Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovui R. T., jo atstovui advokatui R. V., atsakovo VĮ Registrų centro atstovams L. K. ir R. L., trečiajam asmeniui antstolei I. B., trečiojo asmens atstovui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto dalies pakeitimo ir teisinės registracijos sodo žemės sklypui atsakovo vardu, turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, panaikinimo pagal ieškovės R. B. ieškinį, atsakovai: VĮ Registrų centras, R. T., tretieji asmenys-Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, antstolė I. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.96-98), kuriame nurodė ir jo atstovas teisme paaiškino, kad Teisingumo ministerijos nuomone, ieškovė pasirinko netinkamus teisių gynimo būdus. Tiek turto pardavimo iš varžytynių metu galiojusiame (432 str.), tiek šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse (725 str. 8 d.) yra numatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Anksčiau galiojęs Civilinio proceso kodeksas numatė, kad ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami bendra tvarka (435 str.), o dabar galiojančiame kodekse yra išvardintas baigtinis pagrindų sąrašas, kuriems egzistuojant turto pardavimo iš varžytynių aktus teismas gali pripažinti negaliojančiais (602 str.). Tačiau jokie teisės aktai nenumato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pakeistas, jį tikslinant, koreguojant, įrašant papildomas nuostatas ar pan., todėl tenkinti ieškinį šioje dalyje teisinio pagrindo nėra. Be to, kadangi ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas 1995 m. birželio 16 d., yra praleistas ieškinio senaties terminas, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre pats savaime nuosavybės teisės į daiktą nesukuria, jis atlieka tik paviešinimo funkciją. Trečiojo asmens nuomone, ginčo, jog R. T. neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, šioje byloje nėra ir neturėtų būti, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1994 m. R. B. įkeitė tik namą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „S.", kuris vėliau buvo pardavinėjamas iš varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Rokiškio rajono apylinkės teismui adresuoto 1995-02-22 ieškininio pareiškimo (T 2, b.l. 30), matyti, kad Lietuvos taupomojo banko Rokiškio skyrius kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl 3500 Lt negrąžinto kredito, 1632,42 Lt palūkanų ir 423,33 Lt delspinigių iš R. B. priteisimo. Ieškininiame pareiškime nurodyta, kad 1994-08-30 kreditavimo sutartimi R. B. suteiktas 3500 Lt kreditas sodo namelio priestatui, tačiau paskola negrąžinta. Nurodyta, jog R. B. paskola 1994-08-30 buvo užtikrinta turto įkeitimo sutartimi. Kadangi ieškinio suma yra nemaža, o nesiėmus jo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prašė teismą imtis CPK 156str. numatytų priemonių ieškiniui užtikrinti. Aplinkybių nustatymas ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniais dokumentais neatleidžia šalių nuo jų įrodinėjimo nagrinėjant bylą teisme(CPK 182str.), o šiuose dokumentuose esančios išvados neprivalomos bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiame dokumente įvertintus įrodymus teismas vertina bendra tvarka, laikydamasis CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių, todėl teismo išvados nebūtinai turi sutapti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadomis.

Iš 1995-03-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje 2-253/1995 m. matyti, kad Lietuvos taupomojo banko Rokiškio skyriaus ieškinys atsakovei R. B. patenkintas ir priteista iš R. B. 5555,75 Lt paskola, palūkanos, delspinigiai, 277,79 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt atstovavimo išlaidų (T2,b.l. 39). Nors teismo posėdyje ieškovė R. B. nurodė, kad apie teismo posėdį jai nebuvo žinoma, kaip ir tai, koks įsiskolinimas, įskaitant palūkanas, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas iš jos minėtu teismo sprendimu buvo priteistas, šie jos argumentai laikytini nepagrįstais ir nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo, nes minėtame Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995-03-16 sprendime yra aiškiai nurodyta, kad „R. B. šaukimas į teismą įteiktas, neatvyko“(LR CPK 182str.2p.).

Turto pardavimo iš varžytinių metu 1995 06 16 , galiojusio 1964 m. LR CPK 432 str. buvo numatyta, kad apie kiekvieno daikto pardavimą iš varžytynių teismo antstolis surašo turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodo: 1) kas, kada ir kur įvykdė varžytynes; 2) parduoto turto pavadinimą ir trumpą jo apibūdinimą; 3) pradinį įkainojimą; 4) didžiausią varžytynėse pasiūlytą kainą; 5) tikslų pirkėjo vardą, pavardę bei jo adresą ir sumą, jo įmokėtą už nupirktąjį turtą. Aktą privalėjo pasirašyti teismo antstolis, pirkėjas. Pirkėjui sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko turtą, turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtino vyresnysis teismo antstolis savo parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu. Šio akto patvirtintas nuorašas buvo išduodamas pirkėjui.

1995-06-16 turto pardavimo iš varžytinių akte visi šie duomenys yra nurodyti, t.y. nurodyta kas (Rokiškio apylinkės teismo antstolis I. B.), kada (1995-06-16) ir kur (Rokiškio rajono apylinkės teismas) įvykdė varžytynes; parduoto turto pavadinimas ir trumpas jo apibūdinimas (kolektyvinis sodas „S.“ Nr. 93 su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. B.); pradinis įkainojimas (4000 Lt); didžiausia varžytynėse pasiūlyta kaina (4140 Lt), nurodytas tikslus pirkėjo vardas, pavardė (R. T.) bei jo adresas (gyv. (duomenys neskelbtini)) ir suma, jo įmokėta už nupirktąjį turtą(4140Lt). Aktas pasirašytas teismo antstolio, pirkėjo ir patvirtintas 1995 06 16 teismo vyr. antstolio A. R. parašu bei Teismo antstolių kontoros prie Rokiškio rajono apylinkės teismo antspaudu ir nuo šio momento turto pardavimo procesas laikomas baigtu. Antstolio veiksmus ginčijant po to, kai patvirtintas turto pardavimo aktas, pripažįstama, jog atsirado ginčas dėl teisės, kuris turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka (CPK 435strr.2d.).

Ieškiniams dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu taikomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas ( CK 84str.1d., CPK 435str.2d.).Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo aktą(CK 86str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 06 18 Senato nutarimo Nr.17 1 -14 punktai).

Aukščiau nurodyti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad ieškovei buvo žinoma apie iškeltą teisme civilinę bylą, ieškovo ieškinio pareiškimo turinį, reikalaujamas priteisti sumas, prašomas ieškovo taikyti atsakovės turtui ieškinio užtikrinimo priemones. Ieškovės argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie parduotą jai priklausantį kolektyvinį sodą „S.“ Nr.93, esantį (duomenys neskelbtini) laikytini nepagrįstais. Ieškovė, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, žinodama apie priimtą teismo sprendimą dėl priteistų iš jos susidariusių įsiskolinimų, akivaizdu žinojo arba turėjo žinoti apie prasidėjusį priverstinį vykdymo procesą dėl priimto teismo sprendimo vykdymo. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetą laikytina, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairia skolininke, žinodama, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995-03-16 sprendimu iš jos priteista suma su bylinėjimosi išlaidomis sudarė 6033,54 Lt, t.y. 3772,54 Lt viršijo įkeisto sodo namelio inventorizacinę vertę ir 2033,54 Lt viršijo įkeisto turto šalių susitarimu nustatytą vertę, o taip pat žinodama, kad teismui buvo pateiktas ir prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo kitam jos turtui, turėjo ir galėjo domėtis prasidėjusiu vykdymo procesu, jo eiga, parduodamu turto, jo įkainojimu ir kitais vykdymo veiksmais, o esant jos teisių pažeidimui, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turėjo teisę kreiptis į teismą , galimai jos pažeistoms teisėms ginti. Tai, kad ieškovė nesidomėjo ar nepakankamai buvo atidi ir rūpestinga vykdymo procese, kaip esant tokioms aplinkybėms, būtų pasielgęs apdairus ir rūpestingas žmogus, turi prisiimti savo nerūpestingumo teisines pasekmes, kurios kyla praleidus įstatymu nustatytą terminą pažeistai teisei ginti.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad ieškovė turėjo žinoti apie 1995 06 16 jos turto pardavimą iš varžytinių, vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 03 16 sprendimą, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas (1964m.CK 84str.), jos galimai pažeistai teisei ginti, skaičiuotinas nuo 1995 06 16, t.y. teismo vyr. antstoliui patvirtinus turto pardavimo iš varžytinių aktą ir baigėsi 1998 06 16. Ieškovė įstatymu nustatytus terminus pažeistai teisei ginti praleido iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. iki 2001 07 01( LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.), o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (1964m.CK 90str.1d.; CK 1.131str.). Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas- patikslinti Rokiškio rajono apylinkės teismo antstolių kontoros antstolės I. B. surašyto 1995 06 16 Turto pardavimo iš varžytinių akto įrašą grafoje „pardavė iš varžytinių“ nurodant, kad toje grafoje turėjo būti įrašyta: „pardavė iš varžytinių kolektyviniame sode „S“ Nr. 93 sodo namelį su visais jo priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) “ atmestinas, atsakovo R. T. prašymu, taikant šiam reikalavimui ieškinio senatį, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, neišdėstant šioje dalyje argumentų dėl materialinio teisinio minėto pateikto reikalavimo, pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 12 20 nutarimo Nr.39 I dalies 21 punktas).

Iš 1995-06-16 turto pardavimo iš varžytinių akto(T1, b.l.6) matyti, kad Rokiškio apylinkės teismo antstolė I. B. pardavė iš varžytinių R. B. priklausantį turtą „ kolektyvinį sodą „S.“ Nr. 93 su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) R. T. , gyv. (duomenys neskelbtini) už 4140Lt. Minėtame turto pardavimo iš varžytinių akte nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo pardavimo sutartį. Antroje šio akto lapo pusėje yra žyma, kad šis dokumentas įregistruotas VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Utenos filiale 1995 07 03 ir tai atitiko 1964 str.255str. nustatytą reikalavimą per 3 mėnesių sandorį įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Pagal turto pardavimo iš varžytinių metu galiojusio LR CPK 432 str., turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal 1964 m. LR CK 255 str. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančią.

Turto pardavimo iš varžytynių akte 1995-06-16 nurodomas pardavimo dalykas, t.y. ką pardavė - “ kolektyvinį sodą „S.“ Nr. 93 su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) reiškia, kad pagal šį aktą buvo parduotas kolektyvinio sodo žemės sklypas su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, o ne tik sodo namelis su priklausiniais, kaip teigia ieškovė. Pačios ieškovės veiksmai, t.y. tai, kad ji iki 2004 metų dėl sodo žemės sklypu valdymo, naudojimo atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, o kaip pati nurodė teismo posėdyje , 2004 m. kai jai reikėjo gauti pažymą apie turimą nekilnojamąjį turtą, tvarkant dokumentus dėl išmokos vyro priežiūrai gauti, gavusi išrašą pamatė, kad turi 6 arus žemės ir tik po to paskambino atsakovui, aiškiai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie jos sodo žemės sklypo pardavimą kartu su jame esančiu sodo nameliu ir jo priklausiniais.

Tokią pačią antstolės surašytame turto pardavimo iš varžytinių aktu nurodomą parduoto turto reikšmę nurodė ir Lietuvių kalbos institutas, atsakydamas į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pateiktus klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-01-00442-09 (T2, b.l. 123) nurodydamas, jog Turto pardavimo iš varžytynių akto 1995-06-16 frazė „Pardavė iš varžytynių kolektyvinį sodą „S.“ Nr. 93 su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) reiškia, kad pagal šį aktą buvo parduotas kolektyvinio sodo žemės sklypas su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, nes „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pirmoji žodžio sodas reikšmė nurodoma tokia: „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai; patys tie vaismedžiai ir vaiskrūmiai: Vaisių sodas. Kolektyvinis sodas.“ Vadinasi, žodis sodas reiškia ne tik vaismedžius ir vaiskrūmius, bet ir žemės plotą, kuriame jie auga.

Be to, “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodant prielinksnio “su “ vartojimą, pirmąja reikšme nurodomas jo vartojimas žymint buvimą ar veikimą kartu, drauge ( vienas iš pavyzdžių nurodoma -“kluoną su tvartu pardaviau“).

Teisminio nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, kad vykdymo procese areštuotas, paskelbiant viešai apie varžytines nurodomas parduodamas R. B. turtas, skyrėsi nuo turto pardavimo iš varžytinių akte nurodomo parduodamo turto. Ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą turto pardavimo iš varžytinių aktui nuginčyti, turto nurodyto turto pardavimo iš varžytinių akte įgijėjas-atsakovas R. T. negali būti pripažintas nesąžiningu, o jo teisės turi būti ginamos.

Atsakovas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad po to, kai varžytinėse nusipirko kolektyvinį sodą su sodo nameliu 1995m., tapo sodų bendrijos “S.“ mokėjo nario mokestį, žemės mokestį, dalyvavo talkose. Byloje yra pateiktas liudytojo V. R., sodininkų bendrijos “S.“ pirmininko parodymai, iš kurių matyti(T2,b.l.89-91), kad į jį kreipėsi R. B., nurodydama, kad nori parduoti sodą, t.y. žemės sklypą su nameliu, nes ruošiasi išvykti gyventi į Vilnių, prašydama išduoti pažymą, kad neskolinga sodininkų bendrijai ir tokia pažyma jai buvo išduota. Po kurio laiko į jį kreipėsi R. T. su prašymu priimti jį į bendrijos narius, nurodydamas, kad nupirko iš R. B. sodą su nameliu. R. T. buvo priimtas į bendriją ir nuo tada naudojasi tiek žemės sklypu, tiek jame esančiu nameliu.

Nors iš 2009-08-10 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 7, 1 t.) matyti, kad R. T. nuosavybės teisė į žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „S.“, sklypo Nr. 93, pagal 1995-06-16 turto pardavimo iš varžytinių aktą įregistruota 2008-09-15, tačiau kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pats turto pardavimo iš varžytinių sandoris kaip dokumentas buvo įregistruotas VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Utenos filiale 1995 07 03, t.y. laikantis tuo metu galiojusio CK 255str. nustatyto termino jam įregistruoti. Pats žemės sklypo teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Teisine nekilnojamojo turto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių į pastatus, žemės sklypą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė į nekilnojamąjį turtą atsiranda kitais įstatymuose numatytais pagrindais, šiuo atveju atsakovui atsirado 1995 06 16 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu.

Teismas sutinka su atsakovo VĮ Registrų centro, atstovaujamo šio centro Panevėžio filialo, atsiliepime į ieškinį nurodytais (T1, b.l.93-95) ir jos atstovų teisme išsakytais argumentais, kad 1964m.Civilinio kodekso 255str. nuostata sutarties galiojimą siejo su vienkartine jos registracija turto registravimo įstaigoje, todėl įregistravus 1995-07-03 varžytynių aktą minėtame filiale, jis yra galiojantis ir jo pagrindu nuosavybės teisės yra atsiradusios tiek į varžytynių aktu parduotą kolektyvinio sodo sklypą Nr. 93 SB “S.“, tiek į sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad kolektyvinio sodo žemės sklypo įregistravimas atsakovo vardu 2008 09 15 atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. reikalavimus, nes šio straipsnio 8 punkte yra nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre yra nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 6 p. numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jei prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Duomenys, identifikuojantys nekilnojamąjį daiktą yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.1

punkte, o duomenys identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus šių nuostatų 10.5 p. Varžytynių akte yra nurodyti nekilnojamąjį daiktą ir daiktinių teisių į jį įgijėją identifikuojantys duomenys: žemės sklypo (sodo) numeris ir adresas, pirkėjo vardas, pavardė ir adresas ir kad šių duomenų pakako įregistruojant žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, nes varžytynių akto sudarymo metu nekilnojamiesiems daiktams unikalūs numeriai nebuvo suteikiami.

Be to, 1994 04 26 Žemės įstatymo Nr.I-446 (Žin.1994, Nr.34-620, įst.red.galiojusi iki 2004 02 21) 13 straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų kolizijai, taikomos šio įstatymo normos. To paties įstatymo 14 straipsnis numatė, kad visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka, o piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įgyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Iš to darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, tokia Žemės įstatymo 14 straipsnio nuostata, pripažino žemės sklypo sandorio galiojimą sandorio šalims, o žemės sklypo savininkui sandorio neįregistravus per tris mėnesius žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka, aiškiai apribojo tik dalį žemės sklypo savininko teisių į šią nuosavybę, t.y. tik disponavimą juo, kuris faktiškai susijęs su trečiaisiais asmenimis, pripažindamas žemės sklypo savininko teises naudoti ir valdyti nupirktą žemės sklypą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose ginčijami turto pardavimo iš varžytinių aktai antstolis nėra sudaromo ginčijamo sandorio, šiuo atveju turto pardavimo iš varžytinių akto, šalis. Antstolis vykdymo procese yra tarpininkas tarp pirkėjo, šiuo atveju atsakovo R. T., ir pardavėjo, šiuo atveju ieškovės R. B. Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovės siekis parduoti atsakovui dar kartą jau turto pardavimo iš varžytinių aktu parduotą turtą, neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus bei tai, kad nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra 1995 06 16 turto pardavimo iš varžytinių aktas, buvo įregistruotas viešame registre 1995 07 03, ieškovė įstatymo nustatytu terminu atsakovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindo į varžytinių aktu parduotą kolektyvinį sodą su sodo nameliu ir jo priklausiniais neginčijo, esant įstatymų koalizijai tarp 1964m.CK 255straipsnio ir Žemės įstatymo 14 straipsnio taikomos Žemės įstatymo normos(Žemės įstatymo 13str.2d.) laikytina, kad VĮ Registrų centras atsakovo R. T. nuosavybės teisę į žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą SB „S.“ sklypo Nr. 93, esantį (duomenys neskelbtini) 1995-06-16 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, 2008 09 15 įregistravo teisėtai.

Priteisina iš ieškovės R. B. atsakovui R. T. 1600 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (T1,b.l. 73, 110, T3 , b.l.5), susijusių su procesinių dokumentų surašymu ir jo atstovavimu byloje (CPK 98str.).

Priteistina iš ieškovės R. B. 66 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259, 263-265 str., 269 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės R. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį šešis šimtus Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės R. B. šešiasdešimt šešis Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo įmonės kodas – 188659752, AB „Swedbank”, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660, o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.