Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotai atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl 2009-09-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 440838 R. P. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 100 Lt bauda.

Administracinė nuobaudą pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2009-09-17 apie 20 val. 55 min. Kauno mieste, Rotušės aikštėje, prie pastato Nr. 15, savo vairuojamą motociklą Honda (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 1 priedo 332 p. numatyto kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir šiais savo veiksmais pažeidė KET 8 p., 1 priedo 332 p. reikalavimus (pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą apsirikimo pasėkoje KET 8 p. nenurodytas).

Nutarimą priėmusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įgaliota atstovė teismui paaiškino, kad pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys. Policijos pareigūnai įsitikino, kad pareiškėjo motociklas stovėjo KET ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat šalia geltonos juostos, kuri taip pat draudžia stovėti transporto priemonėms. Kelio ženklas pastatytas matomoje vietoje. Už kelio ženklų statymą atsakinga Kauno miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, o ne Kelių policijos valdyba. Pareiškėjas buvo eismo dalyvis ir jo pareiga buvo vykdyti pastatyto kelio ženklo reikalavimus.

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 440838 dokumentų duomenų (b.l. 9-18) visumos matyti, kad pareiškėjas 2009-09-17 apie 20 val. 55 min. Kauno mieste, Rotušės aikštėje, prie pastato Nr. 15, savo vairuojamą motociklą Honda (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 p. numatyto kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat šalia geltonos linijos, draudžiančios statyti transporto priemones (KET 3 priedo 1.4 p.), ir šiais savo veiksmais pažeidė KET 8 p., 1 priedo 332 p., 3 priedo 1.4 p. reikalavimus. 2009-09-17 pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašytinai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. 2009-09-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko nutarimu pareiškėjas pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 100 Lt bauda. Pažymos apie KET pažeidimus duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2006-07-11 už KET pažeidimus buvo nubaustas net 17 kartų. 2009-09-17 (eilinio KET pažeidimo padarymo metu) jis turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas už sistemingų KET pažeidimų padarymą. Liudytojai (įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai) teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jie pastebėjo, jog pareiškėjo ir jo pažįstamo motociklai stovi draudžiamojoje vietoje. Pareiškėjo motociklas akivaizdžiai stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat šalia geltonos linijos, kuri taip pat draudžia statyti transporto priemones. Tiek kelio ženklas, tiek geltona linija yra gerai matomi.

Teismas konstatuoja, kad liudytojai (policijos pareigūnai) nuosekliai patvirtino aplinkybes, jog pareiškėjas savo transporto priemonę pastatė ir paliko stovėti pažeisdamas KET ženklo, bei KET numatytų horizontalaus ženklinimo linijų reikalavimus. Analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose savo tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo surašyti iš karto po įvykio ir neprieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai (b.l. 12, 13). Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jie tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas). Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos policijos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (tarnybinių pranešimų duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir pareigūnų padarytos įvykio vietos fotonuotraukos (b.l. 14, 15, 21, 22) bei Institucijos įgalioto atstovo pateikta įvykio vietos schema, kurią sudarė vienas iš pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų (b.l. 20). Dėl šių aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124-1 str. 2 d. Tiek surašant teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą, Institucijos pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė KET 1 priedo 332 p. reikalavimus. Ši pareiškėjo priešingų teisei veiksmų kvalifikacija yra visiškai tiksli bei pakankama pažeidimo sudėties būtinųjų elementų konstatavimui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo ir KET 8 p., 3 priedo 1.4 p. reikalavimams, tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos įtakos pareiškėjo teisės pažeidimo kvalifikacijai pagal ATPK 124-1 str. 2 d., nes, kaip jau buvo paminėta, pažeidimo sudėties konstatavimui pakanka ir KET 1 priedo 332 p. pažeidimo konstatavimo. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas KET reikalavimus pažeidinėja sistemingai, todėl baudos dydis iš esmės pagrįstai buvo parinktas sankcijos maksimumo ribose – nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 32 str., 35 str., 260 str., 272 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (ATPK 256 – 257 str., 297 str.). Be to, pareiškėjo pateiktos įvykio vietos filmuotos medžiagos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas savo transporto priemonę paliko stovėti akivaizdžiai pažeisdamas KET reikalavimus. Kelio ženklas yra matomas aiškiai net ir pareiškėjo pateiktoje filmuotoje medžiagoje (ABTĮ 57 str.).

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijoje. Teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo nurodytos jam iki bylos nagrinėjimo Institucijoje įteiktame pažeidimo protokolo nuoraše, todėl teismas konstatuoja, kad teisės išaiškintos tinkamai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu pareiškėjas buvo eismo dalyvis ir, tuo pačiu, vairuotojas (KET II skyrius), kuris privalo vadovautis KET reikalavimais (KET 5 p., 6 p., 8 p.). Pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti kelio ženklų reikalavimus (draudimus). Dėl šių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad jam kelio ženklas Nr. 332 negaliojo, nes jis buvo pastatytas neteisėtai. Pareiškėjas turi galimybę ginti savo teises kitu būdu. Teismas pabrėžia, kad įvykio vietoje jis privalėjo įvykti KET ženklo Nr. 332 reikalavimus, o, po to, galėjo kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Saugaus eismo komisiją dėl, jo manymu, neteisėto KET ženklo pastatymo (ABTĮ 10 str.). Kaip jau buvo minėta, teismas konstatavo, kad įvykio vietoje visi KET ženklai matomi aiškiai, yra suprantami, todėl visi pareiškėjo skundo argumentai dėl KET ženklo atitikimo Standartizacijos departamento standarto LST 1405:1999 nuostatoms yra teisiškai nereikšmingi, pertekliniai ir teisiškai neturintys jokios įtakos pažeidimo sudėčiai, todėl detaliau neanalizuojami. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, ne kartą pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pareiškėjas asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme ir naudojosi visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009-09-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 440838, kurioje R. P. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir R. P. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.