Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Veslavos Ruskan ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ievai Grabskytei, atsakovo atstovei Andrei Burbulytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Elenai Sakalauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą dėl sprendimo panaikinimo, atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2008-11-20 Muitinės departamento sprendimą Nr. 1A-4.13-667 ir panaikinti 2009-01-16 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-15(7-322/2008) dalyje dėl priskaičiuoto muito.

Paaiškina dėl faktinių aplinkybių. Nurodo, kad 2007-05-31 iš Baltarusijos į Vaidotų geležinkelio stotį atvežtas vagonas Nr. 59248666, kuriame pagal SMGS važtaraščio Nr. 07815605 (2007-05-31) duomenis buvo pakrauta 56 350 kg amonio sulfato. Kroviniui įforminta supaprastinta muitinio tranzito procedūra ir vagonas išsiųstas į paskirties stotį. Traukiniui Nr. 3352, kurio sąstate buvo vežamas vagonas Nr. 59248666, 2007-06-01 pravažiuojant Šilutės stotį, budėtoja pastebėjo baltų dulkių debesį už 300 metrų nuo stoties pastato, apie tai pranešė eismo tvarkdariui bei traukinio mašinistui, pastarasis traukinį sustabdė. Traukinio mašinistas, apžiūrėjęs vagonus, nustatė, kad iš vagono Nr. 59248666 apatinės iškraunamosios angos byra krovinys ir, padedant kito bendrovės padalinio kelio darbininkams, uždarė iškraunamąją angą, ją papildomai suveržė stora viela, sustabdė krovinio byrėjimą, po ko traukinys išvyko į Klaipėdos geležinkelio stotį. Išbyrėjusį krovinį kiek įmanoma surinko bendrovės darbuotojai, sudėjo jį į maišus ir 2007-06-05 išsiuntė į Klaipėdos stotį dengtame vagone Nr. 21603238, kurį užplombavo Šilutės stoties plombomis A-001 LG Šilutė 3. Likusi krovinio dalis buvo pasklidusi dideliame plote, net 3 kilometrų ruože, susimaišiusi su skalda ir žemėmis, nebuvo įmanoma jo daugiau surinkti, todėl priimtas sprendimas pasitelkus pagalbinį traukinį nuplauti likusį krovinį, kad nepakenktų signaliniams įrenginiams. Klaipėdos geležinkelio stotyje patikrintas tiek vagone Nr. 59248666, tiek vagone Nr. 21603238 atvežtas krovinys (amonio sulfato trąšos), 2007-06-05 surašytas komercinis aktas Nr. 001368/3, nustatytas 39 860 kg krovinio svorio trūkumas. Vagonas Nr. 59248666 po iškrovos Klaipėdos geležinkelio stotyje išsiųstas į Radviliškio geležinkelio stotį, kur sudaryta komisija turėjo nustatyti apatinės iškraunamosios angos atsidarymo priežastį. 2007-06-18 Vagono Nr. 59248666 apžiūros akte Nr. GSV-100 konstatuota, kad vagono vieno iškrovos mechanizmo sektoriai netolygiai sureguliuoti vienas kito atžvilgiu, dviejų iškrovos angų blokavimo įtaiso svirtis suremontuota pažeidžiant remonto technologiją: apvirintas svirties darbinis paviršius mechaniškai neapdirbtas. Esant uždarytiems iškraunamųjų angų dangčiams viršutinės traukės guli ant dvimečių svirčių stebulės, o jų perėjimai už „mirties taško", blokavimo įtaiso svirtis nepasiekia fiksatoriaus krumplio 19 mm atstumu, ko pasėkoje nėra apsaugos nuo savaiminio iškraunamųjų angų dangčių atsidarymo kelionės metu. Vagono Nr. 59248666 depinio remonto metu Baltarusijos geležinkelio Baranoviči vagonų depe 2006-08-15 pažeisti „1520 mm pločio vežės prekinių vagonų depinio remonto instrukcijos" CV/4856 14.4.3.6 ir 14.4.4.2 punktų reikalavimai bei neužtikrintas vagono mazgų eksploatacijos garantinis laikas iki vagono kito planinio remonto.

Dėl prarastos krovinio dalies Vilniaus teritorinė muitinė 2008-01-29 sprendimu Nr. 18KP-10-94 įregistravo mokestinę prievolę, o Muitinės departamentas 2008-04-04 sprendimu Nr. 1A-4.13-177 jį patvirtino. Bendrovei pateikus skundą Komisijai, pastaroji 2008-06-11 sprendimu Nr. S-l 11(7-86/2008) panaikino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Muitinės departamentas mokestinio ginčo byloje 2008-11-20 priėmė sprendimą Nr. 1A-4.13-667, kuriuo pakartotinai patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, sukėlusį pareiškėjui mokestinę prievolę. Pastarasis Muitinės departamento sprendimas vėl buvo apskųstas, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Muitinės departamento sprendimą patvirtino.

Paaiškina, kad ginčas šioje byloje kilo dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas), 206 straipsnyje reglamentuotų nenumatytų aplinkybių taikymo, pareiškėjui negrįžtamai praradus 39 930 kg amonio sulfato, gabento Bendrijos muitų teritorija, įforminus supaprastintą tranzito procedūrą.

Remiasi Teisingumo Teismo 2007-11-08 byloje Nr. C-242/07P nutarties 17 punkte pateiktu nenumatytų aplinkybių sąvokos vertinimu. Teisingumo Teismas išaiškinęs, kad nenumatytų aplinkybių sąvoka apima objektyvųjį elementą, kuris yra susijęs su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo teisės subjekto, ir subjektyvųjį elementą, kuris yra susijęs su teisės subjekto pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Pareiškėjas įsitikinęs, kad ginčo atvejis visiškai atitinka pateiktą Teisingumo Teismo vertinimą, nes dalis krovinio buvo prarasta dėl savaiminio iškraunamųjų angų dangčių atsidarymo krovinio gabenimo metu, o toks įvykis turi būti vertinamas kaip neįprasta, nekasdieniška aplinkybė, kadangi įprastai kroviniai yra gabenami saugiai, vežimo metu iškrovos angų dangčiai neatsidaro ir kroviniai nėra prarandami. Svarbu yra tai, kad minėtas įvykis nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taigi, objektyvusis elementas egzistuoja. Pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių pareiškėjo buvo realizuota. AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus 2002-07-23 įsakymu Nr. Į-341 patvirtinta Vagonų tikrintojo instrukcija nustato vagonų techninės priežiūros tvarką, techninius reikalavimus vagonų mazgams bei detalėms, kurie užtikrina saugų traukinių eismą, keleivių bei vežamų krovinių saugumą. Vagonas Nr. 59248666 į Lietuvos Respubliką atvyko per Kenos stotį, tad maršrute iki Klaipėdos stoties (paskirties stotis) jis buvo net du kartus tikrintas techninės vagonų priežiūros punktuose - Vaidotų ir Radviliškio stotyse. Aplinkybę, kad vagono Nr. 59248666 techninė priežiūra buvo atlikta Vaidotų ir Radviliškio stotyse, patvirtina šių stočių Vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnalų išrašai. Techninės prekinių vagonų priežiūros punktų garantinių ruožų sąrašą apibrėžia SPAB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 37 29 priedo A priedas, iš kurio matyti, kad Radviliškio geležinkelio stotyje atlikus techninę priežiūrą, vagonas turi saugiai pasiekti Klaipėdos stotį. Taigi, tvarka, padedanti apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių, pas pareiškėją yra parengta ir patvirtina, be to, jos laikomasi kasdieninėje veikloje, įskaitant ir ginčo atvejį, todėl turėtų būti pripažįstama, kad subjektyvusis elementas, kaip jį apibrėžia Teisingumo Teismas, ginčo atveju egzistavo.

Atkreipia dėmesį, kad ginčo atvejis atitinka ir Mokestinių ginčų komisijos sprendime pateiktą nenumatytų aplinkybių interpretavimą: pareiškėjas, vykdydamas įprastinę veiklą - atlikdamas nustatytose vietose vagonų techninę priežiūrą - negalėjo suplanuoti, kad savaime atsidarys patikrinto vagono iškrovos angos dangtis, ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad taip neįvyks, būtent todėl vagonų tikrintojas tinkamą vagono būklę patvirtino savo parašu žurnale. Pareiškėjo įsitikinimu, procedūros vykdytojas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, o susiklosčiusi faktinė situacija negali būti vertinama kaip nepagrįstos rizikos pasekmė.

Teismo posėdyje atstovė palaikė skundą. Paaiškino, kad pareiškėjas yra nustatęs tvarką dėl krovinių gabenimo saugos, Vaidotų ir Radviliškio stotyse vagonai buvo apžiūrėti ir tai patvirtina įrašai žurnaluose. Tokios aplinkybės liudija pakankamą pareiškėjo rūpestingumą dėl priimtų įsipareigojimų vykdymo. Aiškino, kad traukiniui apžiūrėti paprastai skiriama iki vienos valandos. Išsamiai patikrinti vagoną galima tik iškrovus krovinį, iš išorės matosi tik išoriniai vagonų mechanizmai. Vagono apžiūros aktas buvo surašytas tik po dviejų savaičių, nes jį patikrinti buvo galima tik iškrovus krovinį, be to buvo laukiama krovinio savininkų. Jeigu vagonas dėl remonto arba kitų priežasčių negali važiuoti, jis neįtraukiamas į traukinio sąstatą, o važiuojant vagonas gali sugesti bet kuriuo momentu. Aiškina, kad Muitinės kodekso 206 straipsnio tikslas – esant tam tikroms aplinkybėms, nesant akivaizdžių aplaidumo ar apgavystės požymių, atleisti ūkio subjektą nuo priskaičiuoto muito mokesčio, o ne ginčyti pačią muito mokesčio esmę. Prašė skundą tenkinti.

Muitinės departamento nuomone, tiek Vilniaus teritorinės muitinės, tiek Muitinės departamento veiksmai, įregistruojant, apskaičiuojant bei išieškant skolą pagal SMGS važtaraščius, neprieštarauja Bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms skolos įregistravimą bei išieškojimą muitinėje iš procedūros vykdytojo, todėl naikinti muitinės sprendimus ir skundžiamą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą nėra pagrindo.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju vertintinos faktinės aplinkybės, bendrovei gabenant prekes iš Vaidotų geležinkelio stoties į Klaipėdą Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio požiūriu bei sprendžiant atleidimo nuo muito mokesčio klausimą. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalimi, nukrypstant nuo 202 straipsnio ir 204 straipsnio 1 dalies a punkto, su atitinkamomis prekėmis susijusi importo skola muitinei nelaikoma atsiradusia, jei suinteresuotas asmuo įrodo, kad prievolės, susijusios su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, nebuvo įvykdytos dėl visiško minėtų prekių sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo, kurių priežastis buvo faktinė prekių prigimtis, nenumatytos aplinkybės, force majeure arba veiksmai, įvykdyti muitinei leidus. Nurodo, kad šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad prekės yra negrįžtamai prarastos. Ginčo dalyku šioje byloje yra iš esmės sąvokos „nenumatytos aplinkybės" turinio aiškinimas, interpretavimas ir taikymas šiuo konkrečiu atveju. Dėl šios sąvokos aiškinimo remiasi Teisingumo Teismo 2007-11-08 nutartimi byloje Nr.C-242/07P, kurioje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad force majeure ir nenumatytų aplinkybių sąvokos, be objektyvaus elemento, susijusio su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo suinteresuotojo asmens, apima subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuoto asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Aiškina, kad vertinant faktinę situaciją objektyviuoju požiūriu, transporto priemonės (transporto priemones detalių) gedimas (susidėvėjimas) bendrąja prasme negali būti laikomas neįprastu keleivius ir krovinius gabenančios įmonės veikloje. Subjektyviuoju požiūriu vertintinas įmonės rūpestingumas, pareigos, siekiant apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, vykdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad krovinio siuntėjas AB „Grodno azot" savo kaltės dėl krovinio pakrovimo į techniškai netvarkingą vagoną neneigia, o AB „Lietuvos geležinkeliai" turėjo teisę atsisakyti gabenti krovinį, pakrautą į techniškai netvarkingą vagoną. Tarnybinės SMGS instrukcijos 11 dalyje, 50.5 numatyta, jog geležinkelis, kuriam pateikiama priimti siunta, gali atsisakyti ją priimti, jeigu dėl krovinio būklės, pakuotės arba pakrovos būdo jos vežti toliau negalima. AB „Lietuvos geležinkeliai" elgėsi nepakankamai rūpestingai prisiimdama gabenti krovinį, pakrautą į netinkamą (techniškai netvarkingą) vagoną t. y. esant nesandariai uždarytam vagono Nr. 59248666 apatiniam vožtuvui. Bendrovės nurodytos jos generalinio direktoriaus 2002-07-23 įsakymu Į-341 patvirtintos Vagonų tikrintojo instrukcijos egzistavimas šiuo konkrečiu atveju neįrodo pakankamo Bendrovės rūpestingumo. Bendrovė, būdama profesionaliu krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančiu ūkio subjektu, tūri prisiimti padidintą riziką dėl transporto priemonių, naudojamų jos gabenamiems kroviniams vežti, technine techninės būklės. Pareiškėjo teiginys, kad vagonas dar kartą buvo tikrintas Radviliškio geležinkelio stotyje, kur buvo atliktas pakartotinis sąstato techninis ir komercinis patikrinimas, ir kurio metu vagone jokių techninių gedimų arba krovimo byrėjimo požymių nustatyta taip pat nebuvo, nepagrįstas jokiu nurodytos datos apžiūros aktu. Bendrovės pateiktoje medžiagoje esantis vagono Nr. 59248666 apžiūros aktas Nr. GSV-100 yra surašytas 2007-06-18, t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo trąšų išbyrėjimo datos. Nors šiuo konkrečiu atveju dalies prekių praradimas gal būt ir nebuvo lemtas tiesioginiais Bendrovės veiksmais (ar neveikimu), tačiau šis prekių praradimas buvo sąlygotas kito ūkio subjekto, su kuriuo Bendrovė palaikė komercinius ryšius (taip pat gabeno krovinius jo vagonais). Pripažinus, kad ūkio subjekto nepakankama transporto priemonės priežiūra yra ta nenumatyta aplinkybė, kuri Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies prasme sąlygotų importo muitų neatsiradimą, komisijos manymu, krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančių subjektų atsakomybė būtų pernelyg susiaurinama. Tokiu būdu paneigiama faktinės situacijos pripažinimo nenumatytomis aplinkybėmis galimybė.

Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsniu, atsako už visų prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnis nustato, kad skola muitinei atsiranda, kai neįvykdyta bent viena iš prievolių, susijusių su importo mokesčiais apmokestinamoms prekėms taikoma muitinės procedūra. Kadangi bendrovė neįvykdė prievolių, susijusių su muitinio tranzito procedūromis, t. y. paskirties muitinės įstaigai nepateikė visų prekių, nurodytų muitinio tranzito deklaracijoje (SMGS važtaraščio Nr. 07815605), atsirado skola muitinei, o skolininku laikomas muitinio tranzito procedūros vykdytojas - bendrovė. Prekių negrįžtamas praradimas nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindas atleisti bendrovę nuo skolos muitinei mokėjimo.

Paaiškina, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 416 straipsniu, geležinkelio įmonė, priimanti vežti prekes su CIM (šiuo atveju SMGS) važtaraščiu, naudojamu kaip Bendrijos tranzito deklaracija, yra tos operacijos vykdytoja. AB „Lietuvos geležinkeliai" būdama tranzito procedūros vykdytoja, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, tapo atsakinga už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra laikymąsi. Nagrinėjamu atveju krovinys į paskirties įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą atvyko su 39 930 kg amonio sulfato trūkumu, už kurį atsakinga procedūros vykdytoja.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį, neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo skola muitinei, o asmuo, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai", praradusi dalį krovinio, laikoma skolininke. Vilniaus teritorinė muitinė, neturėdama įrodymų, kad tikrinimo metu nerastos prekės atitinka atleidimo nuo importo mokesčių mokėjimo sąlygas, turėjo teisinį pagrindą įregistruoti mokestinę prievolę, ką ir atliko priimdama 2008-01-29 sprendimą Nr. 18KP-10-94.

Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnyje, nustatančiame skolos neatsiradimo atvejus, yra numatytos išlygos, o viena iš jų, kad importo skola muitinei nelaikoma atsiradusia, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad prievolės nebuvo įvykdytos dėl visiško minėtų prekių sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo, kurių priežastis buvo faktinė prekių prigimtis, nenumatytos aplinkybės, force majeure arba veiksmai, įvykdyti muitinei leidus. Remdamasis būtent šio straipsnio nuostatomis, pareiškėjas įrodinėja, kad muito skola minėtuoju atveju neatsiranda, kadangi trūkstamas prekių kiekis buvo negrįžtamai prarastas dėl nenumatytų aplinkybių.

Muitinė neginčija negrįžtamo prekių praradimo fakto, tačiau visiškai sutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriame pažymima, kad nenumatytomis aplinkybėmis turėtų būti laikomos tokios situacijos, kurių asmuo, vykdydamas įprastinę veiklą, negalėjo suplanuoti ir turėjo pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad tokia situacija nesusiklostys, elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, o susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės nėra nepagrįstos rizikos pasekmė.

Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, dokumentų visiškai akivaizdu, kad Baltarusijos OAO „Grodno Azot" priklausomybėje esančio vagono Nr.59248666 remonto metu buvo padaryti grubūs technologiniai pažeidimai. Tai detaliai aprašyta minėto vagono apžiūros akte Nr.GSV-100 (2007-06-18). Vagonas buvo neleistinai eksploatuojamas, nesant apsaugos nuo savaiminio iškraunamųjų angų dangčių atsidarymo kelionės metu, neužtikrintas vagono mazgų eksploatacijos garantinis laikas iki vagono sekančio planinio remonto. Susipažinus su komisijos išvadomis negalima teigti, kad tokios situacijos, t. y. įvykusio savaiminio liukų atsidarymo, geležinkelio įmonei negalima buvo iš anksto numatyti ar suplanuoti. Atvirkščiai, tik nepagrįstai rizikuojant galima buvo tikėtis, kad tokių padarinių pavyks išvengti. Taigi objektyviuoju požiūriu techniškai netvarkingo eksploatuojamo vagono gedimas negali būti laikomas neįprastu reiškiniu vien dėl to, kad toks įvykis atsitinka ne kasdien ir tokios baigties geležinkelio įmonė nesitikėjo.

Aiškindama subjektyviąją įvykio pusę, bendrovė teigia, kad jos nustatyta vagonų priežiūros tvarka parodo jos pakankamą rūpestingumą, o tai, kad vagono gedimo vieta buvo sunkiai prieinamoje vietoje, neleido laiku nustatyti, kad krovinys gabenamas techniškai netvarkingu vagonu. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, įrašai žurnaluose nėra pakankamas įrodymas, jog bendrovė, būdama profesionaliu krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančiu ūkio subjektu, numatė ir šiuo atveju padarė viską, kad išvengtų krovinio praradimo. Nors krovinio praradimas ir būtų sąlygotas kito ūkio subjekto, su kuriuo pareiškėją sieja komerciniai ryšiai, veiksmais, mano, kad Mokestinių ginčų komisija savo sprendime teisingai pabrėžė, kad krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančių subjektų atsakomybė būtų pernelyg susiaurinama, pripažinus, kad kito ūkio subjekto nepakankama transporto priemonės priežiūra yra ta nenumatyta aplinkybė, kuri Bendrijos muitinės kodekso 206 str. 1 dalies prasme, sąlygotų importo muitų neatsiradimą.

Muitinė, būdama mokesčių prasme teisiniame santykyje su AB „Lietuvos geležinkeliai", nesiima nagrinėti vežėjo ir prekių siuntėjo tarpusavio komercinių santykių, kuriuos apsprendžia teisės aktai, neturintys reikšmės ginčijamo muito apskaičiavimui. Muitinės nuomone, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 dalimi ir 204 str. 1 dalimi už susidariusią muito skolą yra atsakingas pareiškėjas ir mokestinę prievolę privalo vykdyti.

Atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą. Paaiškino, kad jeigu vagonas būtų apžiūrėtas ir apžiūros aktas būtų surašytas prieš pakraunant krovinį, tuomet nagrinėjamą situaciją būtų galima priskirti prie nenumatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Teismas nustatė, kad skundas netenkintinas.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: pareiškėjas 2007-05-31 įvežė iš Baltarusijos Respublikos (siuntėjas – OAO „Grodno – Azot“) prekių (amonio sulfato trąšos) siuntą su 2007-05-31 SMGS važtaraščiu Nr. 07815605 (MGK byla, l. 74, vertimas l. 76-78). SMGS važtaraščio Nr. 07815605 48 langelyje nurodyta, kad siuntėjas, sudarydamas krovinio pervežimo sutartį, prekes pasvėrė. Visi vagonai plombuoti OAO „Grodno Azot“ plombomis. Paskirties įstaigoje, Klaipėdos TM Molo jūrų uosto poste, pasvėrus prekes vagone Nr. 59248666, buvo nustatytas 39 930 kg amonio sulfato trūkumas (2007-06-02 prekių tikrinimo aktas Nr. PTAA053277, MGK byla, l. 67). Tikrinant nustatyta, kad vagone Nr. 59248666 vienas iš dviejų iškrovimo liukų buvo nesandariai parištas viela, likęs krovinys vagone nesugadintas. Pagal SMGS važtaraštį Nr. 07815606 faktiškai nustatytam kiekiui (1 977 390 kg) buvo įforminta bendroji deklaracija Nr. 070602LUA0004001 laikinajam saugojimui.

Pareiškėjo pateikti įrodymai paaiškina krovinio trūkumo atsiradimo priežastį – traukiniui pravažiuojant Šilutės stotį iš vagono Nr. 59248666 apatinės iškraunamosios angos pradėjo byrėti krovinys. Pastebėjus gedimą, anga buvo uždaryta, išbyrėjęs krovinys kiek įmanoma surinktas, likusi išbyrėjusi krovinio dalis dėl to, kad buvo pasklidusi dideliame plote ir susimaišiusi su skalda ir žemėmis, buvo nuplauta (Šilutės stoties viršininko Č. B. 2007-06-01 paaiškinimas, MGK byla, l. 64, Šilutės geležinkelio stoties budėtojos R. B. 2007-06-01 paaiškinimas MGK byla. l. 63, Šilutės geležinkelio vyr. kelio meistrės S. P. paaiškinimas, MGK byla, l. 45, Bendrovės krovinių vežimo direkcijos Radviliškio lokomotyvų depo greičio matavimo juostos šifruotės 2007-06-04 pažyma Nr. 2(LTE-2)-97, MGK byla, l. 48, aktas dėl trąšų neutralizavimo ir avarijos padarinių likvidavimo, MGK byla, l. 47).

Iš bylos medžiagos medžiagos matyti, kad ginčo šalys iš esmės sutinka, kad į paskirties įstaigą prekės buvo pristatytos su 39 930 kg trūkumu ir kad dėl to pareiškėjui, muitinio tranzito procedūros vykdytojui, pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas), 96 straipsnį, 204 straipsnį atsiranda skola muitinei. Ginčas byloje kilo dėl Muitinės kodekso 206 straipsnio taikymo pareiškėjui. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimų, kuriais apibrėžiamos bylos ribos, pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus (muitinės) sprendimus tik dėl priskaičiuoto muito mokesčio, nepripažinus, kad dalis krovinio prarasta dėl nenumatytų aplinkybių.

Muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atitinkamomis prekėmis susijusi skola muitinei nelaikoma atsiradusia, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad prievolės, susijusios su prekėms įformintos muitinės tranzito procedūros taikymu, nebuvo įvykdytos dėl visiško prekių sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo, kurių priežastis buvo faktinė prekių prigimtis, nenumatytos aplinkybės, force majeure arba veiksmai, įvykdyti muitinei leidus.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad prekės prarastos – surinkta išbyrėjusio krovinio dalis pripažinta praradusi savo vertę (Inspekcijos aktas Nr. 162/07LG, MGK byla, l. 55), nesurinkta - sunaikinta (atliktų darbų aktas, MGK byla, l. 47). Todėl ginčo dalykas – faktinių aplinkybių pripažinimas (nepripažinimas) nenumatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas aiškina, kad prekių praradimą nulėmė nenumatytos aplinkybės – prekės išbyrėjo dėl vagono savaiminio apatinės išpylimo angos atsidarymo eksploatavimo metu dėl pažeidimų, padarytų atliekant paskutinį depinį remontą (2007-06-18 vagono Nr. 59248666 apžiūros aktas Nr. GSV-100, MGK byla, l. 50, 2007-06-19 gamybinio pasitarimo protokolas, MGK byla, l. 97-98). Šių aplinkybių numatyti priimant iš Baltarusijos atvykusį vagoną, neįmanoma. Pareiškėjas aiškina, kad vežant prekes, du kartus, t. y. Vaidotų ir Radviliško stotyse, buvo atliekamas sąstato techninis ir komercinis patikrinimas ir vagone jokių techninių gedimų arba krovinio byrėjimo požymių nebuvo nustatyta.

Muitinės kodekse nėra paaiškinta, kokios aplinkybės laikytinos nenumatytomis. Šiuo klausimu nėra ir suformuotos administracinių teismų praktikos. Todėl teismas, vadovaudamasis bendraisiais Muitinės kodekso pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis), daro išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis turėtų būti laikomos tokios situacijos, kurių asmuo, vykdydamas įprastinę veiklą, negalėjo suplanuoti ir turėjo pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad tokia situacija nesusiklostys, elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, o susiklosčiusios aplinkybės nėra nepagrįstos rizikos pasekmė. Toks aiškinimas iš esmės neprieštarauja ir pareiškėjo bei atsakovo nurodytam Teisingumo Teismo nenumatytų aplinkybių aiškinimui byloje Nr. C-242/07P, atsakovo atstovės teismo posėdyje paminėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-09 nutarčiai administracinėje byloje Nr. A15-141/2005. Kadangi paminėtos bylos nėra analogiškos nagrinėjami bylai, teismas jomis nesiremia.

Vežėjo kaltė preziumuojama, t. y. jis turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė.

Byloje nustatyta, kad vagono gedimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, t. y. dėl jo nekokybiškai atlikto remonto, kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti (vagono iškrovimo liukas atsidarė, nes atliekant vagonui depinį remontą 2006-08-15 buvo pažeisti „1520 mm pločio vėžės prekinių vagonų depinio remonto instrukcijos CV/4859“ 14.4.3.6 ir 14.4.4.2 punktų reikalavimai, 2007-06-18 vagono Nr. 59248666 apžiūros aktas, MGK byla, l. 50, 2007-06-19 Gamybinio susirinkimo protokolas Nr. 6-24, MGK byla, l. 97-98). Nustatyta, kad vagonas priklauso krovinio siuntėjui. Rašte 2007-07-31 Nr. 30-02-17/213 Baltarusijos AAB „Grodno Azot“ nurodė, kad pretenzijų dėl krovinio praradimo pareiškėjui nereikš (MGK byla, l. 81, vertimas l. 82). Tačiau šis raštas iš esmės reiškia, kad siuntėjas dėl krovinio praradimo nereikš vežėjui jokių pretenzijų vadovaudamasis SMGS, ir neatleidžia pareiškėjo nuo skolos muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, nes toks įrodymas nėra pakankamas konstatuoti, kad prekės buvo prarastos dėl nenumatytų aplinkybių.

Svarbu yra tai, kad pareiškėjas turėjo pareigą tikrinti vagoną. Pagal tai spręstina, ar pareiškėjas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas aiškina, kad krovinys buvo prarastas dėl nenumatytų aplinkybių, nes įprastai kroviniai gabenami saugiai, vežimo metu iškrovos angų dangčiai neatsidaro ir kroviniai nėra prarandami, o nagrinėjamu atveju vagono iškrovos dangtis atsidarė savaime. Toks pareiškėjo aiškinimas visiškai nepagrįstas, nes transporto priemonės (jos detalių) gedimas negali būti laikomas neįprastu reiškiniu keleivius, krovinius gabenančios įmonės veikloje. Dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktorius 2002-07-23 įsakymu Nr. Į-341 patvirtino Vagono tikrintojo instrukciją (b. l. 29-39), nustatančią vagonų techninės priežiūros tvarką, techninius reikalavimus, kurie užtikrintų saugų traukinių eismą, keleivių bei vežamų krovinių saugumą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad vagonai buvo tikrinti (Vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnalų išrašai, b. l. 53, 54-60). Instrukcijos 5.1.7 punkte nurodyta, kad jeigu aptinkamas gedimas, dėl kurio vagoną reikia atkabinti, tikrintojas dviem egzemplioriais išrašo V-23 formos pranešimą. Tai tik įrodo, kad aptikti vagonų gedimai dokumentiškai įforminami tik tuo atveju, jeigu nebegalima toliau eksploatuoti vagono, o kiti pastebėti trūkumai lieka neužfiksuoti. Be to ši instrukcija neužtikrina kokybiškos vagonų apžiūros, nes detaliai patikrinti vagoną neįmanoma dėl vagono konstrukcijos ypatumų ir iškrovimo mechanizmo esančio sunkiai prieinamoje vietoje. Tokia išvada padaryta ir Gamybinio pasitarimo protokole 2007-06-19 Nr. 6-24. Todėl įrašai Vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnaluose nėra pakankamas įrodymas, jog bendrovė, būdama profesionaliu krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančiu ūkio subjektu, numatė ir šiuo atveju padarė viską, kad išvengtų krovinio praradimo. Tarnybinės SMGS instrukcijos II dalies 50.5 punkte nurodomos aplinkybės, kurioms esant geležinkelis, kuriam pateikiama priimti siuntą, gali atsisakyti ją priimti, pvz. 1 papunktyje - jeigu dėl krovinio būklės, pakuotės arba pakrovos būdo jos vežti toliau negalima, 10 papunktyje – vagonas netinkamas perduoti pagal PPV, 15 papunktyje – aptikti konteinerio sugadinimai. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, priimdamas gabenti krovinį nepatikrinęs vagonų techninės būklės, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Dėl to negalima išvada, kad tokios situacijos, t. y. įvykusio savaiminio liukų atsidarymo, geležinkelio įmonei negalima buvo iš anksto numatyti ar suplanuoti. Atvirkščiai, tik nepagrįstai rizikuojant galima buvo tikėtis, kad tokių padarinių pavyks išvengti.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nors krovinio praradimas ir buvo sąlygotas kito ūkio subjekto, su kuriuo pareiškėją sieja komerciniai ryšiai, veiksmais, tačiau krovinių ir keleivių gabenimu užsiimančių subjektų atsakomybė būtų pernelyg susiaurinama, pripažinus, kad kito ūkio subjekto nepakankama transporto priemonės priežiūra yra ta nenumatyta aplinkybė, kuri Bendrijos muitinės kodekso 206 str. 1 dalies prasme, sąlygotų importo muitų neatsiradimą.

Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, vadovaujantis Muitinės kodeksas 96 straipsniu, atsako už visų prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Muitinės kodekso 204 straipsnis nustato, kad skola muitinei atsiranda, kai neįvykdyta bent viena iš prievolių, susijusių su importo mokesčiais apmokestinamoms prekėms taikoma muitinės procedūra. Kadangi pareiškėjas paskirties muitinės įstaigai pateikė ne visas prekes, kurių muitinį tranzitą vykdė, t. y. trūkstamo krovinio atžvilgiu neįvykdė pareigos pristatyti prekes į muitinės paskirties įstaigą, todėl jis yra atsakingas už muito skolos atsiradimą. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina Muitinės kodekso 206 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimo. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.