Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui E. B. (E. B.) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimas, kuriuo teismas informuotas, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialo teises ir pareigas perėmė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir prašė byloje ieškovu pripažinti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismas pakeitė ieškovę Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančią per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškovu ADB Compensa Vienna Insurance Group.

Pagal CPK 441 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, todėl teismas, siekdamas operatyvaus, koncentruoto, ekonomiško proceso, nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Seesam Insurance AS Lietuvos filialas su atsakovu E. B. 2019 m. sausio 16 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas apdraudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS vyr. tyrėjas V. J. surašė J. B. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini) apie 7.32 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 154 punkte numatytus reikalavimus vairavo automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje ir įvažiuodama į sankryžą šalutiniu keliu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. A. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo pati J. B. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) keleivis, mažametis S. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS viršininko E. T. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį skirta 220 Eur bauda. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal J. B. skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutartimi J. B. skundas netenkintas, (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS viršininko E. T. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pagal LR ANK 423 straipsnio 2 dalyje skirta 220 Eur bauda, paliktas nepakeistas. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį nepakeistą.

Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, tik dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį jei apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Draudiko atgręžtinio reikalavimo dydis, atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, autoavarijos metu padarytos žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

2019 m. sausio 16 d. Draudimo sutartyje buvo įvertintos draudimo rizikos sąlygos, viena iš jų draudėjas patvirtino, kad automobilis nėra ir nebus naudojamas asmenų, jaunesnių nei 33 metų amžiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ginčo automobilį vairavo ir eismo įvykio kaltininke buvo J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri įvykio metu buvo jaunesnė nei 33 metų amžiaus, tačiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą. Šio reikalavimo nesilaikymas kvalifikuojamas kaip apdraustojo pareigų nevykdymas. Atsakovas, būdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės leisti J. B. naudotis automobiliu, nes jos amžius neatitiko Draudimo sutartyje numatytų automobilio naudojimų sąlygų. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Tokiu savo elgesiu atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovas įgijo iki 50 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas pasikeitusią draudimo riziką įvertino 50 procentų, t. y. 213 Eur. Byloje įrodymų, kad atsakovas ieškovui žalą atlygino, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, neginčydamas prievolės ieškovui sumokėti 213 Eur žalos atlyginimą, teigia, kad pagrindo atlyginti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, nėra.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo priteisti jam 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė įrodymais, ieškinyje taip pat nurodė, kad siuntė pretenziją atsakovui dėl 213,00 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas patikino ieškovą, kad yra ketinama skųsti policijos priimtą sprendimą dėl J. B. atsakomybės už (duomenys neskelbtini) eismo įvykį, patvirtino, kad advokatas Girius Ivoška susieks su ieškovu ir pateiks duomenis, kurie patvirtintų apskundimo faktą, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo pateikti minėti duomenys, be to, ieškovas 2020 m. sausio 13 d. el. paštu ir Draudimo sutartyje nurodytu adresu pateikė atsakovui patikslintą pretenziją (J. B. pavardė patikslinta), tačiau atsakovas vėl nepadengė reikalavimo ieškovei. Taip pat teismas pažymi, kad gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir ieškovo atsiliepimą, teismo posėdžių sekretorė du kartus susisiekė su atsakovo atstovu advokatu Giriumi Ivoška, kuris nurodė, kad bus sudaryta taikos sutartis, tačiau iki teismo posėdžio taikos sutartis pateikta nebuvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovas vengia atlyginti ieškovui padarytą žalą, nesielgia rūpestingai ir atsakingai, todėl pagrindo nepriteisti ieškovui iš atsakovo žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 213 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovo E. B. (E. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 213 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.