- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- e2-896-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00306-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kartotinis“
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kartotinis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DNB bankas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB bankas skundą atsakovei UAB „Kartotinis“ dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratoriumi UAB „Personlita“ bei nutraukti ne teismo tvarka pradėtą UAB „Kartotinis“ bankroto procesą.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo UAB „Kartotinis“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimą, uždraudžiant UAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Kartotinis“ bankroto procesas bus taip pažengęs, kad atstatyti jo į pradinę padėtį iki neteisėto bankroto proceso pradžios nebus įmanoma, dėl ko netgi skundo tenkinimo atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas neteks prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m vasario 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu UAB „Kartotinis“ buvo iškeltas bankrotas ne teismo tvarka. Anot pareiškėjo, jam nebuvo pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriuo iškeltas bankrotas UAB „Kartotinis“, nors pagal hipotekos lakšte nurodytą įkeisto turto vertę jis turi 955 746,06 EUR kreditorinį reikalavimą atsakovei UAB „Kartotinis“, kas sudaro 28,53 proc. visų UAB „Kartotinis“ kreditorių balsų. Atsižvelgdamas į parieškėjo paaiškinimus teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Teismas taip pat nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, galimybė kilti naujiems teisminiams ginčams ir turtinei žalai bendrovei, kadangi, vykdant bankroto procedūras, gali būti realizuotas įmonei priklausantis turtas, įmonė neabejotinai patirs administravimo ir kitų išlaidų, greitu laiku įmonei gali būti suteiktas likviduojamos įmonės statusas, o vėliau sudarytos įmonės veiklos pabaigos prielaidos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kartotinis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas neaktualias kreditorinio reikalavimo sumas, dėl ko klaidingai paskaičiuoti jo, kaip kreditoriaus, turimi balsai ir jų įtaka sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka priėmimui. Pareiškėjas skunde remiasi UAB „Ober - Haus“ 2009 m. balandžio 7 d. pažyma kaip aktualia ir realia dabartinę nekilnojamo turto rinkos vertę nustatančia pažyma, nors pareiškėjo Turto vertinimo skyrius 2010 m. balandžio 8 d. atliko turto vertinimą ir išrašė pažymą Nr. DB100413, pagal kurią nekilnojamo turto rinkos vertė siekia 217 215,01 EUR (750 000,00 Lt), o likvidacinė vertė yra 120 771,55 EUR (417 000,00 Lt). Be to, Lietuvos banko 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodoma įkeisto turto vertė yra 160 000,00 EUR. Tokio dydžio pareiškėjo kreditorinis reikalavimas siekia 4,90 % balsų, todėl susirinkimo metu nebūtų turėjęs įtakos nutarimų priėmimui.2006 m. vasario 28 d. D. R., M. G. bei D. K. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 982-06IL, pagal kurią fiziniams asmenims buvo suteiktas kreditas, o jie už tai įkeitė sau nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso BUAB „Kartotinis“. Tačiau šiai dienai nėra pakeista įkeisto Nekilnojamo turto hipotekos sutartis kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.185 straipsnio 6 dalis, nei viename iš su pareiškėjo finansiniu reikalavimu pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad BUAB „Kartotinis“ yra kreditavimo sutarties laiduotojas ar kitaip įsipareigojęs užtikrinti sutarties įvykdymą, todėl pareiškėjas nėra BUAB „Kartotinis“ hipotekos kreditorius.Pareiškėjas klaidina teismą, kad apie 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusio BUAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir jo priėmimo aplinkybes sužinojo 2016 m. vasario 10 d. Pareiškėjas 2016 m. sausio 15 d. pateiktame finansiniame reikalavime nurodė, kad apie 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo nuspręstą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka jam buvo žinoma. Be to, pareiškėjo atstovai su BUAB „Kartotinis“ kreditoriais dėl bankroto proceso ir turto pardavimo sąlygų buvo susitikę dar iki 2016 m. sausio 21 d. ir pakartotinai buvo susitikę 2016 m. vasario 9 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir BUAB „Kartotinis“ bankroto administratorius, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašo taikyti senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo ir neturi teisinės reikšmės pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, kadangi vertintini nagrinėjant bylą iš esmės.Bankas savo kreditorinio reikalavimo dydį pagrįstai skaičiuoja pagal atsakovės bankui įkeistų žemės sklypų vertę, vadovaudamasis hipotekos lakšte nurodyta jų rinkos verte bei nepriklausomo vertintojo UAB “Ober - Haus” nustatyta jų rinkos verte, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012).Atsakovė siekia išvengti Banko įtraukimo į kreditorių sąrašą tiek inicijuojant neteisminį atsakovės bankroto procesą, tiek atsikertant teisinės reikšmės neturinčiais formaliais atsikirtimais, esą neatliktas hipotekos lakšto pakeitimas.Atsakovės neteisminis bankroto procesas buvo pradėtas pažeidus privalomą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnyje įtvirtintą kreditorių informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarką ir atskirajame skunde atsakovė to neneigia.Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, esą Bankas praleido terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo paduoti, neturi įtakos sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą. Atsižvelgiant į bankroto bylų viešąjį interesą, būtina užtikrinti, kad neteisėto bankroto proceso metu nebūtų priimta dar daugiau neteisėtų sprendimų, kuriuos kiltų būtinybė papildomai ginčyti teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratoriumi UAB „Personlita“ bei nutraukti ne teismo tvarka pradėtą UAB „Kartotinis“ bankroto procesą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas skundo reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindimas, pateikti su tuo susiję teisiniai argumentai ir nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o tai, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti skundo preliminarų pagrįstumą.
Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad apeliantė savo skundą grindžia aplinkybėmis, dėl kurių bus pasisakyta tik bylą nagrinėjant iš esmės: dėl kreditorių informavimo tvarkos pažeidimo, pareiškėjo balsų įtakos priimant kreditorių susirinkimo nutarimus, pareiškėjo kaip kreditoriaus klausimo, termino skundui paduoti ir kt. Apeliantė praktiškai nepateikia jokių argumentų, susijusių būtent su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumu, išskyrus tai, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai stabdo BUAB „Kartotinis“ bankroto procedūras, dėl ko BUAB „Kartotinis“ kreditoriai patiria žalą. Visgi, apeliantė tokių savo teiginių niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja, todėl teismas laiko juos deklaratyviais.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos išvada dėl realios grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal ĮBĮ nuostatas, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis). Pažymėtina, kad nustačius reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes susijusias įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir likvidavimu. Sutiktina ir su atsiliepimo į skundą argumentais, kad toliau vykdant bankroto procedūras galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali labai pasunkėti vien dėl parduoto turto grąžinimo iš jį įsigijusių trečiųjų sąžiningų asmenų, be to, dėl administratoriui mokamo atlyginimo didėtų įmonės įsiskolinimai.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.