- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-352-639/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04872-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos, Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., I. V. J., L. A., E. A.
- Advokatai
- Kęstutis Kanišauskas
- Kategorijos
asmeniui kuri prašoma pripažinti neveiksniu V. J. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą dėl asmens (V. J.) pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys I. V. J., L. A., E. A. ir I. P., išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, pareiškimu prašė
pripažinti V. J., ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas, pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimas); 4) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (pirkimas - pardavimas, nuoma, dovanojimas ir kt.); 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu ir kt.); bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros (gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.); 3) socialinių paslaugų pasirinkimo (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
Šalies argumentai
2. Paaiškino, jog suinteresuotas asmuo I. P. prašyme nurodė, kad jos tėvas V.
J. dėl progresuojančios psichikos ligos nebegali savarankiškai gyventi, nesugeba savimi pasirūpinti, priimti kasdienių sprendimų, tvarkyti asmeninių reikalų ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, pasirūpinti savo mama I. V. J.. V. J. agresijos protrūkių metu kelia grėsmę savo, savo mamos I. V. J. ir socialinių darbuotojų saugumui, todėl prašo V. J. pripažinti neveiksniu. I. P. prašyme nurodė, kad pripažinus V. J. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sutinka būti paskirta jo globėja ir turto administratore.
3. Prokurorė taip pat nurodė, gauti duomenys patvirtina, jog VšĮ Klaipėdos psichikos
sveikatos centre V. J. yra gydomas nuo 2014 metų dėl jam nustatytos diagnozės. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo stacionare V. J. nuo 2004 metų gydėsi dėl jam nustatytos diagnozės 28 kartus, lankė Dienos stacionarą, paskutinė hospitalizacija nuo 2022-06-21 d. iki 2022-07-12 d. bei trumpiausia V. J. gydymo trukmė apie 20 dienų, o ilgiausia – apie 3 mėnesius. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateiktoje 2022-08-01 išvadoje Nr. 1.14-235 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad V. J. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja (prokurorė) pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti
įvertinus teismo ekspertizes akto išvadas.
Šalies argumentai
5. V. J. (Asmuo kuri prašoma pripažinti neveiksniu) su prokurorės pareiškimu sutiko, taip pat nurodė, jog sutinka, jog jo globėja butų paskirta I. P.. Paaiškino, jog vartoja vaistus ir jaučiasi normaliai. Gyvena su motina kuri šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pas ji penkis kartus per savaitę apsilanko socialinė darbuotoja, kuri jam padeda pasigaminti valgyti, apsišvarinti ir pan. Kartais išeina į parduotuvę nusipirkti maisto. Teigė, kad alkoholio šiuo metu nebevartoja. Gauna invalidumo pensiją iš jos ir gyvena.
6. V. J. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadoms, todėl prašė prokurorės pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo I. P. paaiškino, kad ji yra V. J. dukra. Nurodė, kad nuolat bendrauja su juo ir socialiniais darbuotojais kurie su juo dirba. Teigė, kad pasiruošusi būti V. J. globėja.
8. Suinteresuoti asmenys I. V. J., L. A., E. A. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu nepateikė.
9. Išvadą teikiančios institucijos viešosios įstaigos „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovė teismo posėdyje pareiškimui neprieštaravo, sutiko, kad V. J. būtų pripažintas ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir neveiksniu atitinkamose srityse.
10. Teismo ekspertė Laurina Šliožienė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko jos ir kitos ekspertės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas. Papildomai paaiškino, kad ekspertizės akte padarytos išvados, jog V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šeimos santykių srityje (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) ir tuo pačiu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šeimos santykių srityje (pvz. santuokos sudarymas) dėl to, kad tai yra visai skirtingi gebėjimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti ar iš dalies
negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa, o ribotai veiksniam - rūpyba.
12. Byloje pateiktas 2022 m. sausio 18 – vasario 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas
Nr. 85TPK-4/2023, kuriame pateikta teismo ekspertų išvada: 1. Šiuo metu V. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinė remituojanti eiga su progresuojančiu deficitu); psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. 2. Šiuo metu V. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nurodytose nutartyje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pavyzdžiui, policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjime naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. 3. V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 4. V. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). 5 V. J. šiuo metu dėl psichikos būsenos gali dalyvauti teismo posėdyje ir suteikti pagrindinę faktinę informaciją apie save.
13. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo
tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
14. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo
vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.
15. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant
į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.
16. Taigi apklausus V. J., teismo ekspertę ir kitus proceso dalyvius teismo
vertinimu pasitvirtino informacija, jog tam tikrose srityse V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir yra sričių kuriose V. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad nustatyta, jog V. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Tokiu būdu teismas, įvertinęs visų proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į teismo ekspertų akto išvadas, kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad V. J. esant psichikos sutrikimu, t.y. paranoidine šizofrenija tam tikrose srityse negeba suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti realizuodama savo civilines teises ir pareigas ir tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas.
17. CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį
neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Kartu, siekdamas aiškumo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo konkrečią sritį sudarančių sandorių ir (ar) veiksmų sąrašus taip, kaip nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte, nes taip, teismo nuomone, nėra praplečiamas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas, jis lieka baigtinis, o tik nurodomi pavyzdiniai konkrečią sritį sudarantys sandoriai ir (ar) veiksmai.
18. V. J. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo
(rūpintojo) paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).
19. Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį, jeigu pripažintas neveiksniu tam
tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalį išvardytų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro), remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270, 4641, 468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
P. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose santykių srityse:
šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
P. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų sutarčių sudarymo srityje;
kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pavyzdžiui, policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjime naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.
Inicijuoti bylos dėl globos ir rūpybos V. J. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.