- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- II-99-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02579-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Advokatai
- Virgilijus Vaitekūnas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-09-15 nutarimo (toliau nutarimo) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M1-75(03-14) panaikinimo, paskirtos administracinė nuobaudos sušvelninimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-09-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M1-75(03-14) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalies pažeidimą R. Š. nubaudė administracine nuobauda - 600 Lt bauda.
Administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodyta, kad 2014-08-06 10:30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko paviršinių nuotekų tyrimus iš išleistuvo Nr. 2, eksploatuojamo UAB ,,Panevėžio gatvės“ nustatyti skendinčių medžiagų normatyvo viršijimai 4,38 karto, kai UAB ,,Panevėžio gatvės“ TIPK leidime momentinė tarša leistina 50 mg/l, nustatyta 219 mg/l. Pagal 2014-06-16 direktoriaus įsakymą Nr. 6-60 atsakingas direktoriaus pavaduotojas R. Š.. Tuo R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
R. Š. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-09-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M1-75(03-14) ir administracinę bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti, skiriant mažesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nurodė, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai arba yra per griežta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-889/2010 pažymėjo, kad analizuojant ATPK 51⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį konstatuotina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. sąmoningai išleidus nuotekas (arba sąmoningai leidus joms ištekėti) į aplinką. Tiek ATPK 51⁶ str. 1 d., tiek ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką, t. y. sąmoningą siekį, kad nuotekos patektų į aplinką. Tai, kad pagal ATPK 51⁶ str. 1 d. taikoma administracinė atsakomybė, jei nuotekos į aplinką išleidžiamos, kai asmuo, išleidžiantis nuotekas, neturi leidimo, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. - kai išleidžiamos nuotekos, kuriose esančių teršalų koncentracija viršija teisės aktuose nustatytas ribines vertes, nepaneigia fakto, kad nuotekos abiem atvejais turi patekti dėl tyčinių veiksmų ar neveikimo. Jei nuotekos pateko į aplinką ne dėl asmens kaltės, nesvarbu yra ar nėra jam išduotas leidimas išleisti nuotekas ir net jei nuotekose esantys teršalai viršija ribines vertes, toks asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Mano, jog jo (apelianto) veiksmuose nėra ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, dėl kurių padidėjo tarša. UAB „Panevėžio gatvės" pagal sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe prižiūri ir eksploatuoja savivaldybei priklausančius tinklus. Prie šių tinklų yra prijungta didelė dalis paviršinių nuotekų, surenkamų nuo fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių teritorijų. Pasitaiko atvejų, kai po liūčių ar dėl kitų priežasčių, per jų eksploatuojamus išleidėjus į atvirus vandens telkinius išteka paviršinės nuotekos, kurių užterštumas viršija leistinus normatyvus. Nuobaudą paskyrusios institucijos darbuotojai kartu su jų bendrovės atsakingais darbuotojais apeina į išleidėjo zoną patenkančias teritorijas, tačiau dažniausiai kaltininko nustatyti nepavyksta, nes teršalų išsiliejimas būna momentinis. Nei miestų paviršinių nuotekų tinklus prižiūrinti UAB „Panevėžio gatvės", nei atsakingas asmuo neturi galimybių vykdyti prevencines priemones, siekiant apsaugoti nuo panašių atvejų, kadangi valymo ir kitų įrenginių statybai lėšas planuoja, skiria bei darbus vykdo tinklų savininkas -Panevėžio miesto savivaldybė.
Teisme nagrinėjant apeliacinį skundą R. Š. ir jo atstovas palaikė pateiktą skundą, prašė skundą patenkinti. Apeliantas papildomai nurodė, kad įmonė atlieka tiek darbų, kiek jiems turi lėšų, skiriamų pagal su savivaldybe sudarytą sutartį. Patys tinklai priklauso savivaldybei. Nuotekos išteka į Nevėžio upę ir pasitaiko atvejų, kai yra viršijami normatyvai. Šiuo atveju buvo nustatytas normų viršijimas, kai ilgai nebuvo lietaus, buvo susikaupusios atliekos. Valymo įrenginių mieste nėra, yra tik laikinos pertvaros. Jie ima bandymus ir veža į laboratoriją tyrimams atlikti, įmonė teikia ataskaitas ir moka mokesčius. Nukrypimų nuo nustatytų normų iki patikrinimo nebuvo. Mėginius ima kas ketvirčius, o kartais ir dažniau, iki 2018 metų ruošiamas projektas , kurį derina savivaldybės ekologijos skyrius. Savo nuožiūra daugiau nieko negali daryti. Įmonė užsiima tik eksploatavimu to, ką perduoda savivaldybė ir ką užsako padaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucija, priėmusi nutarimą, prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą, nes R. Š., dirbantis UAB „Panevėžio gatvės“ Beržų g.12, Panevėžyje, direktoriaus pavaduotoju 2014 m. birželio 16 d. bendrovės direktoriaus įsakymu yra paskirtas atsakingu už TIPK leidime Nr. P2-1/030 nustatytus nuotekų tyrimų parametrus. Leidime įrašyta sąlyga 34.5 p.: Paviršinių nuotekų išleidimas turi būti vykdomas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ nuostatomis. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.p. skendinčiųjų medžiagų didžiausia momentinė koncentracija negali viršyti 50 mg/l, tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius 2014-08-14 nustatė, kad UAB „Panevėžio gatvės" lietaus nuotekų išleistuves Nr. 2 skendinčių medžiagų koncentracija nustatyta 219 mg/l, normatyvas viršytas 4,38 karto. Institucijos nuomone, administracinė bauda apeliantui buvo paskirta pagrįstai. UAB „Panevėžio gatvės" atsakingas asmuo R. Š. nesiimdamas jokių priemonių siekiant išvengti momentinės taršos iš UAB „Panevėžio gatvės" eksploatuojamo išleidėjo, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką - žinodamas, kad teršalų koncentracijų viršijimas, neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, kurios lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Inspektorė I. J., skirdama baudą, vadovavosi LR ATPK 30 str., 30² str., 286 str. ir 287 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, susijusiomis su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, jo kaltės laipsnio, bei kitų, turinčių įtakos nuobaudos paskyrimui, aplinkybių įvertinimu. Šis pažeidimas savo pavojingumo laipsniu nėra mažiau pavojingas, nei padaromi analogiški pažeidimai, todėl paskirta 600 Lt dydžio administracinė bauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė R. Š. skundo netenkinti, o palikti galioti institucijos 2014-09-15 priimtą nutarimą. Paaiškino, kad įmonė turi imtis prevencinių priemonių, kad momentinių teršimų būtų rečiau. Gali būti naudojamos suskystintos medžiagos ar filtrai, gali būti pastatytas slenkstis, prašoma papildomo finansavimo, stebimos meteorologinės sąlygos ir tokiu būdu užtikrinami normatyvų laikymasis. Realiai yra priemonės, tik jos nėra vykdomos.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-09-15 nutarimas keistinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla ir įvertinus joje surinktus įrodymus, taip pat teisme nagrinėjant skundą išklausius apelianto R. Š. bei jo atstovo paaiškinimus, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės paaiškinimą, matyti, jog apelianto R. Š. veiksmuose galima įžvelgti ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, nes jis nuo 2014-06-16d. būdamas atsakingu už TIPK leidime nustatytas nuotekų užterštumo parametrus, neužtikrino, kad 2014-09-06 10.30 val. būtų laikomasi paviršinėse nuotekose skendinčių medžiagų normatyvai išleistuvo Nr. 2, eksploatuojamo UAB ,,Panevėžio gatvės“, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimai, tačiau teismo nuomone, apeliantui visiškai nepagrįstai buvo paskirta 600 Lt dydžio (minimali) bauda, vertinant visas byloje ir skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Kaip matyti, UAB ,,Panevėžio gatvės“, o kartu apeliantas R. Š., vykdė paviršinėse nuotekose esančių skendinčių medžiagų priežiūrą, buvo periodiškai imami mėginiai ir teikiami laboratorijai atlikti tyrimus, tačiau matyti ir tai, kad nors minėtai bendrovei ir buvo pavesta paviršinių nuotekų priežiūra, bet savo iniciatyva kitokių efektyvių darbų, kurie iš esmės leistų vykdyti efektyvią nuotekų, įskaitant skendinčių medžiagų, kontrolę taip, kad būtų laikomasi TIPK leidimo normatyvų, įmonė be savivaldybės leidimo negalėjo ir negali atlikti, tik teikti jai ataskaitas dėl pvestų darbų atlikimo, prašyti papildomo finansavimo kitiems finansiniams metams valymo įrenginių projektavimui ir statyboms, lietaus nuotekų tinklų priežiūrai ir remontui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta tik po skundžiamo nutarimo priėmimo. Taip pat teismas vertindamas susiklosčiusią situaciją, atsižvelgia į tai, kad apeliantas tik nuo 2014-06-16d. buvo paskirtas atsakingu asmeniu už TIPK leidime nustatytų nuotekų užterštumo parametrų priežiūrą, t.y. iki pažeidimo nustatymo tokias pareigas jis buvo ėjęs palyginti nedidelį laiko tarpą, normų viršijimas buvo nustatytas dėl nepalankių gamtos sąlygų – galimai dėl to, kad ilgai nebuvo lietaus, dėl ko susikaupė didelis atliekų kiekis, kaip teisme paaiškino atstovė, skendinčios medžiagos nėra pavojingos medžiagos, juo labiau, kaip matyti, jog tai buvo tik momentinis nukrypimas ir nėra duomenų, kad ir anksčiau būta didelių skendinčių medžiagų nukrypimų nuo nustatytų normų, dėl ko nuo 2014-06-16d. apeliantui tapus atsakingu už TIPK leidimo normų laikymąsi, jis būtų privalėjęs dėti ypatingai dideles pastangas kovai su skendinčių medžiagų normų viršijimu (tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta). Dėl visų išdėstytų aplinkybių, teismas mano, kad apeliantui netgi paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą, paskirta nuobauda būtų visiškai neproporcinga padarytam pažeidimui, įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismo nuomone, apeliantui taip pat nėra pagrindo skirti ir įspėjimo, nes kaip matyti, nors apeliantas tik po pažeidimo padarymo ėmėsi didesnės iniciatyvos kreipdamasis į savivaldybę dėl papildomų lėšų skyrimo, kad ateityje toks pažeidimas – skendinčių medžiagų normos viršijimas daugiau nebepasikartotų, tačiau kaip matyti, tokia jo iniciatyva netgi tuo atveju, jeigu būtų buvusi padaryta iki pažeidimo konstatavimo – 2014 m. rugpjūčio mėn., vis tiek nebūtų pasiekusi tikslo, nes papildomų lėšų skyrimas, o kartu pažeidimo prevencijai priemonių faktinis suteikimas (pvz., valymo įrenginių statyba, įrengimas) vyktų tik 2015 m.
Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-09-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M1-75(03-14) keistinas 302 str. 1 d. 5 p. pagrindu, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., už ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą R. Š. visiškai neskirtina administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 302² str., teismas,
nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-09-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M1-75(03-14) ir taikant ATPK 30¹ str. 1 d., R. Š. už ATPK ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą visiškai neskirti administracinės nuobaudos.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.