Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-663-190-2011

Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso kategorija: 1-28-1-00172-2009-7

2011 m. liepos 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Leonardos Gurevčienės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš K. R. 73273,60 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct) nukentėjusiajam D. G. ir 12000 Lt (dvyliką tūkstančių litų) nukentėjusiajai D. G. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš K. R. 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokato atstovavimą nukentėjusiajai D. G..

Priteista iš civilinio atsakovo „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje (buv. UAB BTA Draudimas) 1726,40 Lt draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2009 m. balandžio 18 d. apie 14.00 val. kelio Vievis-Paparčiai 2-ąjame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 106, 108 ir 114 punktų reikalavimus, ir sukdamas į kairėje kelio pusėje esantį kiemą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Peugeot 605", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo savininkas D. G., dėl to automobiliams susidūrus įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Peugeot 605“ vairuotojui D. G. buvo padaryta odos nubrozdinimai ir žaizdelės kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, kaktikaulio kairės pusės atviras įspaustinis skeveldrinis lūžis, kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais ir infracerebrinėmis hematomomis abipus kaktinėse skiltyse, lydimas galvos smegenų prasiveržimu ir tuo jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Anot apelianto, atsižvelgtina ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

K. R. pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nuosprendyje konstatavo, jog dėl eismo įvykio kaltas tik jis. Teigia, jog ir pats nukentėjusysis buvo neatsargus, viršijo leistiną greitį, todėl civilinės teisės prasme dalis kaltės dėl eismo įvykio kilimo tenka D. G..

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tačiau skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Taigi, byloje konstatavus itin sunkią jo turtinę padėtį, apelianto teigimu, taikytinos CK 6.251 straipsnio 2 dalis ir 6.282 straipsnio 3 dalis, o įvertinus teismų praktiką iš jo nukentėjusiajam D. G. priteistina suma mažintina iki 25 000 - 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje nuteistasis K. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji D. G. ir jos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

K. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. R. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių – D. G. sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems D. G. ir D. G. atsiradusią neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, skundžiamas dalyje dėl civilinių ieškinių dydžio priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas, teismas, pripažindamas nukentėjusiesiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas tokios žalos dydžius, tinkamai taikė tiek baudžiamuosius, tiek civilinius įstatymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų D. G. ir D. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiesiems D. G. ir D. G. iš K. R. priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – sveikatos sužalojimo pobūdis ir padariniai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

Nekentėjusiajam D. G. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata: odos nubrozdinimai ir žaizdelės kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, kaktikaulio kairės pusės atviras įspaustinis skeveldrinis lūžis, kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais ir infracerebrinėmis hematomomis abipus kaktinėse skiltyse, lydimas galvos smegenų prasiveržimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. G. patyrė fizinį skausmą, daug nepatogumų, didelius dvasinius išgyvenimus, dėl ko jis negali gyventi įprasto gyvenimo, dirbti ir rūpintis savo šeima, t.y. sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais, nes jis iki šiol negali pats savimi pasirūpinti, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2010-08-17 iki 2011-08-16. Būdamas jauno amžiaus (gim. 1984 m.), nukentėjusysis neteko 85 procentų darbingumo (nustatytas iki 2011-08-16), jis negali dirbti darbo, kurį dirbo iki eismo įvykio (dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”), dėl ko ženkliai pablogėjo jo finansinė padėtis. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog praėjus jau daugiau nei dvejiems metams po autoavarijos nukentėjusiojo sveikata nepagerėjo. Apeliacinė instancija konstatuoja, jog nagrinėjamas autoįvykis sukėlė itin sunkias pasekmes D. G. sveikatai.

K. R. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo asmens sutuoktinei. Tačiau pats apeliantas nurodo kad, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.), tačiau kolegija sprendžia, jog tai nėra imperatyvas bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypatingai kūno sužalojimų mastą, neturtinės žalos priteisimas yra galimas ir nukentėjusiojo šeimos nariui.

Neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai D. G. yra pagrįstas, nes netikėtas sutuoktinio sunkus sveikatos sutrikdymas jai sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dvasinio saugumo jausmo praradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pora santuokoje kartu gyvena nuo 2003 m. rugsėjo 27 d., santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Iki eismo įvykio jie abu rūpinosi šeimos gerove ir vaikų auklėjimu, tačiau po to, kai buvo sunkiai sutrikdyta D. G. sveikata, D. G. nuo 2009 m. balandžio 18 d. turi rūpintis ne tik dviem jų mažamečiais vaikais, bet ir D. G., kuriam, kaip minėta aukščiau, yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Nukentėjusioji negali dirbti, nes D. G. negalima palikti be priežiūros.

Apeliacinė instancija, vertindama nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nesivadovavęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra ir dėl to apskaičiavęs neproporcingai per didelius neturtinės žalos dydžius, kuriuos reikėtų mažinti.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei, kaip ir nurodo pats apeliantas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį (nukentėjusiajam buvo priteista 80 000 Lt dydžio neturtinė žala (kasacinė byla Nr. 2K-556/2008).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neteisingai nuosprendyje konstatavo, jog dėl eismo įvykio kaltas tik K. R., nes D. G. viršijo leistiną greitį. Iš specialisto išvados Nr. 11-1407 (09) matyti, kad būtent K. R. veiksmai, t.y. tai, kad jis automobiliu „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė jam kliūtį ir su juo susidūrė, - buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Orientacinis automobilio „Peugeot 605“ važiavimo greitis prieš stabdymą buvo apie 93 km/h. (t. 1, b.l. 80 ). Be to, bylos medžiaga tvirtina, jog eismo įvykio kelio atkarpoje leistinas automobilių greitis yra iki 90 km/h, iš ko seka, kad D. G. tik nežymiai, t.y. 3 km/h viršijo leistiną greitį. Nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę (dėl kilusių padarinių) ir dėl to mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokių dydžių neturtinės žalos sumas nukentėjusiesiems, neįvertino, jog K. R. augina ir išlaiko mažametį vaiką, tik neseniai susirado darbą, kuriame gauna minimalias pajamas (vidutiniškai 777,04 litai per mėnesį), kitų pajamų ir jokio turto neturi. Tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo analizuota nuteistojo finansinė padėtis, dar nereiškia, jog teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir nesivadovavo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių itin sunkią ar kritišką K. R. materialinę padėtį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – augina ir išlaiko mažametį vaiką, neseniai susirado darbą, kuriame gauna minimalias pajamas, o kitų pajamų ir jokio turto neturi, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir sumažino prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktika žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba. Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.). Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nukentėjusiojo prašomos priteisti proceso išlaidos yra pagrįstos 2011-05-23 pinigų priėmimo kvitu Nr. 5457006, jos priteistinos iš nuteistojo K. R..

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. R. nukentėjusiosios D. G. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.