Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Pagirnis NT“ priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai „Pagirnis NT“ (toliau – ir atsakovė). Pareiškime nurodė, kad atsakovė turi 2722 Eur skolinį įsipareigojimą MB „Architektūros efektai“, kylantį iš Architektūrinės vizualizacijos paslaugų sutarties ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. MB „Architektūros efektai“ 2024 m. kovo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2024/03/21 perleido reikalavimą ieškovei, taigi nuo 2024 m. kovo 21 d. ieškovė tapo naująja MB „Pagirnis NT“ kreditore. 2024 m. kovo 21 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiųstas pranešimas Nr. 2025-03-21 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos, jeigu reikalavimas nebus įvykdytas. Šiuo pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą bei paprašė sumokėti tai dienai susidariusią skolą, pasiūlė dėl pagalbos susitarimo sudarymo ar sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, taip pat informavo, jog, jei atsakovas įsiskolinimo nepadengs, ieškovė kreipsis į teismą, dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė patvirtino informacijos gavimą el. laišku. Atsakovė žadėjo atsiskaityti, tačiau iki pareiškimo pateikimo dienos skolos nepadengė. Ieškovė 2024 m. gegužės 21 d. teismui pateikė pareiškimą dėl 3102 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės. Utenos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-5082-913/2024 išdavė įsakymą išieškoti iš skolininkės MB „Pagirnis NT“ 3102 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį. Iki pareiškimo pateikimo dienos atsakovė įskolinimo nepadengė, liko skolinga 3305,12 Eur. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, remiantis teismo įsakymu jai kilo pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimų ieškovei ir kitiems kreditoriams.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

Praėjus trims mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos JANĮ 8 straipsnio nuostatos – nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra, pateikiamas JANĮ 8 straipsnyje numatytas pranešimas kreditoriams apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka reglamentuojama JANĮ 8 straipsnyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus bendrovės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčo sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-785-910/2023).

Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 21 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiųstas pranešimas Nr. 2025-03-21 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos, jeigu reikalavimas nebus įvykdytas, atsakovė patvirtino informacijos gavimą el. laišku.

Visgi teismas iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad ji 2024 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, kad „naujasis kreditorius yra Mokėjimų Prevencijos Tarnyba. Mokėjimai turi būti, nedelsiant, atlikti į dokumentuose Pranešimas 2024.03.21 nurodytas sąskaitas. Atlikus mokėjimą, atsiųskite pavedimo kopiją - negavus, dirbame nustatyta tvarka, dokumentai pateikiami į teismą. Informacija skelbiama viešuoju būdu (šiandien negavus mokėjimo) (Creditinfo Lietuva; Creditreform; Rekvizitai; Registrų centras). Informacija naikintina esant pilnam įsiskolinimo padengimui pagal Pranešimas 2024.03.21 Bylos Nr. 2024/03/21“. Be to, ieškovė teismui pateikė ir 2024 m. kovo 21 d. Pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodytas atsakovės buveinės adresas(duomenys neskelbtini) . Pranešime nurodyta, kad ieškovė 2024 m. kovo 21 d. iš MB „Architektūros efektai“ įgijo reikalavimo teisę į skolininkės MB „Pagirnis NT“ neįvykdytą 3102 Eur įsipareigojimą. Dėl to MB „Pagirnis NT“ turi nedelsiant grąžinti susidariusią skolą UAB Mokėjimų prevencijos tarnybai. MB „Pagirnis NT“ nedelsiant nepadengus savo įsiskolinimo, UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba bus priversta pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo bei išieškoti ne tik skolą, tačiau ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei MB „Pagirnis NT“ neįvykdys šio raginimo ir nesumokės nurodytos sumos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ imsis visų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų teisėtų priemonių ir kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Pagirnis NT“.

Įvertinęs abu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės pateiktus pranešimus, teismas sprendžia, kad jie neatitinka JANĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y., nei viename iš aptariamų pranešimų nenurodyta MB „Pagirnis NT“ neįvykdyta neginčijama prievolė, nenurodyta, kad jeigu per pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti turi būti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad 2024 m. kovo 21 d. Pranešimas dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo buvo realiai išsiųstas atsakovės buveinės adresu (ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad toks pranešimas buvo išsiųstas JANĮ įstatyme nustatytu būdu - registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus, elektroniniu paštu (pastaruoju atveju turėjo būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą)).

Pažymėtina ir tai, kad JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praėjus 3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos, t. y. praėjus 3 mėn. terminui nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu šia teise nebuvo pasinaudota, nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad praleidus JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, privalomos ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūros taikomos iš naujo, siekiant teisinio tikrumo. JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra skirtas užtikrinti greitą bei ekonomišką nemokumo bylų procesą, drausminti pareiškimus dėl nemokumo bylų teismui teikiančius asmenis, kad šie laiku ir tinkamai naudotųsi ikiteismine nemokumo bylų iškėlimo procedūra, siekiant nepažeisti juridinio asmens ir jo kreditorių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1566-381/2020, 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-533-567/2023).

Taigi, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovės pateikti pranešimai atitiko JANĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir buvo įstatymų nustatyta tvarka ir forma išsiųsti atsakovei, pareiškėja į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei bankroto bylą kreipėsi praleidusi JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y., daugiau kaip po 16 mėnesių.

Byloje nustačius, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo JANĮ nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai pasinaudojus JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Pagirnis NT“ ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teisme.