Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-10 · Byla Nr. N-575-2080-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
N-575-2080-11
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-03255-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2080/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03255-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Č. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. Č. 2010 m. gegužės 15 d., apie 10.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prospekte, vairuodamas automobilį „VW Passat“, buvo neatsargus, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šiukšliadėžę ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 232 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimu R. Č. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo rašytinė bylos medžiaga ir liudytojos R. K. parodymai ir iš dalies pažeidėjo paaiškinimas teisme. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, į tai, kad R. Č. anksčiau nebaustas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atskirais įrodymais, o ne įrodymų visuma, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos negalima padaryti išvados, kad jis pažeidė KET 232 punkto reikalavimus, nes šis punktas reglamentuoja, kaip turi elgtis eismo dalyviai įvykus eismo įvykiui, kai apgadinti automobiliai ir nėra nukentėjusiųjų, todėl jam inkriminuotas KET punktas neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl jo pažeidimo negali kilti atsakomybė. Nurodo, kad pasišalinti iš eismo įvykio vietos galima tik veikiant tiesiogine tyčia, tačiau šiuo atveju jam inkriminuotas neatsargus veikimas, t. y. pagal suformuluotą kaltinimą negali atsirasti atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatinėjo kaltės formos. Atkreipia dėmesį, kad policijos komisariate apeliantas nurodė, jog ginčo automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau jį nuomojasi jo sūnaus įmonė, kadangi pareigūnas nurodė, kad viskas yra įrašyta, apeliantas, pasitikėdamas jo teiginiais, pasirašė ant policijos pareigūno ranka rašyto paaiškinimo. Taip pat pabrėžia, jog apklausta „Statoil“ atstovė R. K. pati įvykio nematė. Vaizdo įraše matėsi, kaip automobilis atbulas atsitrenkia į šiukšliadėžę ir ją apgadina, R. K. nurodė, kad vaizdo įraše nesimato, kas vairuoja automobilį, liudininkė taip pat nurodė, kad po įvykio praėjus kelioms dienos į kolonėlę buvo atėjęs jaunas vyriškis, kuris bandė aiškintis dėl minėto įvykio, liudytoja pabrėžė, kad tai buvo ne apeliantas. Be to, apeliantas pažymi, į teismo posėdį nebuvo iškviesti policijos pareigūnai, dėl ko buvo pažeista asmens teisė į teisingą teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

R. Č. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik liudytojos R. K. parodymais ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniu paaiškinimu, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai apklausti nebuvo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog rašytiniame paaiškinime pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad atlikdamas manevrą nepastebėjo šiukšliadėžės, ją kliudė ir apgadino. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu naudojasi ir jo sūnus. Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Be to, šiuo konkrečiu atveju teismas nesiaiškino liudytojos R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodyto asmens, kuris po įvykio praėjus kuriam laikui buvo atėjęs į degalinę aiškintis dėl įvykio aplinkybių, tapatybės, bei nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“ naudojasi ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas