Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-02-24 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

2) 2012-11-27 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus, laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams; Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų,

3) 2015-12-15 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

4) 2017-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-07-18 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų, bausmė atlikta 2019-11-15;

5) 2020-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei gydytis nuo alkoholizmo; 2021-08-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bausmė atlikta 2022-05-13;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis V. S. 2023-03-20 apie 16.05 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia delnu sudavė savo nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), per dešinę šlaunį, įstūmė ją į kampą ir stipriai suėmė už kairės rankos bei įspyrė į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo neblaivus ir nevykusiai auklėjo dukrą. Šiuo metu su ja susitaikė, viskas gerai, jie bendrauja. Dukra nemėgsta, kai jis būna išgėręs, tuomet jie apsižodžiauja. Su žmona yra išsiskyręs, bet gyvena kaimynystėje, tame pačiame name. Anksčiau irgi būdavo žodiniai konfliktai su dukra. Neprisimena dėl ko kilo konfliktas 2023-03-20, jis įvyko namo laiptinėje. Nepripažįsta, kad spardė dukrą, bet buvo paėmęs stipriau už rankos. Tą dieną buvo neblaivus. Anksčiau prieš dukrą nesmurtavo. Neprisimena, kad būtų spyręs dukrai koja, ji kartais prifantazuoja.

3. Nukentėjusioji E. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad sutinka papasakoti apie tą įvykį. Tai įvyko ar pirmadienį, ar trečiadienį. Dabar tiksliai neprisimena, nes ėjo po treniruotės namo. Gal kovo mėnesį. Ji ėjo namo ir mama parašė, kad tėvas girtas vaikšto. Kai lipo namo, jai tada paskambino draugė. Ji lipdama kalbėjo su drauge. Kai lipo į penktą aukštą, tėvas jai išlindo iš nugaros. Ji gyvena penktame aukšte. Jis išlindo iš ketvirto aukšto, jai iš nugaros ir už nugaros eiti pradėjo ir trenkė jai. Tėvas jai pradėjo sakyti: „Kur eini? Kur buvai?“. Jis kalbėjo, bet ji negirdėjo, nes ji jau lipo namo greičiau. Tėvas jai trenkė iš rankos į dešinę šlaunį. Trenkė iš delno. Lipo ir jis taip trenkė. Trenkė vieną kartą. Pakankamai skaudėjo. Žymių neliko. Kai trenkė iš rankos, ji pasakė: „Nelįsk, nes iškviesiu policiją“. Jis tada paėmė už kapišono ir pradėjo tampyti. Jisai nuėjo į koridorių. Kai patampė kapišoną, tada paleido ją. Tada tėvas trenkė durimis. Ji pagavo su rankomis tas medines koridoriaus duris. Tėvas jai duris uždarė. Ji užėjo ir pas juos toks kampas yra. Ji pasakė: „Jei taip darai, aš iškviesiu policiją ir bus viskas“. Tada jis apsisuko, pradėjo rėkti ant jos. Atėjo iki jos atgal. Jisai ją įvarė į kampą ir paėmė už kairės rankos. Jis paėmė su savo ranka. Labiau skaudėjo negu trenkė į koją. Ant rankos buvo likę žymės, bet kol viskas susitvarkė, tai tos žymės dingo, kol abdukcija. Kai suėmė už rankos, ji pasakė: „Arba paleisk, arba policiją iškviesiu“. Mama iš namų užrėkė, kad paleistų ją. Mama pati neišlindo, nes jis mamai trenktų ir jai trenktų ir namo įeitų, viskas būtų labai blogai. Tada jis iš kojos trenkė ji į koją čia (apklausos metu ji parodė į blauzdą). Jis ją laikė. Laikė gal 1-2 min. Belaikydamas ją, trenkė iš savo kojos jai į kairės kojos blauzdą. Galima įvardinti, kad spyrė. Taip pat skaudėjo. Spyrė vieną kartą. Ant kojos žymių neliko. Tada paleido ją, pradėjo aiškinti: „Aš tavo tėvas, ko tu čia manęs turi bijoti?“. Ji pasakė, kad jis trauktųsi nuo durų. Mama paskambino iš trečio aukšto kaimynei, kad ateitų į penktą aukštą ir jai padėtų. Kaimynė tada atėjo, tėvas pasitraukė. Kol jis kalbėjo su kaimyne, ji užėjo namo ir užsirakino. Po to mama iškvietė policiją. Atvažiavo policija. Greitoji neatvažiavo. Po to važiavo į Vilnių, kad apžiūrėtų ranką ir koją. Į Vilnių važiavo gal po savaitės, gal po daugiau nei savaitės. Buvo likę žymės ant rankos. Ant šlaunies ir blauzdos neliko. Ant rankos buvo mėlynė. Mėlynę ant rankos matė mama. Kai važiavo į Vilnių, jau nebuvo likę tos mėlynės, nes savaitė praėjo. Namie gydymo netaikė. Kai tėvas trenkė durimis, jis jos nesužalojo. Kai ji užeidinėjo, jis, gaunasi, kad uždarė duris. Jis smarkiau jas pastūmė. Tas durų uždarymas jos niekaip nesužalojo. Mėlynė ant rankos buvo padaryta, kai įvarė ją į kampą ir paėmė už rankos. Mama tuo metu buvo namie, nes jis būtų trenkęs mamai ir jai. Mama buvo namuose, durų neatidarinėjo. Kai trenkė jai į blauzdą, mama nebuvo išlindusi. Mama išlindo iš namų tik tada, kai atėjo kaimynė. Mama neatidarė durų, nes jis būtų mamai trenkęs. Ji gyvena su mama. Tėtis gyvena sandėliuke, prie durų, už sienos. Tam pačiam name, tam pačiam aukšte ir už durų toliau paėjus, pasuki ir jis ten gyvena. Su mama jos santykiai geri, bendrauja, o su tėvu ji nebendrauja. Mama su tėčiu irgi nelabai bendrauja. Jisai stuksena, sako: „Rūbus išskalbk, valgyt duok, vandens duok“. Jisai dažniausiai mamai grasina ir necenzūriniais žodžiais. Šią taip pat tėvas necenzūriniais žodžiais vadina, rėkauja koridoriuje. Kaip išgėręs būna, visą laiką necenzūriniais žodžiais rėkauja. Jis pas jas į namus neužeina, visai nebūna. Mama su tėčiu yra išsiskyrusi. Tėtis dažnai išgeria. Tą kartą jis pakankamai buvo išgėręs, Ji galvoja, kad 2 promiles tikrai pripūstų. Tėtis, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, gal prieš 2 metus, atėjo į penktą aukštą, išlaužė spyną. Kai jis prisikviečia savo draugų ir geria, tai nei išeiti, nei ateiti. Jai baugu. Ją lydi draugės. Kai su mama, tai saugiau jaučiasi. Nenorėtų, kad tėtis ten būtų. Anksčiau tėtis nėra smurtavęs, nelįsdavo. Dažniausiai lįsdavo prie mamos. Anksčiau jis jos nebuvo sužalojęs. Prieš daug metų jis mamą mušė jos ir brolio akivaizdoje lauke, koridoriuje, ir namie. Mama kvietė policiją, rašė pareiškimus dėl smurto. Tąsyk tėvas jos paklausė: „Kur eini? Iš kur eini?“. Ji jam pasakė: „Namo einu“. Ji galvoja, kad jis taip pasielgė, nes išgėręs buvo, nebijo nei policijos, nei bausmės. Prieš tai tarp jų žodinio konflikto nebuvo. Po šito įvykio ji tėvą matė. Žinojo, kad bus teismas ir sakė jai: „Nieko ten daug nesakyk, nes jį į kalėjimą pasodins. Daug nesakyk, nepasakok“. „Nieko ten nebuvo, netrenkiau.“ Jis prašė taip šnekėti ir šiandien ryte, ir gal sekmadienį, ar pirmadienį. Tėtis jos nebandė atsiprašyti. Šiandien ryte tėtis prašė teisme nesakyti labai daug ko, nes jį pasodins į kalėjimą. Sakė sakyti, kad nieko nedarė. Tėtis po šito įvykio dar ten gyvena. Ji pati nekvietė policijos, nes jis atimtų iš jos telefoną. Ne vieną kartą buvo atėmęs telefoną, išrovė iš rankų ir kai buvo su drauge, jinai ją irgi lydėjo namo, jisai prisikabino. Pasakė, kad iškvies policiją ir laikė telefoną rankoje. Jisai atėmė jos telefoną. Mama iš karto nekvietė policijos, nes norėjo, kad pirma ji namo užeitų, tikrai išsigando. Nuo 2023-03-21 daugiau įvykių nebuvo, tik klausinėdavo kaip kiekvieną dieną: „Kur eini? Kur buvai?“. Vakar jos su mama išėjusios buvo. Jos ėjo namo ir jisai sako: „Kur visą valandą buvai?“. Smurto nebuvo (2 t., b. l. 45-48).

4. 2023-03-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 988/2023 (01) nurodyta, kad E. S. po 2023-03-20 įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 130).

5. Liudytoja V. S. parodė, kad grįžo iš darbo ir paskambino iš mokyklos grįžtančiai dukrai, įspėjo, kad namo koridoriuje yra girtas tėvas. Ji lipo laiptais ir su tėvu susitiko tarp ketvirto ir penkto namo aukšto. Pati tuo metu buvo bute, paties įvykio nematė, bijojo atidaryti duris. Kai kaltinamasis blaivus, santykiai su juo normalūs, o kai išgėręs – konfliktuoja, bando auklėti dukrą ir jai nurodinėti. Girdėjo per sieną, kad dukra sakė tėvui ją praleisti namo. Paskambino kaimynei L. V., su kuria dukra grįžo į namus. Iškvietė policiją. Konfliktas truko ne ilgiau dviejų minučių. Su L. V. apie konfliktą nekalbėjo, bet ji konflikto irgi nematė. Dukrai po konflikto skaudėjo ranką, sakė, kad tėvas stvėrė. Dėl sumušimų kitose vietose nesiskundė ir nerodė. Tik po kelių dienų pamatė paraudimą ant dukros kairės blauzdos, bet negali tvirtinti, kad tai dėl tėvo veiksmų. Įvykio metu dukra buvo apsirengusi džinsais, šilta striuke. Anksčiau tėvas prieš dukrą nesmurtavo, bet žodinių konfliktų buvo. Geriausia išeitis nutraukti konfliktinius santykius, jeigu jis išsikraustytų iš šio namo.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojos V. S. parodymai: „Tai pasakodama, dukra rodė kairės rankos žastą, jis buvo paraudęs, vėliau patino, ir kairę blauzdą, kuri tuo metu buvo paraudusi, ant šlaunies tuo metu sužalojimo nesimatė. Dukra skundėsi, kad jaučia skausmą“ (2 t., 7-8).

7. Pagarsinus parodymus liudytoja V. S. paaiškino, kad dukrai dažnai atsiranda mėlynės, dėl to negali pasakyti, ar paraudimas ant kojos buvo dėl tėvo veiksmų. Dukra negalėtų meluoti. Siuntimą važiuoti į ekspertizę iš tyrėjo gavo tik praėjus maždaug 10 dienų po įvykio.

8. Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos kaimynas, gyvena viename name. Su V. S. draugauja. Jai paskambino V. S. ir pasakė, kad jos dukros E. S. V. S. neleidžia namo, paprašė palydėti dukrą iki namų. Atėjo į koridorių, V. S. ir E. S. stovėjo prie V. S. durų, durys buvo uždarytos. Priėjusi pasibeldė į duris, V. S. atidarė duris ir E. S. įėjo į namus. Pati nuėjo pas save namo. Smurto nematė, jie tiesiog stovėjo. Neprisimena, ar mergaitė verkė.

9. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojos L. V. parodymai: „Tik įėjusi, penktame aukšte į koridorių, pamatė prie V. buto durų stovinčius V. ir E.. E. garsiai verkė. Nei vienas tuo metu nieko nekalbėjo. V. ir E. stovėjo vienas priešais kitą atsisukę veidais, arti vienas kito. V. stovėjo užstojęs E. priėjimą prie buto durų ir ši negalėjo įeiti į butą“. „Kai ji pamatė šiuos taip stovinčius ir verkiančią E., V. paklausė: „Ką čia dabar darai, kad vaikas verkia?“ Tai V. atsakė: „Auklėju“, ir pasitraukė per kokį žingsnį atgal nuo jos ir nuo durų“ (2 t., b. l. 53-54).

10. Pagarsinus parodymus liudytoja L. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Galima vadovautis jos parodymais. Kelis kartus V. S. prašė palydėti ją iki parduotuvės, nes bijojo V. S.. Konfliktas su vaiku vyko pirmą kartą, V. S. dažniau kabinėjasi prie V. S.. Po įvykio su E. S. ar V. S. apie įvykį nekalbėjo.

11. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino, kad smurtavo prieš dukrą, tačiau neigė jai spyręs koja. Kita vertus jis aiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską tiksliai atsimena. Teismo vertinimu kaltinamojo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji E. S., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė, kad tėvas delnu sudavė jai į dešinės kojos šlaunį, suėmė už kairės rankos ir koja trenkė į kairės kojos blauzdą. Nukentėjusiosios motina V. S. iš savo buto girdėjo dukros ir buvusio sutuoktinio konfliktą, o konfliktui pasibaigus matė dukrą, su ja bendravo. V. S. teigimu, pasakodama apie konfliktą su tėvu, dukra rodė jai kairės rankos žastą, jis buvo paraudęs, vėliau patino, ir kairę blauzdą, kuri tuo metu buvo paraudusi, ant šlaunies tuo metu sužalojimo nesimatė. Dukra skundėsi, kad jai skauda. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. V. parodė, kad paties konflikto nematė, bet kai priėjo prie V. S. buto durų, matė šalia stovinčius kaltinamąjį ir jo dukrą, mergaitė verkė. Nors teismo medicinos ekspertui apžiūrėjus nukentėjusiąją jokių kūno sužalojimų jai nekonstatuota, tačiau būtina turėti omenyje tai, kad užduotis atlikti tyrimą surašyta tik 2023-03-28, o tyrimas atliktas 2023-03-31, t. y. praėjus vienuolikai dienų po įvykio. Akivaizdu, kad per tokį laikotarpį paraudimai išnyksta ir jokių smurto žymių nelieka, tačiau tai nepaneigia paties smurto fakto ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų buvimo. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs, nėra prieštaringi, kaltinamasis paties konflikto ir smurto vartojimo prieš dukrą neneigė, nukentėjusiosios motinos parodymais patvirtinta, kad paraudimai ant mergaitės rankos ir kairės blauzdos buvo, todėl šių įrodymų visiškai pakanka prieiti išvados, kad V. S. padarė visus jam inkriminuotus veiksmus. Taigi apibendrindamas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad V. S. mušdamas savo artimą giminaitį – dukrą E. S., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

12. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13. Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis teistas, daugiausia už smurtinius nusikaltimus (2 t., b. l. 88-117), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 47-78), nedirba (2 t., b. l. 118-120, LITEKO duomenys). Prokurorė prašė skirti kaltinamajam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo vertinimu siūloma bausmė yra per griežta atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį. Rimtesni sužalojimai nukentėjusiajai nepadaryti, jokių padarinių jos sveikatai neliko, smurto atvejis prieš ją buvo vienkartinis, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės teigimu anksčiau tokių atvejų nepasitaikė, taip pat prašė neskirti kaltinamajam tokios griežtos bausmės, nes po to įvykio jis nustojo kibti prie dukros, jų santykiai pagerėjo. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad proporcinga ir teisinga bausme šiuo atveju būtų areštas, parenkant jo dydį arčiau vidurkio.

14. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

15. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 49) būtina palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 49 straipsnį, skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) Nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą (Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 8 663 60132) turi atvykti patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3 dalis; Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų priskyrimo sąrašo 2, 2.1 punktai).

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą (BVK 24 straipsnio 4 dalis).

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).