- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1542-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04862-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Morita“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Morita“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-399/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Morita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 618,1 Lt skolai grąžinti, 725,59 Lt palūkanas, 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė iš ieškovės laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. sausio 27 d. pirko įvairias prekes. Šiuo pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso 5 618,1 Lt sumai (2011 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija VIL Nr. 110007623 1 699,55 Lt sumai, 2012 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija VIL Nr. 120000155 1 659,36 Lt sumai, 2012 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija VIL Nr. 120000383 2 259,19 Lt sumai) ir kartu su prekėmis pasirašytinai pateikė atsakovei. Atsakovė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras įsipareigojo apmokėti per 90 dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau to nepadarė. Atsakovės mokėtinos palūkanos apskaičiuotinos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 618,1 Lt skolai grąžinti, 725,59 Lt palūkanas, 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 515 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad gavo prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos buvo apmokėtos tarpusavio užskaitos principu, kadangi laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. atsakovė ieškovei pateikė prekių už 5 838,31 Lt. Tai rodo, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi. Kadangi atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, nėra pagrindo skaičiuoti nei kompensuojamųjų, nei procesinių palūkanų. Atsakovė iš ieškovės nėra gavusi raginimo dėl skolos grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad šalys neatliko tarpusavio užskaitų. 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 5 478,22 Lt ir patenkino dalį ieškinio reikalavimų. Atsakovė ieškovei liko skolinga 139,88 Lt už parduotas prekes ir 725,59 Lt palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu pakeitė 2013 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 139,88 Lt skolai grąžinti, 725,59 Lt palūkanas, 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos 2013 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 795 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog už 2011 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 110007623 atsiskaityta mėnesiu anksčiau, t. y. 2012 m. vasario 20 d., už 2012 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 120000155 954,34 Lt suma sumokėta 54 dienomis anksčiau, likusi 705,02 Lt suma pervesta laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., už 2012 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 120000383 2 000,95 Lt suma sumokėta 2012 m. gegužės 2 d., likusi 367,86 Lt suma pervesta 2012 m. gegužės 31 d. Pažymėjo, kad pagal 2004 m. birželio 11 d. šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktą, kuriame nurodyta, kad pirkėjui per 7 dienas nuo akto gavimo dienos negrąžinus patvirtinto dokumento, tarpusavio atsiskaitymai laikomi suderintais pagal pardavėjo išsiųstame akte nurodytą sumą, pirkėjui (atsakovei), bet ne pardavėjui (ieškovei) tenka paminėtame punkte numatytos pasekmės. Atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės pateiktos faksimilinio ryšio ataskaitos nėra galimybės nustatyti, jog ieškovei buvo siųstas 2014 m. sausio 8 d. aktas dėl skolų suderinimo, kuriame atsakovės nurodoma, jog skola ieškovei sudaro 5 478,22 Lt, be to, vien aplinkybė, jog ieškovė per tam tikrą laiką nepateikė atsakovei pasirašyto akto dėl skolų suderinimo, neįrodo, jog ji sutiko su atsakovės pateiktu aktu, ypač žinant aplinkybę, jog teisme jau buvo nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo (ieškinys gautas 2013 m. gruodžio 10 d.). Padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog visa ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti pinigų suma yra sumokėta. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog, įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, laikėsi CK 6.131 straipsnyje nustatytos tvarkos. Sprendė, kad atsakovė neįrodė atliktų įskaitymų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje palūkanos nebuvo numatytos, atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2013 metų pusmetį, todėl taikoma paskutinę 2013 m. birželio mėnesio dieną Lietuvos banko skelbta palūkanų norma – 1 proc., kurią padidinus 8 procentiniais punktais, nustatomos 9 proc. metinės palūkanos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.). Nurodė, kad ieškovė palūkanas skaičiavo iki 2013 m. rugsėjo 17 d., atsakovė dalį skolos sumokėjo 2013 m. gruodžio 31 d, todėl atsakovei išliko pareiga sumokėti ieškovės paskaičiuotas palūkanas kaip mokestį ieškovei už naudojimąsi jos pinigais. Bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino, atsižvelgęs į tai, kad byla nesudėtinga ir ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos buvo nedidelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Netinkamai vertinti pateikti įrodymai, pažeistos procesinės teisės normos.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog su ieškove atsiskaitė tarpusavio užskaitos principu. Atsakovė teismui pateikė šalių vykdytos komercinės veiklos tarpusavio atsiskaitymų išklotinę pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurioje aiškiai matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ieškovei pateikė prekių už 5 838,62 Lt, t. y. 220,52 Lt daugiau nei buvo skolinga ieškovei.
Teigiant, kad atsakovė ieškovei atsiųstame skolų suderinimo akte nurodė, jog ieškovei yra skolinga 5 476,22 Lt, neįvertinti visi turimi įrodymai. Atsakovės pateiktoje pažymoje „Apie UAB „Morita“ ir UAB „Srava“ prekių apyvartos ir tarpusavio atsiskaitymo eigą nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01“ ir 2014 m. sausio 8 d. skolų suderinimo akte matyti, jog 2014 m. sausio 1 d. nei atsakovė ieškovei, nei ieškovė atsakovei neturi įsiskolinimų.
Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nusprendžiant, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, nevertinta aplinkybė, jog komerciniai sandoriai (pirkimo–pardavimo sutartis Nr. BK/MA, tiekimo sutartis Nr. HD-09/102) sudaryti prieš šio įstatymo įsigaliojimą, o įstatymo nuostatos taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas apie priešpriešinio vienarūšio įskaitymo nebuvimą, teisingai pritaikė CK 6.131 straipsnyje reglamentuotas įskaitymo tvarkos nuostatas ir įvertino rašytinį šalių susitarimą dėl įskaitymo, ar tinkamai nustatė procesinių palūkanų dydį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).
Dėl priešpriešinio vienarūšio įskaitymo
Atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad jos atsiskaitymą su ieškove tarpusavio užskaitos principu patvirtina 2012 m. vasario 20 d. – 2012 m. gegužės 31 d. laikotarpio PVM sąskaitos–faktūros, nurodytos šalių vykdytos komercinės veiklos tarpusavio atsiskaitymų išklotinėje. Pirmosios instancijos teismas pastarąjį įrodymą įvertino teisingai. Šalių tarpusavio santykius apibrėžiančios pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punkte numatytos tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo galimybės įgyvendinimo tvarka sutartyje neaptarta, todėl apie ją spręstina pagal įstatymą (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnis). Nors minimu laikotarpiu atsakovė ieškovei pateikė prekių už 5 838,62 Lt, t. y. 220,52 Lt daugiau, nei buvo skolinga ieškovei, atsakovei nepranešus apie įskaitymą ieškovei CK 6.131 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatyta tvarka, nėra pagrindo manyti, jog atsakovė yra pareiškusi ieškovei apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nurodomos išvados teisingumą patvirtina 2013 m. gruodžio 31 d. pačios atsakovės atliktas didžiosios skolos dalies (5478,22 Lt) apmokėjimas po preliminaraus teismo sprendimo, apie kurį ji sužinojo 2013 m. gruodžio 27 d.
Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog įskaitymo neįrodo ir atsakovės pateikta pažyma apie UAB „Morita“ ir UAB „Srava“ prekių apyvartos ir tarpusavio atsiskaitymo eigą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. bei 2014 m. sausio 8 d. skolų suderinimo aktas. Pirmasis įrodymas įskaitymo nepatvirtina nei pagal įstatymo, nei pagal šalių sudarytos tiekimo sutarties 5.2 punkto reikalavimus. Iš antrojo įrodymo, anot apeliantės, perduoto faksimiliniu ryšiu, nėra galimybės nuspręsti, kad ieškovei buvo išsiųstas būtent šis dokumentas, kaip to reikalauja tiekimo sutarties 5.2 punktas. Jei ir būtų galima laikyti, jog ieškovė jį gavo, esant ginčui teisme dėl prievolės pabaigos įskaitymu, aiškiai išreikštai ieškovės pozicijai dėl įskaitymo nebuvimo ir atsakovės gera valia patenkintai didžiajai ieškinio daliai iki akto parengimo, šio dokumento negrąžinimas atsakovei nelaikytinas suderintu tarpusavio atsiskaitymu pagal tiekimo sutarties 5.2 punktą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantė neginčija apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo argumento apie tai, kad pagal tiekimo sutarties 5.2 punktą atsakomybė dėl akto negrąžinimo pasekmių šiuo atveju tenka ne ieškovei, o pačiai atsakovei (pirkėjai).
Dėl procesinių palūkanų
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo dalies procesinių palūkanų klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neginčijo ieškovės reikalavimo procesines palūkanas priteisti ne pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytus palūkanų dydžius, o pagal specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytus palūkanų dydžių apskaičiavimus, neteikė apeliacinio skundo dėl to, kad teismas procesines palūkanas apskaičiavo ne pagal Civilinį kodeksą, o pagal specialų įstatymą. Apeliantė teigia, kad, nustatant palūkanų dydį, nepagrįstai pritaikyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.XI-2287, priimtu 2012 m. spalio 17 d. ir įsigaliojusiu 2013 m. kovo 1 dieną, 2 straipsnio 5 dalimi nustatyta palūkanų norma, nes įstatymo nuostatos taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus, kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda įstatymo pagrindu. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.
Taigi, apeliantės pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.
Už pavėluotus mokėjimus mokėtinų palūkanų dydžio apskaičiavimą reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
Šalių teises ir pareigas nustatančiose sutartyse palūkanos nebuvo numatytos, atsakovės pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado antrąjį 2013 metų pusmetį (byla iškelta 2013 m. gruodžio 10 d.), todėl taikoma pirmą 2013 m. liepos mėnesio dieną Lietuvos banko skelbta palūkanų norma, t.y. 1 procentas, kurią padidinus 8 procentiniais punktais, nustatomos 9 procentų metinės palūkanos.Teisėjų kolegija pažymi, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas procesinių palūkanų dydis yra fiksuotas ir susietas ne su sandorių sudarymo laikotarpiu, o su palūkanų norma, buvusia civilinės bylos iškėlimo pusmetį. Toks procesinių palūkanų dydis išlieka visą konkrečios bylos nagrinėjimo (priteistos skolos išieškojimo) laikotarpį.
Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.