Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog Departamentas priėmė Nutarimą, kurio pagrindu jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9). Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu. Nesutikimą grindžia tuo, kad dėl jo perkėlimo į Šiaulių TI nutrūko socialiniai ryšiai su šeima. Teigia, jog Šiaulių TI yra tolimiausia laisvės atėmimo vieta nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjo artimieji negali jo aplankyti. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės bei materialinės padėties, neturinti automobilio, todėl iš pareiškėją informavo, kad negalės jo lankyti Šiaulių TI. Pareiškėjo teigimu, jam yra itin svarbu palaikyti artimus ryšius su artimaisiais, nes jis yra įkalintas iki gyvos galvos, o bausmę atlieka jau nuo 2001 metų. Socialinių ryšių su artimaisiais nutraukimas neigiamai paveiktų pareiškėją bei turėtų tiesioginės įtakos kalinimo tikslams pasiekti.

Pasisakydamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas nurodo, kad apie savo perkėlimą iš Pravieniškių PN-AK į kitą laisvės atėmimo vietą jis sužinojo už kelių dienų (tiksli data nenurodoma), kai pareiškėjas atvyko į Šiaulių TI. Pareiškėjo teigimu, jam įteiktas Nutarimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno. Pareiškėjas pažymi, jog abejoja Nutarimo teisėtumu ir dėl to, kad jis priimtas 2019 m. gegužės 6 d., o apie perkėlimą jis esą sužinojo 2019 m. gegužės 5 d. išvakarėse. Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, nurodo, kad dar neįteikus Departamento direktoriaus nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, jis jau buvo perkeltas.

Pareiškėjo tvirtinimu, jis ginčijamu Nutarimu galėjo būti perkeltas į kitą laisvės atėmimo įstaigą tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau ginčijamame Nutarime šios aplinkybės neįvardijamos. Kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo ganėtinai ilgą laikotarpį, t.y. nuo 2001 metų iki 2019 metų, mano, kad tik ši įstaiga galėjo tinkamai nuspręsti dėl pareiškėjo perkėlimo į atitinkamą kalinimo įstaigą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikydami skundo argumentus prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog priimtas Nutarimas turėtų būti naikintinas tuo pagrindu, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Taip pat pareiškėjo atstovui ir pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais remiantis pareiškėjas pateko būtent į Departamento Grafiko 1.2 punkte nurodytų 21 asmenų grupės kategoriją, kurie buvo perkelti į Šiaulių TI, o ne į Teisingumo ministro patvirtinto Plano 1 punkte nurodytų 92 nuteistųjų kategoriją, kurie buvo perkelti į Pravieniškių PN-AK, Marijampolės PN ir Panevėžio PN.

Paaiškina, jog atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kuomet perkeliant nuteistuosius iš Lukiškių TI-K į Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 nurodytas pataisos įstaigas, nuteistiesiems kalėti iki gyvos galvos, neužteko kamerų tipo patalų, todėl Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimas“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau – Grafikas). Teigia, jog šio Grafiko 1.2 punkte numatyta perkelti 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Šiaulių TI. Šio Grafiko pagrindu Departamento direktorius priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pareiškėją perkėlė iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo.

Tvirtina, jog Nutarimas priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų, todėl neturėtų būti naikintinas. Aplinkybė, kad pareiškėjas pageidauja būti perkeliamas iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK ar Alytaus PN, nesudaro pagrindo laikyti Nutarimo neteisėtu, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į jo pageidaujamą laisvės atėmimo vietą. Cituodamas Šiaulių TI nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 7 punktą, atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI veiklos tikslas vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmė paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjui Šiaulių TI yra užtikrinamos kalėjimo režimo sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti šioje įkalinimo įstaigoje.

Pasisakydamas dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, Departamentas nurodo, jog pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodomi galimi nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl kalinimo Šiaulių TI sąlygų, yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigia, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas yra kreipęsis į jį vienintelį kartą, t.y. 2019 m. birželio 5 d. skundu dėl Šiaulių TI jam paskirtos nuobaudos, tačiau kalinimo sąlygomis Šiaulių TI nesiskundė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikdamas įvairioms valstybės institucijoms skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI sudarymo, todėl jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą priimti nutarimą dėl pareiškėjo grąžinimo į Pravieniškių PN-AK arba Marijampolės PN, ar kitą pataisos įstaigą, ne taip nutolusią nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 9).

Remiantis byloje pateiktos pareiškėjo areštuoto anketos Nr. 8594 duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 1998 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalimi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 175-176). Didžiąją dalį paskirtos jam bausmės pareiškėjas atliko Lukiškių TI-K. Teisingumo ministras, inicijuodamas Lukiškių TI-K reorganizavimą ir siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų valdymą ir užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą (toliau – Planas) (1 t., b. l. 26-28). Šiuo įsakymu, Teisingumo ministras pavedė Departamentui užtikrinti Plane nurodytų priemonių įgyvendinimą. Plano 1 punktu Teisingumo ministras numatė perkelti 92 nuteistuosius iki gyvos galvos, iš jų 21 nuteistąjį į Pravieniškių PN-AK.

Vykdydamas Teisingumo ministro pavedimą, Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau – Grafikas) (1 t., b. l. 35-41). Grafiko 1.2 punktu Departamentas numatė perkelti 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Šiaulių TI.

Vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 punktu, Teisingumo ministro patvirtintu planu ir Departamento patvirtinto Grafiko 1.2 punktu, Departamento direktorius 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444 nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Šiaulių TI, tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9).

Pareiškėjas, be kita ko, teismui nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. spalio 5 d. sistemingai teikė prašymus, kuriais prašė teismo atsižvelgti į jo prašymuose dėstomus argumentus ir įvertinti tai, jog priimtas Nutarimas yra nesuderinamas su BVK 69 straipsniu, nes jame nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas buvo perkeltas iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą. Taip pat teigė, kad Nutarimas neatitinka ir individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. Prašymuose pareiškėjas taip pat nurodė pastebėjęs, jog Teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus priimti aktai yra nesuderinami ir prieštaraujantys. Pareiškėjo manymu, abu aktai yra tarpusavyje susiję, o Departamento direktoriaus patvirtintas Grafikas yra skirtas Teisingumo ministro patvirtinto Plano įgyvendinimui. Pabrėžė, jog žemesnės juridinės galios teisės aktas ar jo dalis (šiuo atveju Grafikas) negali prieštarauti aukštesnės juridinės galios teisės aktui (šiuo atveju Planui) ar jo daliai, o jeigu prieštarauja, vadinasi toks teisės aktas ar jo prieštaraujanti dalis negali būti teisėti (1 t., 82, 97-106, 122-124, 144-146,159-162, 164-165, 171-174; 2 t., b. l. 1-7, 15-17, 71-73, 81-84, 103-106, 109, 113, 118-121, 124-125, 149, 151-152, 155-156, 160-161).

Pareiškėjas, pasinaudodamas BVK 183 straipsnyje suteikta teise apskųsti Departamento direktoriaus nutarimą, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

BVK 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečią pataisos įstaigą siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnyje reglamentuojama nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – Aprašas) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Kaip jau minėta, Teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtino Planą, kuriuo Lukiškių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas, tuo tarpu Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V – 116 patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigos plano įgyvendinimo veiksmų grafiką.

Iš byloje pateikto Plano matyti, kad Lukiškių TI-K kalintys 92 nuteistieji iki gyvos galvos turėjo būti perkelti į kitus pataisos namus, iš kurių 21 nuteistasis iki gyvos galvos perkeliamas į Pravieniškių PN-AK (1 t., b. l. 27-28). Tuo tarpu iš pateikto Grafiko 1.2 punkto matyti, kad 21 nuteistąjį iki gyvos galvos nutarta perkelti iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Šiaulių TI (1 t., b. l. 36).

Primintina, kad pareiškėjas Departamento nutarimu buvo perkeltas bausmei atlikti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Ginčijamame Nutarime Departamento direktorius nurodė, kad vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Aprašo 12 punktu, Planu bei Grafiko 1.2 punktu nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9).

Pareiškėjas savo skunde ir papildomai teismui pateiktuose prašymuose teigia, jog apie ginčijamo Nutarimo priėmimą jis sužinojo tik šio Nutarimo priėmimo išvakarėse.

Pasisakydama dėl Nutarimo įteikimo pareiškėjui ir supažindinimo su juo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-321, kuriuo patvirtintas Aprašas, 7, 10 punktais, Departamento direktoriaus pasirašyto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo kopijos išsiunčiamos vykdyti perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai.

Perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Įsakymo 9 punkte numatyta, kad nutarimo kopija saugoma nuteistojo asmens byloje (kuri yra perduodama priimančiajai įstaigai). Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas su Nutarimu turėjo būti supažindintas perkeliančiosios įstaigos, t.y. Pravieniškių PN-AK. Atkreiptinas dėmesys, jog proceso šalys nėra byloje pateikusios duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių Nutarimo įteikimo (gavimo) dieną, tačiau aplinkybė, jog Nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas jo perkėlimo išvakarėse nenuginčijamai patvirtinama Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1 5 punkte ir šio punkto papunkčiuose. Seimo kontrolierių įstaiga atlikusi tyrimą nustatė, jog nuteistieji apie jų atžvilgiu priimtus nutarimus dėl jų perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietą buvo informuoti likus mažiau nei parai iki numatyto perkėlimo. Konkretizuodama faktines aplinkybes, Seimo kontrolierių įstaiga ataskaitoje akcentavo, jog nuteistieji, kurie buvo nutarimų pagrindu perkeliami į Šiaulių TI su nutarimais buvo supažindinami tik kitą darbo dieną, prieš konvojuojant juos į kitą laisvės atėmimo vietą (1 t., b. l. 180-182). Pažymėtina, kad nors byloje pateikta Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio ir nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau teisėjų kolegija vadovaujasi ja šioje byloje kaip vienu iš įrodymu pagrindžiančiu teismo procesinį sprendimą.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia nepasitenkinimą tuo, kad perkėlus jį atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI (į tolimiausią laisvės atėmimo vietą nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos laisvėje), jo negalės lankyti artimiausi giminaičiai. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, nutrūks tarp jo ir artimų giminaičių susiklostę socialiniai ryšiai.

Europos komiteto 2002 m. prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartuose laikomasi pozicijos, jog ilgalaikes bausmes atliekantiems nuteistiesiems paskirtus režimus reikėtų sudaryti taip, kad šis poveikis būtų kompensuotas taikant pozityvias ir iniciatyvias priemones. Galimybė efektyviai palaikyti kontaktus su išoriniu pasauliu ir yra viena pagrindinių tokių pozityvių priemonių. Europos kalinimo taisyklių 17.1 punkte ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui“ 22 punkte nustatyta, kad kaliniai turėtų būti skiriami atlikti laisvės atėmimo bausmę, kiek tai įmanoma, įstaigose, esančiose arčiau jų šeimų ar artimų giminaičių.

Iš Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų aptariamu aspektu nustatyta, kad apklausti artimuosius turintys nuteistieji vieningai nurodė, kad pageidautų būti perkelti arčiau savo artimųjų gyvenamosios vietos. Taip pat nuteistieji teigė, jog į jų lūkesčius bausmės atlikimą tęsti pataisos įstaigose, parinktose pagal jų artimųjų gyvenamąją vietą, nebuvo atsižvelgta. Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, tik trečdalis į kitas laisvės atėmimo vietas perkelti nuteistieji yra patenkinti socialiniais ryšiais su artimaisiais. Todėl, priėjo išvados, kad skirstant nuteistuosius į kitas pataisos įstaigas nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų ir jų artimų giminaičių gyvenamąją vietą, taip sudarant kliūtis nuteistiesiems efektyviai palaikyti socialinius ryšius su išoriniu pasauliu (1 t., b. l. 182-183). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų teisingumu ir pagrįstumu, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į glaudžius, socialinius ryšių su artimaisiais nebuvo užtikrinta.

Pareiškėjas teigia, jog Teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus įsakymais, patvirtinti Planas ir Grafikas yra tarpusavyje nesuderinami ir prieštaraujantys.