Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-617-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
1S-617-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos

1 S – 617 – 491 / 2014 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant :

prokurorui Aurelijui Navickui,

gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, nevedusio, teisto, skundą dėl 2014 m. birželio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam A. L. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. L. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Neigia dalyvavęs padarant jam inkriminuotą veiką, kadangi jokio smurto nevartojo ir jokių sužalojimų N. Ž. nepadarė. Tvirtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai jį įtarti padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis ketina daryti naujas nusikalstamas veikas. Pabrėžia, jog nors yra teistas, tačiau nuo paskutinio teismo nuosprendžio jau yra praėję penki metai, per kuriuos jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Mano, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, juo labiau kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su artimaisiais. Suėmimu, kaip pačia griežčiausia kardomąją priemone, šiuo atveju nepagrįstai yra varžomos jo teisės bei pažeidžiamas proporcingumo principas.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2014-06-05 apie 24 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia dėl asmeninių priežasčių ir pykčio, suduodant N. Ž. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam padarydami kaukolės lūžimą, dešiniojo skruostikaulio lūžimą, abiejų žandikaulių lūžimus, akiduobės lūžimą, dešiniojo smilkinkaulio lūžimą, viršutinės lūpos hematomą, galvos ir veido daugybinius sumušimus, peties audinių plyšimą, daugybinius kūno viršutinės dalies nubrozdinimus, sunkiai sutrikdė N. Ž. sveikatą.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o kartu ir taikyti jam kardomąsias priemones, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad duomenys, esantys įvykio vietų apžiūrų protokoluose, nukentėjusiosios D. S., jau byloje apklaustų liudytojų parodymų protokoluose, asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje, yra pakankami manyti, jog A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Aukštesnysis teismas sprendžia, jog atsižvelgus į bylos aplinkybes suėmimas įtariamajam pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais. A. L. įtariamas tyčinio, sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant dar ir į kitas bylos aplinkybes, leidžia pagrįstai spręsti dėl suėmimo pagrindų egzistavimo. Įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirba ir yra nevedęs. Jis įtariamą nusikalstamą veiką galimai padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau buvo teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (BK 135 str. 1 d.), o be to yra įtariamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupe bei dalyvavęs pats tiesiogiai. Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo įtariamojo A. L. nenorą paklusti visuotinai priimtoms taisyklėms ir tvarkai, kas, priešingai nei nurodoma pateiktame skunde, leidžia pagrįstai spręsti, kad būdamas laisvėje ir neturėdamas jokių tvirtesnių socialinių ryšių bei suprasdamas jam gręsiančios bausmės griežtumą, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, įtariamajam A. L. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Kartu pažymėtina, jog sprendimas ikiteisminio tyrimo metu pakeisti suėmimą kita ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra išimtinai prokuroro kompetencija. Apygardos teismas šioje proceso stadijoje to negali daryti, todėl suimtojo argumentai dėl galimybės jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę yra atmetami.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas A. L. šioje proceso stadijoje pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo A. L. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus