Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-411-758/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
1-411-758/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49617-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Būga
Civilinis ieškovas
M. Z., A. Z.
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Valdas Levinas, Darius Japertas
Baudžiamoji byla Nr. 1-411-758/2024
Teismo proceso Nr. 1-01-1-49617-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.1.; 1.2.4.6.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Solvitai Zajančkauskienei,prokurorui Mindaugui Rašinskui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Z. ir jos atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei M. S.,

kaltinamajam A. Z. ir jo gynėjui advokatui Dariui Japertui,

viešame mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta( duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), neteistas.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2023 m. gruodžio 29 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine M. Z. metu, sudavė diržu vieną kartą sutuoktinei M. Z. į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą diržu į kairės kojos blauzdą, tokiu būdu, dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarė nukentėjusiajai M. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl sudavimo diržu į kairės kojos blauzdą sukėlė nukentėjusiajai M. Z. fizinį skausmą.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. Z. save kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., pripažino ir paaiškino, kad jis su sutuoktine M. Z. susipyko. Jis buvo kelis mėnesius išvažiavęs užsienyje, grįžo mėnesiui namo. Žmona nereagavo į jį, kaip į vyrą. Dėl to susipyko. M. Z. išvažiavo, buvo jau beveik naktis. Jis bandė skambinti, matė, kad ji buvo susinervinusi. Pirmą kartą ji pakėlė atsakė į skambuti, vėliau neatsakinėjo. Jis pradėjo jos ieškoti pas vaikus. Rado apie 4 val. ryto pas brolį, jis pasakė, kad viskas normalu ir ji jau miega, o jis iki 4 val. nakties buvo nemiegojęs. Tada jis nusiramino ir nuėjo miegoti, tuomet buvo išgėręs. Ryte atsikėlė, pamatė M. Z. automobilį prie namų, o ji jam į telefono ragelį rėkė; „tuoj įsibėgėsiu ir į medį su mašina, kaip duosiu“. Jam neišlaikė nervai ir jis sudavė tada jai su diržu du kartus per šlaunis. Tai viskas įvyko namuose. Tame kambaryje nieko daugiau nebuvo, pirmame aukšte buvo sūnus, o motina kitame kambaryje. M. išbėgo ir iškvietė policiją. Jis ryte buvo beveik negėręs, gėrė tik iš vakaro naminio vyno. Savo veiksmus vertina nenormaliai, reikėjo pratylėti arba apsisukti ir išeiti.

Jis nesutinka su M. Z. 5040 Eur civiliniu ieškiniu. Pripažįsta, kad padarė kažkokią žalą. Nesutinka su sūnaus A. Z. atstovės pagal įstatymą 500 Eur civiliniu ieškiniu neturinei žalai atlyginti.

Dėl šio įvykio lankėsi pas psichologą dėl savo smurtinio elgesio. Dabar elgiasi normaliai, gyvena savo gyvenimą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str.).

Byloje esantys ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai:

Nukentėjusiosios M. Z. parodymai, kad 2023 m. gruodžio 25 d. jos vyras A. Z. pradėjo vartoti alkoholį, o prieš tai jis buvo "užsikodavęs" ir alkoholio nevartojo. Grįžęs namo jis neblaivus pradėjo konfliktuoti, bet ji nekreipė dėmesio. Nuo tos dienos A. Z. kiekvieną dieną vartojo alkoholį, elgėsi konfliktiškai. Jis konfliktavo, nes ji atsisakė su juo mylėtis, todėl jis ją kaltino, kad ji turi kitą vyrą. 2023 m. gruodžio 28 d. A. Z. atėjo ir paprašė pamatuoti jam spaudimą, jie buvo susitarę kūrenti pirtį. A. Z. blogai jautėsi, bet vis tiek nakties metu ateidavo pas ją ir norėdavo mylėtis, tačiau jai atsisakius, išeidavo piktas. Kadangi namuose neturėjo ramybės, nakties metu su naktiniais ir chalatu išėjo iš namų ir atsisėdusi į automobilį išvažiavo. Neatsimena kur nakties metu važinėjo, nes buvo labai sutrikusi. Pasivažinėjusi užvažiavo pas brolį ir šiek tiek nusiraminusi ryte grįžo namo. Grįžusi namo, nuėjo pas sūnų į kambarį ir ten miegojo. Apie 10.29 val., vyras parašė jai žinutę, kad ji ateitų pas jį į miegamąjį, kuris yra namo antrame aukšte. Ji užlipo laiptais ir stovėjo tarp koridoriaus ir kambario. Tuo metu A. Z. abiem rankom čiupo jai už chalato ir pradėjo traukti į kambarį. Įtempęs ją į kambarį nustūmė, kad ji nugriūtų į lovą. Jai pargriuvus, šis paėmė diržą į dešinę ranką ir du kartus užsimojęs trenkė jai į kairės kojos blauzdą ir šlaunį. Tuomet ji sušuko sūnui, kad šis kviestų policiją ar brolį, bet šis jos neišgirdo. Kai A. Z. norėjo jai trenkti trečią kartą, ji pradėjo ieškoti telefono. Tuomet A. Z. sustojo ir pasakė jai: "Skambink tu kam nori". Kai vyras mušė ją su diržu, ji juto fizinį skausmą. Tada ji išbėgo iš kambario, susirinko daiktus. Paklausė sūnaus ar šis su ja ir liepė jam rinktis daiktus. Jai nuėjus prie automobilio, ji vėl grįžo namo ir liepė sūnui paskubėti, bet vyras jau lipo laiptais. Tuomet ji išbėgo iš namų, greitai atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Paskambinusi vaikui, nurodė, kad vyras jo neišleidžia. Tuomet ji paskambino į policiją ir pranešė apie tokį vyro elgesį. Ankščiau A. Z. yra smurtavęs prieš ją. Į policiją dažniausiai nesikreipia, nes bijo, kadangi jis yra jai pagrasinęs. Sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pačio konflikto nematė ir mano, kad negirdėjo. Po 2023 m. gruodžio 29 d. įvykio ji nebendrauja su vyru A. Z., neturi jokių tarpusavio santykių. Po 2023 m. gruodžio 29 d. patirto fizinio skausmo, kurį jai sukėlė vyras A. Z., ji turėjo nedarbingumą iki 2024 m. sausio 9 d. 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, kadangi po šio įvykio dėl savo psichologinės būklės jautėsi nedarbinga. Iš karto po įvykio nesikreipė dėl nedarbingumo, kadangi turėjo atostogas iki 2024 m. sausio 2 d. Iš karto po įvykio, kai vyras A. Z. sudavė jai du kartus į kairę koją, tą pačią dieną Zarasų policijos komisariate ją apžiūrėjo medikai, sakė pridėti šalčio, kad nebūtų mėlynių bei jei skaudės gerti nuskausminamuosius. Gydymo dėl to neskyrė. Koją jai skaudėjo kelias dienas. Po 2023 m. gruodžio 29 d. įvykio ji išsikraustė su sūnumi gyventi kitur (t. 1, b. l. 36-37, 53-54, 57).

Liudytojos O. S. parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). M. Z. dirba jos darbo ceche siuvėja. Nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. visas jų cechas atostogavo. 2024 m. sausio 2 d., buvo pirmoji jų cecho darbo diena po atostogų. Ryte, neatsimena kelintą valandą, paskambino M. Z., kuri pasakė, kad neatvyks į darbą, kad kreipsis į gydytoją. Telefonu ji pasakė, kad jos šeimoje įvyko konfliktas, kad ją sumušė vyras A. Z. ir ji negali dirbti dėl fizinės ir psichologinės traumos. M. Z. prašė ceche apie tai niekam nesakyti. M. Z. nesakė nei kurią dieną ją sumušė vyras, nei kokiu būdu ji buvo sumušta, o ji apie tai jos nesiteiravo. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. M. Z. nedarbingumą turėjo nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 16 d. M. Z. grįžus po nedarbingumo į darbą, apie tai, kaip ji buvo sumušta, ji jai nepasakojo ir apie tai jos nekalbėjo. M. Z. po grįžimo iš nedarbingumo vieną dieną buvo atsiprašiusi iš darbo dėl savo sūnaus. Ji sakė, kad jos sūnui depresija dėl jo tėvo, t. y. jos vyro. Smulkmenų M. Z. nepasakojo, o ji jos neklausinėjo. M. Z. iki dabar kartą į savaitę atsiprašo išeiti iš darbo, nurodydama, kad jai reikia lankytis pas psichologą (t. 1, b. l. 180-181).

Nepilnamečio liudytojo A. Z. parodymai, kuriuose jis parodė, kad kalbės apie tėvą A. Z. ir motiną M. Z. Buvo gruodžio 29 d., tiksliai dienos ir valandos nežino. Buvo rytas, kokia 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, sesės kambaryje. Jis buvo pirmame namo aukšte, nematė, bet girdėjo kaip mama rėkė: "Iškviesiu policiją", nes tėtis kažką rėkė. Po to mama atbėgo į pirmą aukštą, pasakė jam ruoštis išvažiuoti. Jie pradėjo ruoštis pas krikšto tėvą. Mama spėjo pabėgti, nes tėtis pradėjo leistis į pirmą aukštą. Jis nespėjo, liko namie. Mama jam paskambino, pasakė išeiti, nes laukia jo lauke, netoli. Jis pradėjo ruoštis, o tėtis pasakė, jei jis išeis, tai šis sau kažką pasidarys. Jis liko. Mamai pasakė, kad jo neišleidžia, iškvietė policiją. Mama paskambino savo broliui ir laukė lauke. Tėtis tą dieną buvo girtas, matėsi pagal jo elgesį, buteliai stovėjo. Jie pradėjo rėkauti. Įvykio jis nematė, jis buvo savo kambaryje pirmame aukšte, jie buvo antrame aukšte. Girdėjo, kad tėtis rėkė, nežino ką. Piktai rėkė ant mamos. Žodžių neatsimena ir pusė negirdėjo. Mama rėkė, kad jis iškviestų policiją, jam sakė „S. kviesk policiją greičiau“. Mama pabėgo iš antro aukšto ir pradėjo ruoštis. Kai ji nusileido, nieko nematė pas ją ant kūno, ji nerodė. Jis girdėjo kaip mušė. Girdėjo trenkimo garsą, suprato, kad mamą mušė. Žino, kad su diržu, nes mama sakė. Nematė diržo, nelipo į antrą aukštą. Mama verkė, buvo baimė. Buvo piktas, kad tėtis taip pasielgė, mušė mamą ir pravardžiavo. Buvę ir ankščiau tų įvykių, gerdavo, rėkdavo ant mamos, bet nemušdavo. Jis gerdavo ir piktas būdavo ant mamos. Mama verkė. Jis gal emociškai nukentėjo, blogai jautėsi. Mama pasakojo, kad ją mušė kitą dieną po įvykio. Skambino mama lyg broliui ar sesei ir papasakojo, jis girdėjo. Ar sesei, ar broliui, ar krikštatėviu pasakojo telefonu. Tėtis nieko nepasakė nulipęs į apačią. Tėtis pasakė, kad jei jis išeis, šis sau kažką padarys, todėl jis liko. Jis nelaikė, pasakė tik žodžiu. Jis galvojo, kad jis galėjo sau kažką padaryti, nes ankščiau taip darydavo, eidavo kartis. Kai jis ankščiau gerdavo, jis sakydavo, kad eina kartis. Policija išlauždavo duris, matydavosi virvė. Jis emociškai nukentėjo, gaila buvo matyti mamą, artimuosius verkiančius, vaikščiojo pas psichologą. Jau nebesilanko pas psichologą, padėjo, jau geriau jaučiasi. Jis vieną kartą per savaitę lankėsi, paskui po du kartus. Gal keturis mėnesius lankėsi, gal ir ilgiau. Praeitą mėnesį buvo paskutinį kartą. Pas psichologą ėjo dėl šio įvykio (t. 1, b. l. 163-166).

Liudytojos M. S. parodymai, kuriuose ji parodė, kad įtariamasis A. Z. yra jos vyro V. S. sesers M. Z. vyras. Su juo nebendrauja. Pamena 2023 m. gruodžio 29 d. įvykį. Buvo taip, kad tą dieną, apie 4.00 val. jai paskambino M. Z. ir paklausė ar gali savo automobilį palikti jų namų kieme. M. Z. verkė ir ji apsakė jai užeiti namo. M. Z. papasakojo, kad labai susipyko su savo vyru A. Z. ir išvažiavo iš namų. Šiuo metu neprisimena priežasties dėl ko jie susipyko. M. Z. pas ją namuose pabuvo kažkur iki 7.00 val., o tada išvažiavo namo, sakė važiuoja miegoti. Tą pačią dieną, apie 10.00 val., M. Z. jai paskambino ir paprašė padėti surinkti jos daiktus, nes ji išeina iš namų. Pokalbio metu ji verkė, bet nepasakė dėl ko nori išeiti iš namų. Tada ji su vyru V. S. po kokių 20 minučių savo automobiliu nuvažiavo į M. Z. namų kiemą, adresu Zarasai, K. Donelaičio g. 21. Kieme pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Namų kieme buvo M. Z., kuri stovėjo su savo sūnumi A. Z.. Jie irgi pastovėjo, o po kokių 10 minučių policijos pareigūnas iš namų išvedė M. Z. vyrą A. Z.. Jis jai pasirodė neblaivus, nes kažką rėkavo. Kol stovėjo kieme, M. Z. jai pasakė, kad vyras A. Z. ją primušė diržu, nesakė kiek kartų sudavė. Buvo matyti, kad tiek M. Z., tiek jos sūnus A. Z. labai pergyveno, verkė, o sūnus labai drebėjo. M. Z. apskritai buvo su chalatu. Kai A. Z. išvedė iš namų ir įsodino į tarnybinį policijos automobilį, pareigūnė M. Z. pasakė važiuoti į policijos komisariatą. V. S. nuvežė M. Z. į policijos komisariatą. O ji su vaiku A. Z. laukė M. Z. namuose. Grįžus M. Z., ji susirinko savo drabužius ir tada jie išvažiavo pas juos namo. Kitą dieną, jiems būnant jų namuose, M. Z. jai parodė dideles mėlynes ant kairės kojos, šlaunies priekyje, ir ant blauzdos. Sakė, kad jos atsirado nuo vyro A. Z. sudavimo jai diržu. Ji nesakė kiek kartu A. Z. jai sudavė. Buvo matyti, kad M. Z. ir jos sūnus A. Z. labai pergyveno dėl šio įvykio. Žino, kad A. Z. yra alkoholikas, keletą kartų kodavosi, nuolat vartoja alkoholį, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai. Po šio konflikto M. Z. išsikėlė gyventi atskirai. Žino, kad M. Z. sūnus A. Z. po šio jų konflikto labai pergyveno, lankėsi pas psichologą iki 2024 m. gegužės mėnesio (t. 1, b. l. 174-175).

Įvykio vietos, daiktų ir patalpų apžiūros 2023-12-29 protokole užfiksuoti duomenys, kurios metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte, kairėje pusėje esančiame kambaryje, ant juodos spalvos stalo, esančio šalia spintelės su rūbais, buvo rastas perlenktas juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, kurio ilgis – 1,17 m. Diržas paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1 (t. 1, b. l. 24-25, 27-30).

Asmens apžiūros 2023-12-29 protokole užfiksuoti duomenys, kurios metu atlikta nukentėjusiosios M. Z. kūno apžiūrą. Apžiūrint M. Z. kūną, ant kairės kojos buvo pastebėtos dvi kraujosruvos. Ant kairės kojos blauzdos matėsi šviesios spalvos patinimas ir kraujosruva. Ant kairės kojos šlaunies matėsi patinimas ir kraujosruva. Daugiau M. Z. jokių sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 45-46, 49-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-03-22 išvada Nr. G 786/2024 (01), kuris konstatavo, kad M. Z. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai lanksčiu, daiktu, prieš kreipiantis greitosios medicininės pagalbos 2023 m. gruodžio 29 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta ir vieną kartą suduodant odiniu diržu per kairės kojos šlaunį. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 76-78).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 29 d., 11.24 val., įtariamajam A. Z. buvo nustatytas 2,25 ‰ (promilių) neblaivumas (t. 2, b. l. 2).

Šie aukščiau išdėstyti įrodymai visumoje neginčijamai patvirtina A. Z. kaltinime nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes pripažįsta ir pats kaltinamasis. A. Z., veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies, sudėtį, kvalifikuoti teisingai.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. Z. pareiškė civilinį ieškinį (patikslintą ieškinį) 40 eurų turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinio reikalavimus motyvuoja tuo, kad kaltinamajam A. Z. smurtaudamas, t. y. suduodamas jai diržu su metaline sagtimi per koją du kartus jai labai skaudėjo ir liko kraujosruvos. Sutuoktinis prieš ją smurtavo, prieš tai kelias dienas intensyviai vartojęs alkoholinius gėrimus ir dėl to, kad ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti. Dėl įvykio ji patyrė didelį išgąstį ir psichologinę žalą.

Turtinė žala, tai jos išlaidos vaistams (medikamentams, antidepresantams), kuriuos jai paskyrė gydytojas, - 40 eurų dydžio, nors visų tai pagrindžiančių dokumentų jai ir nepavyko išsaugoti, tačiau faktiškai ji turėjo tokių išlaidų.

Neturtinę žalą sau nukentėjusioji vertina 4500 eurų dydžio, tai kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, išgąstį, kurių pasekmes ji patiria iki šiol, jai padaryta didelė psichologinė trauma.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji M. Z. paaiškino, kad byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė neturtinės žalos dydį 5000 eurų į kurią įskaitė ir sūnaus A. Z. patirtą neturtinę žalą – 500 eurų dydžio, t. y. išgąstį, psichologinius išgyvenimus dėl įvykio, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo namuose ir viską girdėjo, nors ir nematė, dėl šio įvykio ir sūnui buvo būtina psichologo pagalba.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė M. S., nepilnamečio vardu byloje pateikė civilinį ieškinį 500 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys argumentuojamas tuo, kad nepilnametis kaltinamojo A. Z. ir nukentėjusiosios M. Z. sūnus, padarytos nusikalstamos veikos metu buvo namuose, girdėjo ir suprato, kad kaltinamasis smurtauja prieš motiną, dėl to patyrė didelį išgąstį, psichologinę traumą, dėl kurių jis penkis mėnesius lankėsi pas psichologą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Nukentėjusiosios M. Z. prašomos priteisti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais tenkintinas.

Teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis įstatymo nuostatomis, nusistovėjusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, mano, pagal bylos aplinkybes M. Z. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, jų turtinės padėties, padarytų sužalojimų pobūdžio, jų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys dalyje neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 2000 eurų neturtinės žalos.

Teismas sutinka su tuo, kad dėl kaltinamojo A. Z. smurto – daromos nusikalstamos veikos prieš nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) motiną, nepilnamečiui būnant namuose ir suprantant daromo nusikaltimo prieš motiną esmę, nepilnamečiui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė psichikos sveikatai ilgalaikes neigiamas pasekmes, tai patvirtina faktinės bylos aplinkybės bei esantys įrodymai, tačiau teismas mano, kad prašomo priteisti neturtinės žalos dydis yra ne visiškai proporcingas ir ne visiškai atitinka padarytos žalos pobūdį, žalą padariusio kaltininko turtinę padėtį, teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Nukentėjusiajam A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priteistina 300 eurų neturtinė žala.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybę yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę A. Z. teismas atsižvelgia į tai, jog jis nusikalto neteistas, padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo metu dirbo, bylos nagrinėjimo metu registruotas užimtumo tarnyboje, padarytos nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus. Pasisakydamas paskutiniame žodyje neprieštaravo prokuroro prašomai bausmei viešiesiems darbams. Jam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina A. Z. esančias atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Z. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2023-12-29 11.10 val. iki 2023-12-31 10.40 val. (dvi paras). Kardomoji priemonė A. Z. nepaskirta.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) Juodos spalvos diržas (vokas Nr. 1), saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024-01-12 aktas Nr. PD-0000018461), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. 2) Dvi kompiuterinė laikmenos – kompaktiniai diskai, kuriose įrašytas nepilnamečio liudytojo A. Z. apklausos vaizdo ir garso įrašas (saugomas prie 1 tomo bylos viršelio ir kuriame įrašyti 2023-12-29 policijos pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga (saugomas prie 2 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas advokato padėjėjas Valdas Levinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Z., - 415,00 eurų.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo A. Z. valstybei priteistina 415 eurų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto atstovo advokato padėjėjo Valdo Levino teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. Z..

Kitų proceso išlaidų byloje nėra arba duomenys apie juos nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

Teismas nusprendžia:

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą bausmę viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 13 d., BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ papunkčiu įskaityti A. Z. į paskirtos bausmės laiką, laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023-12-29 11.10 val. iki 2023-12-31 10.40 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Priteisti iš A. Z. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Z. 2040 eurus nusikalstama veika padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Z. nukentėjusiajam nepilnamečiui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 300 eurus nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) Juodos spalvos diržą (vokas Nr. 1), saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024-01-12 aktas Nr. PD-0000018461), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. 2) Dvi kompiuterines laikmenas – kompaktinius diskus, kuriuose įrašytas nepilnamečio liudytojo A. Z. apklausos vaizdo ir garso įrašas (saugomą prie 1 tomo bylos viršelio) ir kuriame įrašyti 2023-12-29 policijos pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga (saugomą prie 2 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Priteisti iš A. Z. valstybės naudai 415,00 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidas už atstovavimą nukentėjusiajai M. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Gintautas Būga