Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjos tėvas P. D. (toliau – ir Pretendentas) 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, grąžinant jį natūra, tačiau iki šiol jam neatkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 7,69 ha. Po P. D. mirties pareiškėja, jo testamentinė įpėdinė, ne kartą pakartotinai išreiškė valią minėtą nekilnojamąjį turtą susigrąžinti natūra, daug kartų dėl to kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, tačiau iki šiol nuosavybės teisės natūra nėra atkurtos, procedūra nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai užsitęsusi, vilkinama, pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog pareiškėja niekados savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepakeitė, pareiškimo dėl to nerašė, o jeigu buvo pakeista jos valia, tai toks pakeitimas yra neteisėtas, 1999 m. liepos 15 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 33-30-2212, kuria remiasi atsakovė, pareiškėjos nepasirašyta, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra niekinis, teisinių pasekmių nesukuriantis dokumentas.

Dėl žemės sklypo Nr. 725 grąžinimo natūra pareiškėjos atstovai pažymėjo, jog Rinkavos dvaro teritorijoje buvo įsikūrusi VĮ Alytaus miškų urėdijos Dainavos girininkija. Šiuo metu teritorijoje esantys statiniai (adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai) yra apleisti ir nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl buvo perduoti VĮ Turto bankui privatizuoti. VĮ Turto banko prašymu aktualioje teritorijoje buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 725 (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 725) VĮ Turto bankui valdyti patikėjimo teise. Žemės sklypo Nr. 725 plotas 0,8 ha. Šis žemės sklypas, panaikinus prašomus administracinius aktus kaip nepagrįstus ir neteisėtus, turi būti grąžintas Pretendentui, atkuriant nuosavybės teises natūra. Nurodė, jog skundžiamu NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 (toliau – ir Įsakymas 1) buvo patvirtinti suprojektuoto Žemės sklypo Nr. 725 Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise duomenys. Taip pat Įsakymu 1 Pretendentas nepagrįstai neįtrauktas į asmenų, kuriems sugrąžinama žemė natūra, sąrašą. Dar daugiau, Pretendentas buvo išbrauktas iš pretendentų sąrašo. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) (toliau – ir Įsakymas 2) buvo patvirtintas nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašas ir plotas, taip pat pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę Makniūnų kadastro vietovėje po nuosavybės teisėmis priklausančiais pastatais, sąrašas. Įsakymu 2 Pretendentas nepagrįstai neįtrauktas į asmenų, kuriems sugrąžinama žemė natūra, sąrašą, nors tiek jis, tiek pareiškėja, Pretendento teisių perėmėja, visada siekė atkurti nuosavybės teises natūra.

Pareiškėjos atstovų tvirtinimu, vien ta aplinkybė, jog žemė yra užimta valstybei priklausančiu pastatu ar įrenginiu, dar nereiškia, kad žemė yra išperkama valstybės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir negali būti grąžinta Pretendentui. Priešingai, jų nuomone, pateiktas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui (valstybei priklausančiam pastatui ar įrenginiui), suformavimas ir pardavimas kartu su privatizavimo objektu yra galimas tik tuomet, kai atitinkamas žemės sklypas nėra grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Konkrečiu atveju minėtas žemės sklypas yra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl jis negali būti privatizuojamas. Be to, ginčo sklypo priskyrimo Valstybės turto fondui procese buvo pažeistos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių 11.4 punkto nuostatos, įpareigojančios NŽT vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo parengti pažymą, ar kaimo teritorijoje esantis privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau tokio pobūdžio pažyma nebuvo parengta, į suformuotą privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą Valstybės turto fondo patikėjimo teisė net nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip numato Taisyklių 15 punkto nuostatos. Remiantis Atkūrimo įstatyme įtvirtinto reguliavimo tikslais bei pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemė, kuri išperkama valstybės, turėjo būti sumažinta iki žemės sklypo ploto, reikalingo pastatams eksploatuoti, tačiau tai nebuvo atlikta. Statiniai tapo valstybės funkcijoms įgyvendinti nereikalingu turtu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 pagal 2013 m. liepos 25 d. Perdavimo–priėmimo aktą buvo perduoti Valstybės turto fondui. Šie Statiniai yra įtraukti į viešame aukcione parduodamų valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Statinių bendra likutinė vertė 2013 m. sausio 1 d. buvo 7151,49 Lt. Kad Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise buvo suprojektuotas ir ginčijamu NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu patvirtintas žemės sklypas Nr. 725, kurio plotas 0,8 ha, pareiškėjai tapo žinoma iš skundžiamo 2015 m. vasario 18 d. rašto.

Pareiškėjos nuomone, konkrečiu atveju remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, prioritetas turi būti teikiamas žemės grąžinimui natūra, atsižvelgiant į valstybės išperkamos žemės institute įtvirtintus protingo, adekvataus ir proporcingo skirtingų interesų suderinimo principus, nuosavybės teisės atkūrimo tikslus. Valstybė šiuo metu turi interesą parduoti išskirtinai tik Statinius (privatizavimo objektą), kadangi žemės sklypai šių Statinių eksploatacijai, kol Statiniai buvo reikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti, taip ir nebuvo suformuoti. Tuo tarpu interesas parduoti Statinius kartu su išskirtinai privatizavimui suformuotu nauju Žemės sklypu Nr. 725 nebūtų pagrįstas ir teisėtas, nes paneigtų kitą valstybės interesą – atkurti nuosavybės teises natūra. Nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant Žemės sklypą Nr. 725 natūra, niekaip negali pažeisti valstybės teisių ir interesų, siekiant privatizuoti nereikalingą turtą, todėl panaikinus administracinius aktus ginčijama apimtimi, minėtas žemės sklypas turi būti grąžintas natūra pareiškėjai. Pažymėjo, jog pareiškėja apie Žemės sklypo Nr. 725 perprojektavimą nebuvo informuota, taip pat jai nebuvo pateiktas rengiamas žemėtvarkos projektas susipažinti, nors atitinkami pareiškėjos pasiūlymai buvo pateikti 2014 m. gruodžio 29 d. raštu, tačiau nurodė, jog ši argumentacija dėl Žemės sklypo Nr. 725 dydžio gali būti aktuali tik tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad suformuotas Žemės sklypas Nr. 725 vis dėlto negali būti grąžinamas Pretendentui. Skundžiamame 2015 m. vasario 18 d. rašte atsakovė nepagrįstai nurodė, jog žemė yra užimta Dainavos girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais, nes Statiniai 2013 m. buvo perduoti Valstybės turto fondui kaip nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti ir įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, todėl minėtas žemės sklypas negali būti laikomas valstybinių įstaigų pastatams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingu sklypu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir turi būti grąžintas Pretendentui.

Nurodė, jog Pretendentui nėra užbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros grąžinant likusią žemę natūra ir dėl to, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schema (toliau – ir Schema) Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypuose Nr. 44, 46, 47, 48, 49, 50 (toliau – ir Aktuali teritorija) iki šiol nėra patikslinta (bendras plotas 7,27 ha). Klausimas dėl Aktualios teritorijos Schemos tikslinimo buvo keliamas ir sprendžiamas nuo 2004 metų (jau 11 metų), tačiau ši procedūra buvo vilkinama ir iki šiol neužbaigta. Pasinaudodama procedūros vilkinimu VĮ Alytaus miškų urėdija (toliau – ir Alytaus MU, Urėdija) Aktualioje teritorijoje bandė vykdyti miško įveisimo darbus tam, kad ji negalėtų būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų ploto. 2004 metais tikslinant valstybinės reikšmės miškų teritorijas buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turėjo būti patikslintos valstybinės reikšmės miškų schemos. Po privalomo įvykdyti valstybinės reikšmės miškų teritorijų patikslinimo neturėjo likti teisinių kliūčių sugrąžinti žemę natūra buvusio Rinkavos dvaro teritorijoje, kuri nebuvo užimta valstybiniais miškais. 2004 m. gegužės 18 d. įsakymu Generalinis miškų urėdas miškų urėdijoms nurodė spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (12-2)-D8-6687, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007–2008 m. raštais pareiškėjai buvo žadama, jog po sklypų suformavimo Dainavos girininkijos administracinių ir ūkinių pastatų eksploatacijai, valdomų VĮ Alytaus miškų urėdijos patikėjimo teise, likęs plotas bus siūlomas išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų. 2009 m. lapkričio 27 d. Seimo kontrolierių įstaiga pažymoje Nr. 4D-2009/5-662 konstatavo atsakingų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius šios procedūros metu, tačiau NŽT Alytaus skyrius pateikė pasiūlymą tikslinti Schemą ir kitus dokumentus derinančioms institucijoms tik 2014 m. spalio 27 d., t. y. po to, kai gavo pareiškėjos atstovo 2014 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl duomenų pateikimo ir nuosavybės teisių atkūrimo. Galiausiai 2015 m. vasario 18 d. ginčijamame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apaugęs mišku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Minėtame rašte nurodyta, jog VĮ Miškų urėdijai šioje byloje skundžiamu 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. V1-651(7.28) atsisakius suderinti Schemą, tolesnės tikslinimo procedūros negalimos ir tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostata už valstybės išperkamą žemę, miškus perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško plotą.

Valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodyta, kad derinančiosios institucijos per 10 darbo dienų nuo prašymo derinti schemos projektą gavimo šį projektą derina arba raštu pateikia nederinimo motyvus. Jeigu derinančiosios institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja. Rengėjas, gavęs motyvuotą atsakymą dėl nederinimo, per 10 darbo dienų patikslina schemos projektą ir pateikia pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms arba motyvuotai atsisako tikslinti schemos projektą. Aprašo 11 ir 19 punktuose įtvirtinta teisės norma, jog jeigu derinančiosios institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja, yra imperatyvaus pobūdžio. Per 10 darbo dienų Alytaus rajono savivaldybės administracija ir Alytaus miškų urėdija jokių pastabų nepateikė, todėl NŽT Alytaus skyrius turėjo pripažinti, jog derinančios institucijos Schemos projektui neprieštarauja, ir tęsti vykdomą Schemos tikslinimo procedūrą pateikdamas dokumentaciją Aplinkos ministerijai su pasiūlymu tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas. NŽT atsisakymas tai atlikti bei Alytaus MU atsisakymas derinti Schemos projektą, išreikštas ginčijamais raštais, yra nepagrįstas, turi būti panaikintas, įpareigojant NŽT tęsti Schemos tikslinimo procedūrą. Pareiškėjos nuomone, išvadą, kad pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypo plotas yra apaugęs mišku, NŽT padarė neturėdama objektyvių tai patvirtinančių priežasčių, todėl minėtas sprendimas yra nemotyvuotas.

Alytaus MU 2014 m. gruodžio 4 d. skundžiamu raštu Nr. V1-651(7.28) nepagrįstai atsisakė suderinti Schemos projektą, nurodydama, jog iš valstybinių miškų ketinama išbraukti teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kad miško plote auga pribręstantys ir brandūs medynai, rekreaciniai želdiniai, įveisti miško želdiniai. Minėtas raštas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ne kiekvienas objektas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, yra traktuotinas kaip turintis valstybinę reikšmę. Pagal Konstituciją, miškais, parkais, turinčiais valstybinę reikšmę, taigi ir išimtine nuosavybės teise priklausančiais valstybei, galima pripažinti ne bet kokius miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad, nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę, kiltų grėsmė jų išsaugojimui. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju Aktuali teritorija nepasižymi pirmiau nurodytais požymiais, kurie lemtų būtinybę ją išlaikyti valstybinės reikšmės miškų plotais.

Pažymėjo, jog Rinkavos dvaro teritorijoje esantis sodas, alėja ir kiti rekreaciniai želdiniai buvo sodinti pareiškėjos senelio, todėl šios teritorijos priskyrimas valstybinės reikšmės miškams ir atsisakymas atkurti nuosavybės teises į ją yra nesuderinamas su teisingumo vykdymo funkcijos įgyvendinimu restitucijos vykdymo srityje. Pareiškėjos nuomone, ginčo teritorijoje 4,2 ha želdinių sodinimo darbai 2007 m. buvo atlikti neteisėtai, VĮ Alytaus miškų urėdija buvo įspėta apie tolesnį želdinimo darbų sustabdymą, kol nebus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Minėti darbai buvo atlikti Valstybinio miško kvartalo ginčo sklypuose, tačiau Alytaus MU 2010 metais be jokio teisinio pagrindo atnaujino ir tęsė želdinių sodinimo darbus. Pareiškėjos nuomone, tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, o Aktuali teritorija išbrauktina iš valstybinės reikšmės miškų, kadangi želdiniai yra įveisti, neužbaigus Pretendento nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nepatikslinus Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto. Įveisiant želdyną Aktualioje teritorijoje yra sukurtos prielaidos sumažinti Pretendento subjektinių teisių apimtį ir neatkurti jam nuosavybės teisių į atitinkamą teritoriją, motyvuojant tuo, kad ši teritorija tapo valstybiniu mišku ir negali būti išbraukta iš valstybinių miškų plotų.

Pareiškėja M. D. patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 18 d. raštą Nr. 155-311-(7.5.); 2) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4 punkto dalį, kuria suprojektuotas žemės sklypas Nr. 725 yra priskirtas Valstybės turto fondui patikėjimo teise valdyti, ir 1.5 punkto dalį, kuria P. D. įtrauktas į asmenų, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų ir kurie yra išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę Makniūnų kadastro vietovėje, sąrašą; 3) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punkto dalį, kuria P. D. įtrauktas į Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę po nuosavybės teise priklausančiais pastatais Makniūnų kadastro vietovėje, sąrašo dalį, pažymėtą skaičiumi „IX.“; 4) panaikinti NŽT 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-733-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 5) įpareigoti NŽT atlikti veiksmus – atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant suprojektuotą žemės sklypą Nr. 725, kurio duomenys patvirtinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537, esantį (duomenys neskelbtini), natūra; 6) panaikinti valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. V1-651(7.28); 7) įpareigoti NŽT tęsti pradėtą Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypų Nr. 44, 46, 47, 48, 49, 50) tikslinimo procedūrą ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą su esama dokumentacija, nekartojant dokumentų rengimo ir derinimo procedūrų; 8) priteisti pareiškėjai M. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis, Rinkavos dvaras (pastatai, žemė, miškai ir vandens telkiniai), esantis (duomenys neskelbtini), iki visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. D. (pareiškėjos močiutei) ir V. P.. Pareiškėjos tėvas P. D. yra pretendentas atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 1991 m. spalio 10 d. Pretendentas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, grąžinant jį natūra. Pareiškėja M. D. yra Pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja 1996 m. birželio 18 d. testamento (not. reg. Nr. 2317) pagrindu. Pagal Nuosavybės atkūrimo bylos duomenis nustatyta, jog 1991 m. spalio 10 d. P. D. ir jo brolis S. D. Alytaus rajono Raitininkų žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytą 167,06 ha žemę (duomenys neskelbtini) (buvusioje Rinkavos dvaro teritorijoje). Tiek iš pirminio P. D. prašymo, tiek iš 1992 m. sausio 29 d. bei 1992 m. gegužės 27 d. papildomų prašymų bei iš 1993 m. liepos 28 d. Pretendentų susitarimo spręstina, jog P. D. pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas ir kitais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, kurių Pretendentas neginčijo.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 292 duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 287-v ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-667-18923 P. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 40 ha žemės, suteikiant naudotis 37,80 ha žemės sklypą, kurio 20,92 ha sudaro žemės ūkio naudmenos ir 14,30 ha miškas, o už 2,20 ha išmokant valstybės kompensaciją.

1997 m. rugpjūčio 7 d. žemėtvarkos tarnyboje buvo gautas M. D. prašymas dėl 2,20 ha žemės, dėl kurios jau buvo 1993 m. priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją, sugrąžinimo natūra, taip pat papildomas prašymas dėl 35 ha žemės, miško ir išlikusių pastatų grąžinimo Rinkavos dvaro centre. Prašymas dėl pastatų grąžinimo persiųstas Alytaus rajono merui ir Alytaus miškų urėdijai. Ginčas byloje dėl to nekeliamas.

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 33-13026 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. D.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės – 61,16 ha bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiu S. D..

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į likusią žemės sklypo dalį (7,69 ha) natūra buvusioje Rinkavos dvaro teritorijoje. Pareiškėja ginčija 2015 m. vasario 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą atkurti nuosavybės teises natūra, išreikštą raštu Nr. 155-311-(7.5), kuriame nurodyta, jog šios žemės natūra grąžinti nėra galimybės, nes ji priskirta valstybės išperkamai žemei (valstybės išperkamam miškui, užimta Dainavos girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais). Taip pat pareiškėja ginčija NŽT Alytaus skyriaus priimtus administracinius aktus, siekdama, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ pagrindu Valstybės turto fondui suprojektuotas 0,8 ha žemės sklypas Nr. 725 būtų grąžintas jai natūra ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra realizavimo tikslu ginčo teritorijos valstybinės reikšmės miško dalis būtų išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos.

Iš esmės byloje keliamas ginčas dėl atsakovės atsisakymo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra. Tačiau pareiškėja ir jos atstovas skundą išskyrė į tris reikalavimų grupes: 1) tai reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į žemės sklypą Nr. 725 (1, 2, 3, 4 ir 5 reikalavimai); 2) reikalavimai, susiję su valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimu (1, 6 ir 7 reikalavimai); 3) reikalavimas dėl patirtos žalos atlyginimo. Todėl teismas tokia tvarka išdėstys argumentus dėl skundo.

Nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003-04-01, tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka.

Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį – inter alia perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 28 punktas nustato, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (Tvarkos 30 p.).

Žemės reformos projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų, rengimo ir įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Projektų rengimo tvarka), taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Dėl 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1537 dalies, dėl 2015 m. vasario 18 d. rašto Nr. 155-311-(7.5), dėl 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.) dalies, dėl 2015 m. balandžio 2 d. rašto Nr. ISS-733-(9.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (1, 2, 3, 4 ir 5 reikalavimai)

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ yra patvirtintas Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiuo įsakymu patvirtinti ir suprojektuoti žemės sklypo VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise duomenys.

Kaip minėta pirmiau, nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat Atkūrimo įstatyme nurodyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, pagal iki 2012 m. sausio 31 d. galiojusį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai.

Alytaus apskrities viršininko administracija P. D. vardu 7,86 ha žemės plotui parengė 1999 m. liepos 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 33-30-2212. Išvada Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 33-1889-Ž „Dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvados Nr. 33-30-2212 keitimo“ buvo patikslinta, vietoj skaičiaus ir žodžio „7,86 ha“ įrašant skaičių ir žodį „7,69 ha“. Minėtame įsakyme nurodyta, jog Išvada pakeista, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir atsižvelgiant į M. D. prašymą. Įsakyme dėl Išvados keitimo taip pat nurodyta, jog Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvada Nr. 33-30-2212 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ galioja tik kartu su šiuo įsakymu (2 p.). Nors teismui nepateiktas M. D. prašymas dėl išvados keitimo, kad toks prašymas buvo pateiktas, tačiau neišliko, nes buvo saugomas iki 2009 m., neginčijamai įrodo Įsakymo dėl Išvados keitimo turinys, Alytaus apskrities archyvo 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. (7.11)A-341, NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2LD-25-(14.2.9.) nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, prašydama pakeisti Išvadą, žinojo, jog atkurtina žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės bus atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus.

P. D. įtraukiamas į pretendentų sąrašus kiekvieną kartą, kai yra rengiamas Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas planas, o į pretendentų susirinkimus yra kviečiama pareiškėja, P. D. testamentinė įpėdinė.

Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ patvirtintame Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. D. suprojektuotas 0,40 ha žemės sklypas Nr. 595, kuris yra paženklintas vietovėje ir parengta kadastro duomenų byla (suderinta Alytaus skyriuje 2014-10-06).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu „Dėl Pretendentų, kuriems projektui prilygintame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąraše nurodyta, kad P. D. suprojektuotas 0,45 ha žemės sklypas Nr. 712.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-593 „Dėl Pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę Makniūnų kadastro vietovėje, ir pretendentų, pageidaujančių nuomoti valstybinę žemę Makniūnų kadastro vietovėje, sąrašo tvirtinimo“ Makniūnų kadastro vietovės projekto autorei buvo pavesta nagrinėti VĮ Valstybės turto fondo 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą, kadangi Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto 2 ha žemės sklypo Nr. 641 prie anksčiau minėtų pastatų ribos yra taisytinos, nes jos nustatytos nesilaikant teisės aktų nuostatų, t. y. VĮ Valstybės turto fondo valdomų patikėjimo teise pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai yra suformuotas per didelis žemės sklypas.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Taigi, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, 2014 m. birželio 11 d. organizuotame pretendentų susirinkime buvo perprojektuotas 2 ha žemės sklypas (buvęs Nr. 641) VĮ Valstybės turto fondo valdomų patikėjimo teise pastatų eksploatacijai ir suprojektuotas 0,80 ha žemės sklypas Nr. 725. Pabrėžtina, kad Metodikoje numatyta, jog asmenys savo pretenzijas ir pasiūlymus dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir ribų Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui gali teikti raštu visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pretenzijų ar pasiūlymų dėl 0,80 ha žemės sklypo Nr. 725 ploto ir ribų nebuvo gauta.

Bylos duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 12 d. gavo pakartotinį pareiškėjos atstovo skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos tėvui P. D. į buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (7,69 ha), grąžinant šią žemę natūra.

Šiuo skundu buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos tvirtinimo“; atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo P. D. vardu grąžinant natūra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą Nr. 725.

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi turimus dokumentus, 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. lSS-311-(7.5) pareiškėją informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte VĮ Valstybės turto fondui suprojektuotas kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas Nr. 725. Be to, apie šio žemės sklypo suprojektavimą VĮ Valstybės turto fondui pareiškėja buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844, tačiau šio rašto, kaip numato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui neskundė. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie žemės sklypo Nr. 725 suprojektavimą VĮ Valstybės turto fondui jai nebuvo žinoma iki Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. vasario 18 d. rašto Nr. 1SS-311-(7.5) gavimo, toks teiginys prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, 4 punkte numatyta, kad žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypų planai) rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus organizatorius yra VĮ Valstybės turto fondas. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypų, priskirtinų valstybei nuosavybės teise priklausantiems privatizavimo objektams, teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai arba žemės sklypų planai, prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, ir žemės sklypų planai rengiami VĮ Valstybės turto fondo lėšomis.

Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, numatyta, kad privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, reikalingi privatizavimo objektams. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Valstybės turto fondas pagrįstai kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 „Dėl valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos turto perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ šiai įmonei patikėjimo teise perduoti pastatai (duomenys neskelbtini): 95,11 kv. m ploto gyvenamasis namas, 70 kv. m ploto kiemo rūsys, 52,73 kv. m ploto sandėlis, 433,90 kv. m ploto tvartas, artezinis gręžinys, kiemo statiniai. Pastatai Valstybės turto fondui perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepanaikintas, todėl yra galiojantis ir teisėtas.

Taigi, šiuo metu žemės plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir grąžinti pareiškėjai šią žemę natūra nėra teisinio pagrindo. Tik pasikeitus esamai situacijai, t. y. tik tuo atveju, jeigu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata, kur nurodyta, kad šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo, Nacionalinė žemės tarnyba galės spręsti klausimą dėl galimybės grąžinti natūra buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja. Kaip matyti, byloje apie tokius pakeitimus duomenų nėra, todėl, kaip jau minėta, ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir grąžinti pareiškėjai šią žemę natūra nėra teisinio pagrindo.

Metodikos 9 punkte nurodyta, kad kai patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą ar žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ar žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo parenka teritoriją kitam žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.

Sprendimas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, prašymų (Metodikos papunktis). Įvertinus gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, pirkti ar nuomoti žemę Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.) „Dėl Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos tvirtinimo“ buvo nuspręsta rengti Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą; patvirtintas Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos, kurioje bus rengiamas projektui prilyginamas planas, plotas ir ribos; nustatytas laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašas ir nustatyti laisvos žemės fondo žemei priskirtos žemės plotai. Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtintas pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę po nuosavybės teise priklausančiais pastatais Makniūnų kadastro vietovėje, sąrašas. Minėtame sąraše kaip 9 eilės, sugrupuotos pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eilę, pretendentas nurodytas pareiškėjos tėvas P. D..

Pagal Metodikos 125 punktą, teritorinis skyrius kviečia pretendentus aptarti projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pretendentų susirinkime. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. vasario 25 d. vykusiame pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus Makniūnų kadastro vietovėje, susirinkime pareiškėja nedalyvavo ir iš laisvos žemės fondo žemei priskirtų žemės plotų perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo nepasirinko, todėl žemės sklypas, rengiant Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą mirusio P. D. vardu, pareiškėjai nebuvo suprojektuotas.

Kaip minėta pirmiau, pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis, priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir, rengiant Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar šiam projektui prilyginamą žemės sklypo planą, kaip laisvos žemės fondo žemės plotas nežymimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės pareiškėja pagrįstai buvo informuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.) „Dėl Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos tvirtinimo“ ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo P. D. vardu grąžinant natūra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus rajono Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą Nr. 725.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), yra apaugęs mišku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pareiškėjos teigimu, jai neužbaigiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, grąžinant likusią žemę natūra, dar ir dėl to, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schema Aktualioje teritorijoje (Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypai Nr. 44, 46, 47, 48, 49, 50) iki šiol nėra patikslinta (bendras plotas 7,27 ha). Ji skunde nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinės reikšmės miškai yra laikomi valstybės išperkamu turtu. Byloje taip pat nėra ginčo, jog dalis teritorijos, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra įtraukta į valstybinės reikšmės miškų schemą. Tačiau pareiškėja kelia klausimą, kad Aktuali teritorija turi būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos, taip sudarant prielaidas spręsti šios žemės grąžinimo natūra klausimą. Siekiant atkurti nuosavybės teises natūra, buvo pradėta valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo procedūra, tačiau dėl skundžiamų atsakingų institucijų sprendimų ši procedūra neužbaigta. Šios procedūros vilkinimas ir nepagrįstas atsisakymas atlikti su šia procedūra susijusius veiksmus peržengė protingumo ribas ir pažeidžia pareiškėjos teises bei interesus nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Klausimas dėl Aktualios teritorijos schemos tikslinimo buvo keliamas ir sprendžiamas nuo 2004 m. (jau 11 metų). Nepaisant to, aktuali Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (Schemos) tikslinimo procedūra buvo vilkinama ir iki šiol nebuvo užbaigta. Dar daugiau, pasinaudodama procedūros vilkinimu per šį laikotarpį Alytaus MU Aktualioje teritorijoje bandė vykdyti miško įveisimo darbus, taip kurdama prielaidas tam, kad ši teritorija negalėtų būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų ploto. Taip pat pareiškėja teigia, kad po privalomo įvykdyti valstybinės reikšmės miškų teritorijų patikslinimo neturėjo likti teisinių kliuvinių sugrąžinti žemę natūra pretendentams tose vietose, kurios nėra tiesiogiai užimtos miškais, tokią savo poziciją grindžia cituodama Generalinio miškų urėdo 2004 m. gegužės 28 d. įsakymą. Todėl Schemos tikslinimo procedūra turi būti operatyviai užbaigta ir po to sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į turtą atkūrimo Pretendentui natūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo priimami.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal parengtas schemas. Šiuo nutarimu valstybinės reikšmės miškams priskirta ir pareiškėjos įvardyta Aktuali teritorija – Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypai Nr. 44, 46, 47, 48, 49, 50. Vėlesni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo neturėjo įtakos Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypams Nr. 44, 46, 47, 48, 49, 50, jie visą laiką išliko ir yra valstybinės reikšmės miškų plotuose.

Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 14.2 p., pasiūlymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo su atitinkamais dokumentais derinimui VĮ Alytaus miškų urėdijai pateikė tik 2014 m. spalio 29 d. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 27 d. raštas Nr. 2SD-(14.2.7.)-3784 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“). Iki 2014 m. spalio 29 d. VĮ Alytaus miškų urėdija nebuvo gavusi teisės aktų nustatyta tvarka parengtų dokumentų dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtino Lietuvos miškingumo didinimo programą. Buvo numatytas programos tikslas – padidinti šalies miškingumą. Programos tęstinumas užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“. Remdamasi įstatais VĮ Alytaus miškų urėdija Aktualioje teritorijoje vykdė jai pavestas funkcijas ir iškeltus uždavinius. VĮ Alytaus miškų urėdijos įstatuose, be kitų funkcijų, taip pat buvo numatyta, kad miškų urėdija, vykdydama jai pavestus uždavinius, augina sodmenis, atkuria bei įveisia mišką, prižiūri želdinius ir žėlinius (Įstatų 14.2 p.). 2007 ir 2010 metais buvo parengti miško želdinimo ir žėlinimo projektai, pagal kuriuos didžioji dalis Aktualios teritorijos apsodinta mišku. Išlaidos apželdinimui pagal 2007 m. projektus – 2025,36 Eur, 2010 m. miško įveisimui pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą buvo gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, gauta paramos suma – 9331,2 Eur. Taigi, VĮ Alytaus miškų urėdija vykdė jai pavestas funkcijas ir negalėjo numatyti, kad 2014 m. spalio 29 d. į ją bus kreipiamasi dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nustato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Šio straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, yra valstybės išperkami, t. y. nuosavybės teisės natūra juose neatkuriamos, valstybė už juos atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Miškai, kurie pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. reglamentavimą nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, iki jie nebus perduoti privačion nuosavybėn, laikomi valstybiniais, bet ne valstybinės reikšmės miškais, jų priežiūrą iki perdavimo privačion nuosavybėn taip pat vykdo miškų urėdijos. Miško rezervavimas nuosavybės teisių atkūrimui nevykdomas valstybinės reikšmės miškų plotuose, kadangi tai išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir tokie miškai yra valstybės išperkami. Pareiškėjos atveju Aktuali teritorija, kaip jau minėta, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, todėl vykdant Generalinio miškų urėdo 2004 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1B-125 „Dėl valstybinės reikšmės miškų pažymėjimo ir kirtimų nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotuose valstybiniuose miškuose“ pretendentų nustatymas ir rezervavimas nuosavybės teisių atkūrimui tokioje teritorijoje negalėjo ir negali būti vykdomas.

Pareiškėja skunde teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui pateikus pasiūlymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo su atitinkamais dokumentais derinimui, derinančios institucijos savo valią dėl pateiktų dokumentų derinimo turėjo pareikšti per 10 darbo dienų. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus parengtą Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 723 kvartalo tikslinimo ištrauką, kartu su ja pateiktą piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra mišką valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose, sąrašą bei siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų (miško kvartalo ir jo dalių), iš kurių išbraukiami miškų plotai, duomenis nepagrįstai prilygina Valstybinės reikšmės miškų plotų schemai ir nurodo, kad, remiantis Aprašo 11 punktu, VĮ Alytaus miškų urėdija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus pateiktus dokumentus turėjo suderinti per 10 darbo dienų nuo prašymo derinti schemos projektą gavimo arba raštu pateikti nederinimo motyvus, per šį terminą nepateikus pastabų, laikoma, kad projektui neprieštaraujama.

Aprašo 3 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – ir rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir rengėjas). Vadovaujantis Aprašo 14.2 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba Aprašo 13.4 ir 13.5 punktuose numatytais atvejais rengimo organizatoriui gali teikti valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais Aprašo 16 punkte.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus pateikta Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 723 kvartalo tikslinimo ištrauka su piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra mišką valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose, sąrašu ir siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų (miško kvartalo ir jo dalių), iš kurių išbraukiami miškų plotai, duomenimis yra ne valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, o tik dokumentai, nurodyti Aprašo 16.1, 16.2 ir 16.6 punktuose, į kuriuos atsižvelgdamas rengėjas, t. y. Valstybinė miškų tarnyba, gali rengti patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą. Aprašo 19 punktas nustato, kad patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą rengia, organizuoja viešą svarstymą ir derinimą Aprašo 7–11 punktuose nustatyta tvarka rengėjas, t. y. Valstybinė miškų tarnyba. Aprašo 11 punkte nustatytas 10 darbo dienų terminas taikomas derinant rengėjo – Valstybinės miškų tarnybos parengtą patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, o ne derinant Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus. Pagal Aprašo 17 punktą, Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai turi būti suderinti su miškų urėdija, tačiau derinimo terminas šiems dokumentams nenustatytas. Taigi, terminas pateiktų dokumentų derinimui nenustatytas nei Apraše, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 2SD-(14.2.7.)-3784 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“. VĮ Alytaus miškų urėdija minėtą raštą gavo 2014 m. spalio 29 d., savo poziciją dėl pateiktų dokumentų išreiškė 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. VI-651(7.28), t. y. per 26 darbo dienas, toks terminas negali būti laikytinas neprotingu, o procedūra vilkinama. Nei Apraše nustatytas reglamentavimas, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės Nacionalinei žemės tarnybai tęsti pradėtą procedūrą nesant urėdijos suderinimo.

Kaip minėta anksčiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius pasiūlymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo su atitinkamais dokumentais derinimui VĮ Alytaus miškų urėdijai pateikė tik 2014 m. spalio 29 d. Pareiškėjos teiginiai, kad Aktuali teritorija turėjo būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų dar iki 2014 m. spalio 29 d., byloje neįrodyti ir bylos duomenimis nepagrįsti. Aktualioje teritorijoje VĮ Alytaus miškų urėdija vykdė jai pavestas funkcijas, prižiūrėjo esamą mišką ir sodino miškus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą. Programos tikslas – padidinti šalies miškingumą. Programos tęstinumas užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“.

2007 metais buvo parengti trys miško želdinimo ir žėlinimo projektai, pagal kuriuos 4,2 ha Aktualios teritorijos buvo apsodinta mišku. Išlaidos apželdinimui pagal 2007 metų projektus – 2025,36 Eur. Pareiškėjos skunde nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. (12-2)-D8-6687, kuriuo urėdija įspėta apie tolesnį želdinių darbų sustabdymą, VĮ Alytaus miškų urėdijoje gautas jau po to, kai miškas buvo pasodintas. Taip pat šiame rašte buvo nurodyta, kad Aplinkos ministerija inicijuos Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą. VĮ Alytaus miškų urėdija laukė trejus metus ir nevykdė jokių darbų Aktualioje teritorijoje, tačiau per tuos trejus metus Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas taip ir nebuvo pradėtas, jokie raštai dėl to nebuvo gauti, todėl VĮ Alytaus miškų urėdija privalėjo vykdyti savo funkcijas ir uždavinius valstybinės reikšmės miškų plotuose. 2010 metais buvo parengtas miško želdinimo ir žėlinimo projektas, miško įveisimui pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą buvo gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, gauta paramos suma 9331,2 Eur, mišku užsodintas 2,00 ha plotas. VĮ Alytaus miškų urėdija 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651(7.28) nederindama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų rėmėsi 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenimis.

Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklype Nr. 44 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos sklypas Nr. 31) 1,80 ha plote auga 6 metų amžiaus ąžuolai. Miško įveisimui šiame sklype pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą buvo gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, 80 procentų šios paramos yra finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Sklype Nr. 46 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos dalis sklypo Nr. 29) 0,30 ha plote, taip pat ir toje teritorijoje, kurią norima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto – 0,17 ha, auga 60 metų amžiaus juodalksniai. Sklype Nr. 47 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos dalis sklypo Nr. 30) 2,20 ha plote auga 8 metų amžiaus pušys, eglės, juodalksniai, 5 metų amžiaus beržai, blindės. Sklype Nr. 48 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos dalis sklypo Nr. 30, sklypai Nr. 34, 35) 2,40 ha plote yra rekreaciniai želdiniai – obelys, slyvos, kriaušės. Tokio pobūdžio želdiniai, esantys miško žemėje, vykdant valstybinę miškų inventorizaciją nėra taksuojami. Sklype Nr. 49 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos sklypas Nr. 36) 0,50 ha plote auga 45 metų amžiaus juodalksniai, beržai, drebulės, 60 metų amžiaus eglės, ąžuolai. Sklype Nr. 50 (iki 2014 metų valstybinės miškų inventorizacijos dalis sklypo Nr. 30) 0,2 ha plote yra miško laukymė. Didžioji dalis žemės, į kurią pretenduoja pareiškėja M. D., VĮ Alytaus miškų urėdijos ir Europos Sąjungos fondų lėšomis apsodinta mišku, pareiškėjos senelei S. D. iki nacionalizacijos priklausiusi žemė nebuvo apaugusi mišku.

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. kovo 18 d. priėmė rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, kurioje nurodė, kad miškai – svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas. Jų reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant žmonių gyvenimo aplinkos kokybę ir poilsio sąlygas. Miško produkcija sudaro svarią šalies ekonomikos dalį. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės racionaliai naudojamos ir išsaugomos ateities kartoms. Taip pat Seimas rezoliucijoje nurodė, kad, siekiant užtikrinti darnią miškų ūkio plėtrą, miškų ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo tęstinumą, Lietuvos miškų ūkio darnios plėtros politika ir jos įgyvendinimo strategija turi būti formuojamos išsaugant miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir kitiems valdytojams priskirtų valstybinės reikšmės miškų statusą ir esamą apimtį, kuri turi didelę reikšmę tvarkant ir naudojant šalies miškus. Atsižvelgdama į valstybės formuojamą politiką, esamą situaciją valstybinės reikšmės miškų plotuose ir į tai, kad miškas Aktualioje teritorijoje ne savaiminis, o įveistas tam naudojant VĮ Alytaus miškų urėdijos ir Europos Sąjungos fondų lėšas, tuometinė VĮ Alytaus miškų urėdija nepritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus siūlymui tikslinti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą.

Taigi, remiantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13.4 punktu, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kuriose nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos, tikslinamos, kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytus atvejus). Valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai teikia Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju NŽT Alytaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 290-(14.2.104.)3844 „Dėl duomenų pateikimo ir nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėją informavo, kad inicijavo kreipimąsi į Alytaus rajono savivaldybę ir VĮ Alytaus miškų urėdiją dėl Schemos 723 kvartalo (sklypai Nr. 44 (1,80 ha), Nr. 46 dalis (0,17 ha), Nr. 47 (2,20 ha), Nr. 48 (2,40 ha), Nr. 49 (0,50 ha) ir Nr. 50 (0,20 ha), iš viso 7,27 ha) patikslinimo. Alytaus skyriui pateikus suderinti Schemą VĮ Alytaus miškų urėdijai, miškų urėdas 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651 (7.28) „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ atsisakė planinę dokumentaciją suderinti, nurodydamas, kad miško plote „auga pribręstantys ir brandūs medelynai, rekreaciniai želdiniai, įveisti miško želdiniai“. Į Alytaus rajono savivaldybei pateiktą miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą su dokumentais atsakymas nebuvo gautas. VĮ Alytaus miškų urėdijai atsisakius suderinti Schemą, yra negalimos tolesnės Schemos tikslinimo procedūros.

Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Aprašo 13.4 punktu, inicijavo kreipimąsi dėl Schemos tikslinimo ir pateikė Schemą suderinti VĮ Alytaus miškų urėdijai. Aprašo 16 punkte nustatyta, kokie dokumentai tikslinant valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas turi būti pateikiami. O šio Aprašo 17 punkte nustatyta, kad Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo turi būti suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais, o atlikus valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ar valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, – ir su regiono aplinkos apsaugos departamentu. Dokumentų teikėjai, nurodyti šio Aprašo 14 punkte, yra atsakingi už dokumentų parengimą, suderinimą ir pateikimą.