Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2002-05-03 pagal BK 271 str. 2 d., teistumas išnykęs, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2010 m. sausio 6 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, apsvaigusi nuo alkoholio, smogdama buitinės paskirties peiliu vieną kartą sutuoktiniui V. B. į nugaros kairiąją pusę, padarė durtai pjautą žaizdą kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, dėl to įvyko ūmus nukraujavimas į išorę. Taip V. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi, nes 2010-01-06, 20.20 val., nukentėjusysis V. B. nuo patirto sužalojimo mirė. Tokiu būdu D. B. nužudė savo sutuoktinį V. B.

Kaltinamoji D. B., apklausta teisme, savo kaltę pripažino iš dalies. Ji parodė, kad įvykio dieną – sausio 6 d. – buvo vyro mamos gimtadienis. Kadangi jis pas mamą lankytis negalėjo, nes jam buvo uždrausta tai daryti, ji parnešusi alaus. Jį gerdami žiūrėjo televizorių. Sūnus buvo išėjęs į biblioteką. Buvo užėjusi R. M. ir jos vyro pusseserė. Joms išėjus, kilo eilinis konfliktas. Jis nuvertė ją ant lovos, smaugė. Kažkaip pavykus išsilaisvinti, bėgo į virtuvę. Jis vijosi ją. Ji ne kartą yra bėgusi iš namų, vengdama vyro smurto. Durys buvo užrakintos, ir ji supratusi, kad nespės išbėgti laukan. Peilį bėgdama pagriebusi nuo spintelės. Peilis buvo skirtas bulvėms skusti. Dūrė peiliu virš kairio peties, nes jis bandęs ją sugriebti. Peilį numetė ant spintelės, bėgo nuo jo. Ji negalvojusi, kad sunkiai sužalojo vyrą, nes jis vilkėjo striukę. Kai jis atsisėdo ant slenksčio ir nusviro, ji manė, jog jis apsimeta, nes būdavo, kad jis norėdavo ją įbauginti, apsimesdamas, kad jam blogai. Priėjusi prie jo, pamatė, kad bėga kraujas, todėl labai išsigando. Ji suprato, kad jį sužalojo. Skubėjo kviesti greitąją pagalbą. Paėmusi telefoną, bandė skambinti, tačiau dėl susijaudinimo negalėjusi to padaryti. Jai drebėjo rankos ir visas kūnas. Nubėgusi pas kaimynę Jankauskienę. Pas ją buvusi anūkė surinko greitosios pagalbos numerį. Vis bėgiojusi tai prie V. B., tai prie kelio, laukdama greitosios pagalbos. Tikrindama, ar jis neprarado sąmonės, išsikruvino drabužius. Ji tiksliai neprisimenanti, kokius veiksmus atliko prieš durdama peiliu V. B. ir ką ji darė bei kalbėjo po to, nes buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi.

Su vyru konfliktuodavo ir mušdavosi dažnai. Tai, kad vyras atsisakė namo dalies, nebuvo svarbiausia jų konfliktų priežastis. V. B. ją dažnai mušdavo, o ji gerdavo, norėdama numalšinti skausmą. Gerdavo dažniausiai su vyru. Ji vieną kartą buvo parašiusi pareiškimą policijai, tačiau vyro paprašyta jį atsiėmė. Ji tikėjosi, kad jų gyvenimas susitvarkys. Ji niekada nėra sužalojusi savo vyro. Su V. B. santuokoje išgyveno 20 metų, užaugino du sūnus – vienas sūnus G. B. jau yra pilnametis, dirba ir gyvena Anglijoje, kitas – Vit. – 15 metų, gyveno su ja namuose, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Socialinė pedagogė jiems ne kartą siūlė nebegerti ir kylančias problemas spręsti kitokiu būdu, tačiau jie neklausė jos patarimų. Visų įvykio aplinkybių ji neprisimenanti dėl didelio susijaudinimo ir girtumo. Ji niekur nebėgo ir nesislėpė. Ji nenorėjusi nužudyti vyro, o tai įvyko tik dėl to, kad ji gynėsi nuo jai gresiančio smurto. Negalvojo, kad gali nužudyti vyrą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusioji A. B., apklausta teisme, parodė, kad žuvusysis yra jos sūnus. 10 metų jie gražiai sugyveno, vėliau pykdavosi. Ji buvo labai agresyvi ir neištikima savo vyrui. Sūnui ranką sužalojo prieš trejus metus. Jis sakė, kad ant dalgio užkritęs, tačiau vėliau paaiškėjo, kad peiliu ranką sužalojo kaltinamoji. Sūnus anksčiau dirbo vairuotoju, tačiau sužalojus ranką, jis nieko nebegalėjo dirbti, gavo invalidumo grupę ir buvo namuose. Ji nedaug su jais bendravo, tačiau žinojo, kad kaltinamoji buvo labai žiauri savo vyrui. Peilis buvo pagrindinė kaltinamosios grasinimo priemonė, peiliu yra grasinusi ir jai. Ji nežinanti jų konfliktų priežasčių. Sūnus jai ne kartą yra sakęs, jog su kaltinamąja dažnai konfliktuoja ir mušasi, tačiau matė peiliu sužalotą sūnų, sumuštos kaltinamosios nėra mačiusi. Dešinė sūnaus ranka buvo sužalota, todėl jis negalėjo ir smurtauti. Mirus jos vyrui, ji atidavė sūnui automobilį, padėjo jam materialiai. Sūnus negalėjo paveldėti jokio nekilnojamojo turto. Namas buvo jos ir vyro turtas. Namą padovanojusi anūkei. Su anūku nebendraujanti, nes jis yra jai svetimas. Apie tai, kad nužudytas jos sūnus, sužinojusi iš dukters. Sūnų palaidojo kartu su dukra, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji S. S., apklausta teisme, parodė, kad nužudytasis buvo jos brolis. Paskutiniu metu jie mažai bendravo, nes jai nepatiko jų gyvenimo būdas. Jie dažnai girtaudavo, konfliktuodavo. Girtas brolis būdavo agresyvus, tokia buvo ir jo žmona. Kai mama užrašė namą jos dukrai, brolis pradėjo reikalauti pinigų, ateidavo girtas. Namo jis atsisakė notariškai. Mananti, kad tai galėjo būti jų konfliktų priežastimi. Ji su broliu paskutiniu metu nebendravo ir su juo nekonfliktavo. Brolis yra sakęs, kad ranką jam sužalojo žmona. Mano, kad brolis, būdamas invalidas, negalėjo smurtauti prieš kaltinamąją. Matydavo apibraižytą brolį. Brolį palaidojo su mama, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis Vit. B., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamoji yra jo mama. Visus konfliktus atsimenąs nuo 7-8 metų. Tėvas išeidavo pas savo mamą ir grįždavo visada piktas, močiutė nuolat pykosi su mama. Tėvas visada mušdavo mamą, tačiau nematė, kad mama sumuštų tėvą. Tėvas yra jam sakęs, kad ranką susižalojo elektros pjūklu. Jų konfliktų priežastis buvo girtavimas ir namo dalis, nes mama norėjo, kad turtas liktų ir jos vaikams. Mama priekaištaudavo tėvui dėl to. Tėvai gerdavo kartu. Tą dieną jis buvo kaimo bibliotekoje. Draugas pasakė, kad jo kieme yra greitosios medicinos pagalbos automobilis. Grįžęs namo, rado mamą ir socialinę darbuotoją. Greitoji jau buvo išvykusi. Mama nieko neaiškino, o jis nieko neklausęs. Dviejuose kambariuose buvo kraujo, fotografavo policijos pareigūnai. Mama sakė, kad tėtį išvežė į ligoninę, jis neklausęs, kodėl jį išvežė į ligoninę. Mama įvykio aplinkybių jam nepaaiškino. Jis matė peilį, kuris, jo manymu, buvo daugiau sulinkęs, tačiau kraujo ant jo nepastebėjo. Grįžęs jis matė, kad mama buvo išgėrusi, su ja buvo galima bendrauti, tačiau jis jos neklausinėjo, nematė, kad jai būtų padaryti kokie nors sužalojimai. Mamą išvežė policijos pareigūnai.

Įstatyminė atstovė A. L., apklausta teisme, parodė, kad yra kaltinamosios sesuo. V. B. buvo 7 metais vyresnis už seserį, nesirūpino nei žmona, nei vaikais. Jis gyveno pas mamą, su ja kartu gerdavo, pavalgydavo, pareidavo namo mušti žmonos ir vaikų. Atvažiavusi rasdavo išdaužytus langus, indus. Ji neįsivaizduoja, kaip jie gyveno, kaip vaikai užaugo, nes kartais namuose nebūdavo net maisto. V. B. buvo žiaurus, nuolat mušdavo jos seserį. Ji ne kartą yra atbėgusi 12 km su vaiku ant rankų, nes neturėdavo kur prisiglausti. Kaime gyveno tik jo giminės, kurie jos nekentė, nemylėjo jos vaikų. Sesers sūnus Vit. pas ją gyvena nuo sausio mėn., tačiau močiutė nei karto nepaskambino, nepasidomėjo, kaip jis gyvena. Ji ne kartą prašė V. B., kad jis nemuštų sesers. Jis jos niekur neišleisdavo, nuolat įžeidinėjo. Jis nuolat būdavo girtas. Ji patarinėjo skirtis su V. B., tačiau sesuo su juo susitaikydavo, sakydama, kad jį myli, kad vienas be kito negali gyventi. Po to vėl pykdavosi, patirdavo nuo jo smurtą. Sesuo dėl to labai išgyveno, norėjo nusižudyti, buvo persipjovusi venas.

Liudytoja R. V., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Dirba mokykloje socialine pedagoge. Ji bendravo su šia šeima, su kaltinamąja mokėsi mokykloje. Įvykio dieną eidama į namus sutikusi seniūnijos socialinę darbuotoją R. M. Ji pasakė, kad D. namuose įvyko nelaimė, ir jos kartu nuėjo pas kaltinamąją. V. jau buvo išvežtas su greitąja, namuose buvo viena D., po to sugrįžo sūnus, atvažiavo policija. D. buvo pasimetusi. Buvo išgėrusi. Klausė, kas nutiko, bet ji pasakiusi tik tiek, kad „taip atsitiko“. Butelių ant stalo nesimatė, bet tvarkos nebuvo. D. elgesyje nieko neįprasto nepastebėjusi, tačiau matėsi, kad ji sukrėsta. Jos rankos buvo kruvinos, liepusi jas nusiplauti. Ji yra sakiusi, kad su vyru pykdavosi ir mušdavosi, kad tai dažniausiai įvykdavo tuomet, kai būdavo neblaivūs. Ji pati to nematė. Per mėnesį susitikdavo ne mažiau kaip du kartus, sumuštos D. nėra mačiusi.

Liudytoja R. M., apklausta teisme, parodė, kad bendravo su kaltinamąja ir jos šeima kaip seniūnijos socialinė pedagogė, nes šeima buvo registruota kaip socialinės rizikos šeima dėl dažno girtavimo. Dėl sužalotos rankos V. B. buvo pripažintas invalidumas. Įvykio dieną lankiusi šeimas, apie 13.30 val. atėjusi pas B. matė, jog abu buvo gerokai išgėrę, kitų asmenų nebuvo, paprastai jie girtaudavo vieni, nes lankymų metu ji niekada nėra mačiusi kartu girtaujančių kitų žmonių. V. pasakiusi, kad reikia važiuoti į darbo biržą, nes kitaip negaus socialinės pašalpos. D. prašė paskolinti 10 Lt, tačiau ji pinigų neskolino, nes abu buvo išgėrę. Paskolinti 20 Lt prašė ir V. B., tačiau ji neskolinusi pinigų dėl tos pačios priežasties. Vėliau lankiusi kitas šeimas. Pamačiusi, kad B. kieme yra greitosios pagalbos automobilis, grįžo pas juos. V. gulėjo kambaryje, D. šluostė kraują. Ji V. sakiusi, kad „dabar tai tau bus“. Padėjo išnešti V. Grįždama į seniūniją, sutiko R. V. Su ja grįžo į B. namus. D. sakė, kad jis pats virto ant kažkokio daikto ir susižalojo. Kad V. B. peiliu sužalojo ji, iš pradžių nesakė ir atvykusiam policijos pareigūnui, kuris rado peilį ant spintelės. Ji buvo pasimetusi, tačiau suvokė aplinką, teiravosi, ar V. dar gyvas. Mananti, kad konfliktus dažniausiai išprovokuodavo D., nes buvo agresyvesnė. Būdama blaivi, ji rūpinosi šeima, jos buitimi, tačiau girta tapdavo agresyvi, nuolat konfliktuodavo. Mano, kad nuolatinis girtavimas buvo pagrindine šio nusikaltimo priežastimi.

Liudytoja V. D., apklausiama teisme, parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Buvo jos sūnaus auklėtoja. Vaikams trūko dėmesio, nes šeimoje buvo dažnai girtaujama. Atėjusi aplankyti dažnai matydavo juos neblaivius. Nėra mačiusi sumuštos D., bet yra mačiusi, kad D. savo vyrui į kaklą buvo įrėmusi žirkles. Mano, kad V. B. buvo ramesnio būdo, negu D.

Liudytoja A. M., apklausta teisme, parodė, kad, kaip kaimynė, žinojo, jog B. dažnai girtaudavo. Su šia šeima ji nebendravo, todėl nežino V. B. nužudymo aplinkybių.

Liudytojas L. B. parodė, kad kaimynai gražiai sugyveno, kol negėrė. Prieš kelis metus V. buvo atėjęs nakties metu su sužalota dešine ranka. Sakė, kad susibarė su žmona. Kaip ir kas sužalojo ranką, nesakė. Jis buvo ramaus būdo. D. blaivi buvo labai tvarkinga moteris, vaikai taip pat buvo prižiūrėti, tačiau viską sugriovė degtinė. Išgėrusi triukšmaudavo. Jis nematė jų besimušančių, tik girdėdavo triukšmą. Miestelio gyventojai kalbėjo, kad ji buvo neištikima. V. B. nužudymo aplinkybių jis nežino.

Liudytoja L. V., apklausta teisme, parodė, kad dirba bendruomenės slaugytoja, bendraudavo ir su D. B. Įvykio aplinkybių ji nežinanti. Dėl patirtų sužalojimų D. B. niekada nesikreipė. V. B. yra suteikusi pagalbą dėl sužalotos rankos po jau atliktos operacijos. V. B. nepasakojo rankos sužalojimo aplinkybių. D. B. išgėrusi buvo agresyvi, ir tai visiems kaime buvo žinoma.

Liudytoja E. R. G., apklausta teisme, parodė pažįstanti kaltinamąją kaip to paties kaimo gyventoją, asmeniškai su ja bendrauti neteko. Bendravusi su jos tėvu. Jis skundėsi, kad D. jį mušdavo, atimdavo pensiją. Kartais jis atnešdavo jai pasaugoti savo pinigus. Kaime matydavo išgėrusią, agresyvią ir triukšmaujančią D. B.

Liudytoja D. G., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamąją nuo mažens. Bendraudavo su ja ir jos vyru. Ji nėra mačiusi besimušančių B. Įvykio dieną B. lankėsi pas ją, kartu išgėrė butelį degtinės. Būdami pas ją, B. nesipyko ir nesimušė. Kad D. B. sunkiai sužalojo vyrą, sužinojo iš savo mamos.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad įvykio metu namuose buvo tik kaltinamoji ir nukentėjusysis V. B. Kaltinamoji D. B., pripažindama savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo iš dalies, neneigia, kad savo sutuoktinį sužalojo, smogdama jam virtuviniu peiliu. Painiodamasi dėl kai kurių įvykio detalių, kaltinamoji pripažįsta, kad peiliu V. B. dūrė į kairįjį petį, kad po šio smūgio vyras nurimo, atsisėdo ant slenksčio, po to nugriuvo. Ji matė ir šluostė ant grindų iš žaizdos bėgantį kraują. Tą aplinkybę patvirtina ir liudytojų R. M. bei R. V. parodymai. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog sužalojimą, lėmusį V. B. mirtį, padarė ne kas nors kitas, o kaltinamoji D. B.

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir mirties yra priežastinis ryšys.

2010-01-06 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), B. namuose ant grindų rastos kraujo dėmės, ant virtuvinės spintelės rastas peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują (b. l. 4-8).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 04/10(11) konstatuota (b. l. 27-29, 31), kad V. B. mirė dėl nukraujavimo iš durtos-pjautos žaizdos nugaros kairėje pusėje, kad žaizda galėjo būti padaryta duriamu-pjaunamu įrankiu – peiliu. Atlikus įvykio vietoje rasto ir paimto peilio tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 140-(763)-ISI-2374 konstatuota, kad ant tirti pateikto virtuvinio peilio, paimto 2010-01-06 įvykio vietos apžiūros metu, geležtės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. B. genotipu, o atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000005 proc. (b. l. 13-14).

Kaltinamoji D. B., iš dalies pripažindama savo kaltę, neneigia, kad būtent tuo peiliu smogė V. B., todėl akivaizdu, kad sužalojimą, kuris buvo mirties priežastimi, nukentėjusiajam padarė D. B. Sprendžiant D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nors kaltinamoji teigia, kad negalinti paaiškinti peilio paėmimo ir smūgio juo sudavimo V. B. detalesnių aplinkybių, nes buvo susijaudinusi dėl prieš ją jau pavartoto ir toliau jai grėsusio dar didesnio V. B. smurto prieš ją pavartojimo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį kaltinamosios teiginį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konflikto metu kitų asmenų, galinčių patvirtinti kaltinamosios teiginius dėl V. B. pavartoto prieš ją smurto, nėra, tačiau išvadoje Nr. G08/10 (11) (b. l. 34) medicinos ekspertas konstatavo, kad kitą dieną apžiūrėjęs D. B. kūną sužalojimų nerado. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamosios D. B. nurodytas smurto pavartojimas (parvertimas ant lovos, intensyvus smaugimas) negalimas, nepaliekant ant kaltinamosios kūno pavartoto smurto pėdsakų.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 p., 6 p. nurodyta, jog būtinosios ginties teisėtumo būtina sąlyga yra tai, jog pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Teisėjų kolegija, spręsdama buvo ar nebuvo būtinosios ginties situacija, atsižvelgia į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad konflikto tarp sutuoktinių metu V. B., būdamas invalidas dėl sužalotos rankos, naudojo kokius nors daiktus ar priemones kūnui sužaloti, kas leistų kaltinamajai pagrįstai manyti apie gresiantį pavojingą kėsinimąsi. Tokių aplinkybių nenurodo ir kaltinamoji D. B. Nors kaltinamoji teigia, jog dėl didelio susijaudinimo įvykio metu neprisimenanti, kaip ir į kurią nukentėjusiojo kūno vietą dūrė peiliu, medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusysis smūgį peiliu patyrė į nugaros kairės pusės viršutiniąją dalį, ir tai leidžia teigti, kad peilio panaudojimas tokioje situacijoje nebuvo būtinas.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, jog smogiant peiliu nukentėjusiajam, D. B. nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios teiginius apie jai grėsusį realų pavojų ir susidariusias būtinosios ginties sąlygas. Taigi teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios D. B. tyčia sužaloti V. B. susiformavo kilus konfliktui išgertuvių metu. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai dažnų išgertuvių metu nuolat konfliktavo, vienas kito atžvilgiu vartojo smurtą, kas laikytina, jog kaltinamajai tai nebuvo koks nors išskirtinis atvejis, nulėmęs sunkių padarinių atsiradimą. Specialisto išvadoje Nr. T-A54/10(03) nustatyta, kad V. B. kraujo ėminyje rasta 2.55 proc. etilo alkoholio (b. l. 32), o 2010-01-06, 16.25 val., D. B. alkotesteriu nustatytas 2.06 promilių girtumas (b. l. 121). Šie bylos duomenys (nustatytas alkoholio koncentracijos kiekis D. B. kraujyje), teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas teigti, jog įvykio metu kaltinamoji D. B. buvo dar labiau apsvaigusi nuo alkoholio ir būtent tai, o ne V. B. pavojingas kėsinimasis, kaip teigia kaltinamoji, laikytina esmine nusikaltimo padarymo priežastimi. Iš esmės to neneigia ir pati kaltinamoji. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad apsvaigusi nuo alkoholio kaltinamoji buvo agresyvi, o tai leidžia teigti, kad ir šiuo atveju kaltinamosios veiksmus įtakojo jos agresyvumas.

Taigi aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad tarp D. B. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra ne atsitiktinis, o būtinasis priežastinis ryšys. Kaltinamosios D. B. parodymai, specialisto išvadų duomenys, nustatytos bylos aplinkybės patvirtina nukentėjusiajam V. B. padaryto sužalojimo lokalizaciją ir jo sunkumą. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. nužudė kaltinamoji D. B., smogdama V. B. peiliu į nugarą vieną kartą. Teigti, kad D. B. veikė tiesiogine tyčia, nėra pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po dūrio peiliu D. B. jokių veiksmų neatliko. Turėdama tiesioginę tyčią nužudyti V. B., kaltinamoji galėjo toliau tęsti savo nusikalstamą veiką, t. y. smogti peiliu ar kitais daiktais V. B., tačiau ji šių veiksmų neatliko. Priešingai, ji rūpinosi iškviesti medicinos pagalbą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia, nes smogdama peiliu V. B. į gyvybiškai svarbią kūno dalį, kaltinamoji suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, taigi nužudė savo sutuoktinį V. B. Esant šiam nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, kaltinamosios D. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skirdama bausmę kaltinamajai, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamoji tik iš dalies pripažįsta, kad girtumas galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui, nes ji nebuvo labai girta, tačiau bylos duomenys leidžia teigti, jog įvykio metu kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tokią išvadą leidžia daryti ta faktinė bylos aplinkybė, jog praėjus po įvykio daugiau kaip 2 valandoms, alkoholio tikrintuvu D. B. buvo nustatytas 2.06 prom. alkoholio kiekis. Tai leidžia teigti, kad D. B. nusikaltimo įvykdymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji augina nepilnametį sūnų, po nusikaltimo padarymo nebuvo abejinga sukeltiems padariniams, rūpinosi greitosios medicinos pagalbos iškvietimu.

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, kad sukelti negrąžinami padariniai, esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297–308 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

D. B. dėl tyčinio V. B. nužudymo pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 11 metų, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-01-07 iki 2010-09-22. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus – rūbus, peilį, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.