- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-424-843/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. 2015 m. spalio 15 d., apie 13.00 val., Vilniuje, T. Kosciuškos g. 1, vairuodamas automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Taip I. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus. Taip I. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. S. savo kaltę pripažino teigdamas, jog 2015-10-15, apie 13 val., po pirmakursių krikštynų, jis kartu su savo kurso draugu A. Š. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis vairavo automobilį, o jo draugas Aleksandras sėdėjo keleivio vietoje. Leisdamasis nuo Trijų Kryžių kalno, važiuodamas link universiteto, sukdamas į Kosciuškos gatvę, pamatė didelį džipą, kuris ruošėsi sukti į jo šalutinį kelią. Norėdamas jį praleisti, jis įjungė galinę pavarą bei žiūrėdamas į galinio matyto veidrodėlius, pavažiavo truputį atgal. Tuo metu jis buvo visą dėmesį sukoncentravęs į džipą, su kuriuo bijojo neprasilenkti, jo automobilyje garsiai grojo muzika, be to jis kalbėjo su draugu, todėl jokio susidūrimo garso negirdėjo. Atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę jis išleido draugą bei priparkavęs savo automobilį jį apžiūrėjo, nes taip daro visuomet, jį taip išmokino daryti tėvai. Apžiūrėjęs automobilį ant dešiniųjų durelių keleivio pusėje pamatė raudonus brūkštelėjimus. Suprato, kad galėjo kliudyti automobilį. Tuomet atsiminė, kad kai buvo prie Kryžių kalno, matė du raudonus automobilius, suprato, kad galėjo kliudyti vieną iš jų. Tada grįžo atgal, rado apgadintą automobilį, kurio priekinėje dešinėje kėbulo pusėje virš žibinto pamatė brūkštelėjimus, parašė atsiprašymo raštelį, paliko vokelį su rašteliu ir 15 €, nes jautė pareigą atlyginti žalą ir tik tokią pinigų sumą tuo metu su savimi turėjo. Buvo įsitikinęs, kad raštelyje užrašė savo telefono numerį ir tikėjosi, kad su juo susisieks automobilio savininkas. Po savaitės jam paskambino tyrėja, liepė parašyti paaiškinimą ir pasakė, kad jokio telefono numerio jis neparašė. Gailisi padaręs teisės pažeidimą, atlygino nukentėjusiajai žalą už patirtas kuro išlaidas, todėl prašo nebausti jo už tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos.
Nukentėjusioji A. S. teismo posėdyje nurodė, kad 2015-10-15, apie 12-13 val. paliko automobilį Kosciuškos g. ir nuėjau į universitetą. Grįžusi apie 14-15 val. pamatė voką prie valytuvo, jame atsiprašymo raštelis ir 15 €. Raštelyje jokių kontaktų nerado, todėl iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai tik užregistravo eismo įvykį, bet jie niekuo negalėjo padėti ir išvažiavo. Ji pavaikščiojo po apylinkes, rado kameras, bet jos nefiksavo tos vietos. Jau buvo nutarusi išvažiuoti, tačiau tuo metu išbėgo pareigūnas, kuris jai perdavė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Automobiliui padarytą 242 € žalą jai atlygino draudimo kompanija. Susidūrimo metu jos automobiliui SEAT LEON buvo įlenktas priekinis dešinys sparnas, bamperis ir priekinė dešinė lempa bei nubrauktas ratas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ji jokių pretenzijų neturi, nes pati studijuoja psichologiją, todėl supranta, kad žmogus tokioje būsenoje galėjo netyčia kažko nepranešti. Nemano, kad žala buvo daroma specialiai. Taip pat ji supranta, kad sutrikęs žmogus nelabai įvertino padarytą žalą, nes vienos detalės dažymas kainuoja apie 60 €. Nurodė, kad I. S. jai atlygino 50 € turtinę žalą už patirtas kuro išlaidas.
Liudytojas A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra I. S. draugas ir 2015-10-15 važiavo kartu su juo automobiliu iš studentų krikštynų. Važiuojant nuo Trijų Kryžių kalno link universiteto, prieš išsukant į Kosciuškos gatvę, kur buvo ankšta, stovėjo daug automobilių. Jiems kelią užkirto didelis džipas, su juo buvo sunku prasilenkti, todėl Ignas išsuko automobilį, nuvažiavo į aikštelę ir sustojo prie vienuolyno. Liudytojas nuėjo į paskaitą. Į universitetą pavėlavęs atėjo Ignas ir papasakojo, kad matyt įvyko įvykis, nes pamatė ant savo automobilio apgadinimus, todėl grįžo į tą vietą, rado apgadintą svetimą automobilį, paliko raštelį su telefonu ir pinigais. Ignas buvo susijaudinęs, todėl matyt pamiršo raštelyje nurodyti savo telefono numerį. Liudytojas nurodė, kad jiems važiuojant automobiliu garsiai grojo muzika, todėl nei jis, nei Ignas jokio susidūrimo garso negirdėjo. A. Š. teigimu, I. S. yra atsakingas žmogus, nevengia atsakomybės, todėl jis nemano, kad jis būtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, jei suprastų, kad įvyko eismo įvykis.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas I. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 12), tiek teisme neneigė padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiajai A. S. priklausantis automobilis. Be I. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta nukentėjusiosios A. S. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad palikusi automobilį apie 12-13 val. ir atėjusi po kelių valandų, ji rado savo automobilį apgadintą, paliktą atsiprašymo raštelį ir 15 €. Kadangi paliktame raštelyje jokių kontaktinių duomenų nebuvo, ji apie eismo įvykį iš karto pranešė policijai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie yra analogiški jos eismo įvykio dieną rašytiems paaiškinimams (b.l. 10) bei yra paremti kita byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį buvo pranešta 2015-10-15, 14.50 val. (b.l. 6). Policijos pareigūno J. V. 2015-10-15 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad jiems atvykus pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, rado stovintį automobilį Seat Leon, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja A. S. nurodė, kad atėjusi rado apgadintą automobilio priekinę dešinę pusę, už priekinio stiklo valytuvo užkištą vokelį, kuriame buvo atsiprašymo raštelis ir 15 €, jokių duomenų apie kitą automobilio vairuotoją nebuvo (b.l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje buvo užfiksuota apgadinto automobilio Seat Leon, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 7). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Seat Leon, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 8). Iš policijos pareigūno D. D. 2015-10-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-15, apie 13.30 val., jam grįžus į Areštinės ir konvojaus skyrių adresu Vilnius, T. Kosciuškos g. 1, ir stovint prie vartų, priėjo neprisistatęs vaikinas, kuris žodžiu paaiškino, kad automobilį SEAT kliudė kitas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, markės neįsidėmėjo (b.l. 9). VĮ „Regitra“ pateikta informacija patvirtina, kad automobilis Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos yra registruotas Vaidoto I. S. vardu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 11). 2015-10-28 transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo nustatyti automobilio Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t.y. brėžtas galinis dešinės pusės sparnas, bamperis ir galinės durelės. Matomos pašalinės raudonos spalvos dažų detalės (b.l. 15), fotolentelėje užfiksuoti automobilio Skoda Fabia ir Seat Leon apgadinimai, atsiprašymo raštelis ir 15 € (b.l. 16-20).
Įvertinus užfiksuotų automobilių apgadinimus, jų aukštį ir lokalizaciją, galima daryti išvadą, kad I. S. vairuojamas automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tokiais veiksmais I. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pažeidėjas baustinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei I. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad I. S. priparkavus savo automobilį stovėjimo aikštelėje, jį apžiūrėjus bei pamačius ant jo apgadinimus bei raudonos spalvos dažų likučius, pastarasis grįžo į galimą eismo įvykio vietą, kurioje pamatė apgadintą raudonos spalvos automobilį, todėl parašė atsiprašymo raštelį, paliko vokelį su rašteliu ir 15 €, nes jautė pareigą atlyginti žalą.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad I. S. paliktas atsiprašymo raštelis ir 15 € neabejotinai patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, apie eismo įvykį nukentėjusiam ar policijai nepranešė bei pasišalino iš įvykio vietos. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais ir negali būti vertinami I. S. sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo, kadangi akivaizdu, kad jo paliktos 15 € sumos nukentėjusiosios automobilio remontui tikrai nepakaks, o paliktame už nukentėjusiosios automobilio valytuvo atsiprašymo raštelyje jis jokių kontaktų, kuriais nukentėjusioji galėtų su juo susisiekti, nenurodė. Pažymėtina tai, kad byloje esantis automobilio SKODA FABIA techninės apžiūros aktas patvirtina, jog I. S. vairuojamas automobilis buvo apžiūrėtas tik 2015-10-28, t.y. praėjus 13 dienų po eismo įvykio ir jis taisytas nebuvo, nors tam buvo pakankamai laiko. Šie duomenys be abejonės neleidžia teismui daryti išvados, jog I. S. stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, tokiu būdu tikėdamasis pasunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ar siekė išvengti pareigos atlyginti žalą. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, esminės įtakos I. S. veikos kvalifikacijai neturi, nes pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, nepranešė nukentėjusiam ar policijai apie eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino nepalikęs savo kontaktinių duomenų, todėl I. S. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, jis baustinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – I. S. prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą už nukentėjusiosios sunaudotą kurą, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. S. - administracine tvarka nebaustas, studentas, charakterizuojamas teigiamai. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindo I. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 200 € baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15052935028. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.