Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant V. G., atsakovui J. G., atsakovų atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams V. G., J. G., tretieji asmenys VĮ Registrų centras Kauno filialas, Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarė R. K., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismas ieškinį dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė, nurodė, kad 2007-02-22 V. G. sūnui J. G. padovanojo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) Jonavos raj.(1t. b.l. 98-104) ir dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo jokių apribojimų disponuoti šiuo turtu.

Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su ginčo turto teisine registracija, kadangi teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, ji nepaneigia galimo bendros dalinės nuosavybės atsiradimo bei teisinė registracija atsakovės vardu realiai nepažeidė ieškovo teisių. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina ne su nuosavybės teisine registracija atsakovės vardu momento, bet nuo tada, kai atsakovė V. G. realiai pradėjo trukdyti ieškovui įgyvendinti naudojimo ir valdymo ginčo turtu teises, t.y. 2004 m.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo visiškai atmestas ieškovo ieškinys, naikintinas ir ieškovo reikalavimai iš dalies tenkintini, nes pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai vertino įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nagrinėdamas bylą iš naujo patikrina tiek faktinį, tiek ir teisinį ieškinio pagrindą (CPK 320 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo sukurtas bendrai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių susitarimą kurti bendrąją nuosavybę ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Kolegija sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrindo neturi. Jeigu gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, yra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Vienas iš nuosavybės atsiradimo būdų yra daikto sukūrimas ar įgijimas teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kaip nuosavybės teisės objektai, atsirado įstatymams neprieštaraujančiu pagrindu – sandorių pagrindu ir pastatant individualų namą ir kitus statinius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas). Ginčas iškilo dėl to, ar šis turtas buvo sukurtas kaip vieno asmens nuosavybė, ar kaip bendroji kelių asmenų nuosavybė.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys buvę sutuoktiniai (santuoką nutraukė 1980 m. sausio 18 d.), po santuokos nutraukimo trumpą laiką gyveno atskirai, jiems 1987 m. gruodžio 5 d. gimė sūnus Julijus. Ginčo žemės sklypų ir statybos dokumentai ir statinių įforminimas atliktas atsakovės vardu. Rašytinė sutartis ar kitoks sandoris dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo nebuvo pateiktas. Gyvenamojo namo statyba pabaigta 1994 m. (nekilnojamojo turto registro pažyma b.l. 84-86, t. 1). Įstatymo nuostatos rodo, kad bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tame tarpe gautos iš kartu vedamo ūkio. Dalyvavimas savo darbu ne visada turi būti suprantamas kaip betarpiškas dalyvavimas daikto, kaip nuosavybės objekto, kūrime. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas bendro ūkinio tikslo siekime gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-37/2004 m. pagal ieškovės N.Š. ieškinį atsakovui K.Š. konstatavo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kolegijos vertinimu, pripažintina, kad neretai sunku būna pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos – tai šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iš sugyventinių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama spręsti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo.

Atsakovė iš esmės pripažino, kad po santuokos nutraukimo gyveno su ieškovu, tačiau, anot jos, jų santykiai buvę epizodiniais, nuolat nutrūkdavę, atsakovės teigimu, prie ginčo turto įsigijimo atsakovas neprisidėjęs. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai K. T., M. K., B. M., A. B., A. S., kurie kolegijos vertinimu, neturi suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 192 straipnsio 5 dalis), patvirtino, kad bendravo su ieškovu ir atsakove vieni kaip su šeima, kiti kaip prisidėję prie ginčo turto statybos, įrengimo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo šalims gimė sūnus, kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina šalių gyvenimą kartu. Neabejotina, kad nei liudytojai, nei pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė dėl sūnaus gimimo negali patvirtinti apie šalių gyvenimo nepertraukiamumą, apie jų buvimą kartu kiekvieną dieną ir pan., nes tai būtų nerealu. Minėtų liudytojų parodymai, kitos aplinkybės – kad ieškovas gyveno atsakovei priklausančiame name, atsakovės sutikimas ginčo turtu garantuoti už ieškovo paimtas paskolos, ginčo turto įtraukimas į ieškovo įmonės balansą, leidžia daryti išvadą apie ieškovo bendrą gyvenimą kartu su atsakove, bendro ūkio kūrimą.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų apie ieškovo gaunamas pajamas, kuriomis jis būtų galėjęs prisidėti prie bendro ūkio kūrimo. Byloje yra duomenys apie ieškovo darbą, iš kurių darytina išvada, kad ieškovas ginčo turto įsigijimo laikotarpiu vykdė verslą, gaudavo uždarbį. Be to byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybes, susijusias si ieškovo verslu ( A. B., A.A. G. parodymai). Visi šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio vedimu prisidėjo prie bendrosios su V. G. nuosavybės sukūrimo, todėl jo reikalavimas pripažinti dalinę nuosavybę į ginčo turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia ginčo turto teisinę registraciją atsakovų vardu.

Pastatų ir žemės sklypų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau turto teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine turto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į turtą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, ar pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu sprendžia, kad byloje nėra teisinio poreikio naikinti ginčo pastatų teisinę registraciją. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimas ar nutartis. Įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui dėl ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą, šis sprendimas bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įrašams registre pakeisti įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-304/2008).

Todėl nustačius, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, nėra teisinės būtinybės naikinti šio turto teisinę registraciją. Teismui konstatavus, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, remiantis teismo sprendimu atsiranda teisinis pagrindas šiuos pastatus atitinkamai registruoti registre.

Ieškovas ginčydamas ginčo turto dovanojimo sandorį nurodo, kad sandoris pažeidžia jo teises. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo turtą teisiškai įregistravus V. G. vardu ir po bylos užvedimo 2007 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartimi perleidus J. G., buvo pažeista ieškovo teisė dalyvauti disponuojant bendrąja daline nuosavybe. Byloje nustatyta, jog ginčo turtas neatlygintiniu sandoriu perleistas atsakovės sūnui (taip pat ir ieškovo). Dovanojimo sandorio pagrindu turtą įgijusiam asmeniui buvo žinoma apie ginčo žemės sklypų įsigijimo ir statinių statybos aplinkybes, kilusią nesantaiką tarp jo tėvų ir pradėtus teisminius turto dalybų procesus. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad atsakovai, perleisdami ieškovui V. G. ir atsakovei V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, o J. G. juos įgydamas, elgėsi nesąžiningai. Teismas įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus, kurių pagrindu grindžiamas sandorio negaliojimas, daro išvadą, jog yra pagrindas ginčo atveju spręsti, kad sandoris pažeidė ieškovo, kaip turto bendrasavininko, teises, todėl yra pagrindas spręsti, kad neteisėtai perleidus ieškovui priklausantį turtą, sandoris neatitinka įstatymų reikalavimų (1964 m. CK 47 straipsnis). Teismui nustačius šioje byloje artimosios giminystės faktą tarp sandorį sudariusių asmenų bei sandorio neatlygintinumą, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, ir spręstina, kad ginčijamo sandorio šalys yra nesąžiningos.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jo indėlis į bendrą turtą – yra ½ dalis. Tiek pagal 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad bendraturčių dalys (įnašai) yra lygios. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovo ieškinys tenkintinas. Jam pripažintina nuosavybė į ½ dalį ginčo turto.

Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą iš atsakovų proporcingai patenkinto ieškinio daliai priteistinas žyminis mokestis (2 336 Lt – (128 Lt x 3) : 2) ieškovui bei valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo iš dalies atleistas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (2 411,79 – (128 x 3) : 2) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai advokato ir atstovavimo išlaidos ieškovui (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. G. ir J. G. registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtintą Kauno miesto 16-tojo notaro biuro notarės R. K.

Pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ., Jonavos r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 609 kv. m., gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ., Jonavos r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , bei kiemo statinius (kiemo aikštelė, šulinys, 2 stoginės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bendrąją daline V. G. ir V. G. nuosavybe.

Padalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui V. G. ir atsakovei V. G. po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Jonavos r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 609 kv.m, ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Jonavos r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį kiemo statinių (kiemo aikštelė, šulinys, 2 stoginės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. G. ir J. G. po 1 072 Lt žyminio mokesčio, po 750 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui V. G..

Priteisti iš atsakovų V. G. ir J. G. po 1 109,90 Lt žyminio mokesčio bei po 183,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.