Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovei G. N., atsakovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją bei nurodytus motyvus dėl atsakovės iškeldinimo su jai priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybei. Pažymėjo, jog atsakovė neturėjo ir neturi teisėto pagrindo gyventi šiame bute, gyvendama jame, nemoka nuomos mokesčio. Po pagrindinės nuomininko J. J. mirties, jo sutuoktinė neįvykdė CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos informuoti apie pagrindinio nuomininko mirtį, nesudarė nuomos sutarties, todėl laikytina, jog ji prarado teisę gyventi ginčo bute. CK 6.612 straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Su atsakove nėra sudaryta nuomos sutarties, atsakovė neteisėtai ir savavališkai naudojasi gyvenamąja patalpa, todėl vadovaujantis CK 6.612 straipsniu ji turi būti iškeldinta. Mažeikių rajono savivaldybės teisės pažeidžiamos tuo, kad atsakovė jai nustatyta tvarka neperdavus jokių teisių į nuosavybės teisės objektą, šalių nesiejant jokiai sutarčiai, naudoja minėtą turtą, o ginčo patalpos savininkė netenka galimybės valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra. Paraginta net kelis kartus gera valia spręsti susidariusią situaciją dėl buto nuomos sutarties pakeitimo ar išsikelti iš savavališkai užimto buto, nes ieškovei kliudo naudotis savo nuosavybe, atsakovė nereagavo. 2019 m. sausio 23 d., kuomet ieškovę aplankė ieškovės darbuotojai, kategoriškai atsisakė iš patalpų išsikraustyti. Pažymėjo taip pat, kad atsakovė A. J. nuosavybės teise turi kitą gyvenamąją patalpą, t. y. 3-jų kambarių butą (su priklausiniais - tvartu, sandeliu, kiemo statiniais), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė pasiūlė atsakovei sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovė atsisakė sudaryti tokią buto nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo pateikia teismui įrodymus, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.

Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija nurodė keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) – iškeldinti atsakovę A. J. iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos- buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei savavališkai naudojantis šia gyvenama patalpa (CK 6.612 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė ir iš kurio ieškovė prašo ją iškeldinti, nuosavybės teise nuo 1994 m. vasario 25 d. priklauso Mažeikių rajono savivaldybei.

Iš viešos teismų sistemos LITEKO duomenų bazės teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010m. vasario 18 d. sprendimu patenkino. civilinėje byloje Nr. 2-623-636/2010 ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. J. dėl įsiskolinimo už buto nuomą priteisimo. Šioje byloje nustatyta, kad 2000 m. liepos 20 d. ieškovė ir nuomininkas J. J. ( atsakovės A. J. sutuoktinis) pasirašė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Nuomininkas pagal sutarties 2.2 punktą įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. .Pagal šios sutarties 3.1 punktą ir CK 6.590 straipsnio 2 dalį nuomininkas turi teisę išsinuomotoje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį, kuris naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (Sutarties 4 punktas, CK 6.589 straipsnio 1 dalis). CK 6.588 straipsnio 1 dalies nuostatos pateikia šeimos narių sąvoką, o būtent: nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.

Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys.

Nuomininkas J. J. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Ginčo bute po pagrindinio buto nuomininko mirties toliau liko gyventi jo sutuoktinė atsakovė A. J., kuri gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių - Mažeikių rajono savivaldybės ir J. J. bei jo šeimos narių (sutuoktinė A. J.), vadovaujantis CK 6.480 straipsniu, susiklostė savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina tai, jog ir pati ieškovė 2009 metais kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės A. J. 2 102,84 Lt skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodydama, kad nuomininko mirtis nesudarė sąlygų buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad pagrindinio buto nuomininko šeimos nariai, toliau faktiškai likę gyventi ginčo bute, privalo vykdyti visas nuomininko pareigas, tarp jų pareigą mokėti nuomos mokestį (CK 6.589, 6.590 straipsniai). Teismas nurodė, jog CK 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fiziniai asmenys, nors nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, todėl A. J. atsirado pareiga nuo sutarties sudarymo momento mokėti mokestį už buto nuomą.

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė A. J. negali būti laikoma savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas, nes apsigyveno ir ilgą laiką gyveno patalpoje (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį, o nepranešimas apie pagrindinio nuomininko mirtį ir rašytinės formos sutarties nesudarymas su mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu, neišnykus teisei į būsto nuomą, nedaro buto nuomos sutarties negaliojančia. Dėl šių priežasčių teismas laiko ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareikštą reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo pagal CK 6.612 straipsnį nepagrįstu ir šiuo pagrindu ieškinio netenkina.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iš gyvenamųjų patalpų iškeldinimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.

Nagrinėjant šalių ginčą, pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą.

Nors ieškovės ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė neatlygintinai naudojasi savivaldybei priklausančiu turtu, nemoka nuomos mokesčio ir šios aplinkybės teismo posėdyje neneigė pati atsakovė, kito atsakovės iškeldinimo pagrindo ieškovė nenurodo ir nepareiškė reikalavimo nuomos sutartį nutraukti. Nepaneigus atsakovės A. J. teisės į ginčo gyvenamąsias patalpas, t. y. neįrodžius savavališko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užėmimo fakto, negali būti paneigtos ir jos teisės, kylančios iš buto nuomos sutarties.

Teismas atkreipia dėmesį, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms, priklausomai nuo nemokėjimo priežasčių, gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, tačiau ieškovas privalėjo ne tik įspėti atsakovus apie susidariusią neapmokėtą skolą, bet ir išaiškinti, jog prievolės neįvykdžius per nustatytą terminą ir sutarties pažeidimo nepašalinus, nuomos sutartis gali būti nutraukta teismo tvarka (CK 1.5 straipsnis, 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.610 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nesant pareikštam ieškovo reikalavimui nutraukti tarp šalių esančią neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, teismas neturi pagrindo iškeldinti atsakovę.

Pažymėtina tai, kad, atsakovei toliau nemokant buto nuompinigių suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.