. l.), pastato – gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini) baigtumo procentas yra 9, bendrasis plotas – 0 kvadratinių metrų, pamatai – betonas, stogo danga – nėra. Pagal Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenis, užfiksuotus 2011-07-08 (84 b. l.), sandėlis, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas.

Pareiškėja 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu (71 b. l.) pateikti detalią ir išsamią informaciją, kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas 2015 m. gegužės 25 d. rašte Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ (70 b. l.) nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra tik teisiškai registruoti pastatai, kurių faktiškai nėra išlikusių, galimybės suformuoti žemės sklypą prie pamatų nėra. Pareiškėja 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu (66 b. l.) leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas 2015 m. liepos 2 d. rašte Nr. SG-405 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (65 b. l.) nurodė, kad dėl žemės sklypo suformavimo adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsamiai atsakyta 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SG-309. Teismas sutinka su pareiškėjos ir jos atstovo advokato argumentu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. raštas Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ (70 b. l.) ir 2015 m. liepos 2 d. raštas Nr. SG-405 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (65 b. l.), kurie vertintini kaip atsisakymas suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 iki 2015-11-01) nustato, jog miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojanti nuo 2015-04-04), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktas numato, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015-02-11.) 2.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Teismas pažymi, kad remiantis minėtais teisės aktais sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjos įsigyto nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėjai sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad ji pati ar tretieji asmenys gyventų sklype esančiame pastate. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02) 2 straipsnio 7 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojančio nuo 2014-10-11) 7.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis. Taigi, minėtas teisės aktas apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Pareiškėja ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra likę pastato pamatai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, užfiksuoti 2011-07-08 (83 b. l.), bei byloje esančios nuotraukos (100, 101, 103, 105, 107 b. l.). Tai leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, jog likę pamatai neatitinka vieno iš svarbiausių funkcinių reikalavimų, t. y. šiuo atveju nėra sąlygų gyventi žmonėms, o jų naudoti pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Pagal Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, užfiksuotus 2011-07-08 (83 b. l.), pastato – gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini) baigtumo procentas yra 9, bendrasis plotas – 0 kvadratiniu metrų, pamatai – betonas, stogo danga – nėra.

Pažymėtina, kad išlikusio statinio pamatų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu, o naudoti pamatus pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Nesant natūroje pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas.

Remdamasis minėtais duomenimis, teismas daro išvadą, kad realiai pastato, kuriame pareiškėja ar kiti asmenys galėtų gyventi, nėra, todėl jo negalima eksploatuoti pagal registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – gyvenamąją. Teismas pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali būti laikomas ir nebaigtu statiniu. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad statinio (gyvenamojo namo) baigtumas – 9 procentai, daro išvadą, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti.

Taigi, pareiškėjai negali būti taikomos anksčiau minėtos nuostatos dėl valstybinės žemės įsigijimo nuosavybės ar nuomos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-261-977/2009).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suteikti leidimą formuoti žemės sklypą trukdo pagrindinio pastato būklė, kadangi atsižvelgiama į pagrindinio pastato būklę, o ne į naudojamą sandėlį. Teismas sutinka su tokia pozicija, kadangi ginčo sklype pagrindinis pastatas yra gyvenamasis namas, o sandėlis yra tik pagrindinio pastato priklausinys, t. y. nagrinėjamu atveju sandėlis yra ūkinės veiklos pobūdžio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui. Be to, pagal Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenis, užfiksuotus 2011-07-08 (84 b. l.), sandėlis, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 6 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pareiškėja ir jos atstovas nurodė galimą pareiškėjos daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimą. Teismas pažymi, kad jeigu pareiškėja mano, jog jos teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami dėl to, jog ji negali įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį turtą, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamojo daikto registravimo teisėtumo arba su kitais reikalavimais.

Pareiškėjos reikalavimai panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. raštą Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ (70 b. l.) ir 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. SG-405 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (65 b. l.), kurie vertintini kaip atsisakymas suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), netenkintini, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė bei pareiškėja nenurodė, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktą įstatymų nuostatų analizę, teismas konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. raštą Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ ir 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. SG-405 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindo nėra, nes jie yra pagrįsti ir teisėti.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą per 3 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pradėti rengti žemės sklypo planą, tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems ir jam priklausantiems įrenginiams eksploatuoti šiems objektams: gyvenamasis namas unikalus (duomenys neskelbtini), sandėlis unikalus (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai unikalus (duomenys neskelbtini)– esantiems adr. (duomenys neskelbtini), yra išvestinis iš skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, todėl pripažinus, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 25 d. raštas Nr. SG-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo“ ir 2015 m. liepos 2 d. raštas Nr. SG-405 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra teisėti ir pagrįsti bei kad naikinti jų nėra teisinio pagrindo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Byloje taip pat pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pareiškėja netenka teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Be to, papildomai pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti dokumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. K. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.