Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas: 1) 2012-06-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2012-08-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 233 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) 2013-04-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 182 str. 3 d. galutine subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę; 2014-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2013-04-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. B. pasiųstas atlikti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtos 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 2017-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi E. B. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos; 2018-06-11 E. B. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2018-10-25, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, eidamas UAB „A", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, tyčia iš įmonės kasos aparato paimdamas ir negrąžindamas bei taip užvaldydamas 180 eurų, pasisavino buvusį jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „A", tuo įmonei padarydamas 180 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad padarė šį nusikaltimą, dėl to gailisi. Paėmė 180 Eur. Pinigus paėmė iš kasos aparato. Datos neprisimena, galėjo būti 2018-10-25. Kasos aparatas buvo UAB „A“. Prašo leisti žalą atlyginti per 3 mėnesius. Prašo atsižvelgti į tai, kad dirba taksi vairuotoju, neskirti laisvės apribojimo bausmės, nes negalės išeiti iš namų, kadangi tai trukdytų jo darbui. Pagrindinis darbas yra naktimis ir savaitgaliais. Šiuo metu taupo, kad galėtų atlyginti žalą. Negalėjo atlyginti žalos iki teismo, nes turėjo problemų. Prašo skirti viešųjų darbų bausmę, ne areštą, nes nenori būti našta valstybei. Žada įsidarbinti į dar vieną darbovietę, penktadienį eis į pokalbį. Civilinis ieškinys pagrįstas, žalos nėra atlyginęs. Viešųjų darbų bausmę galėtų atlikti, nors ir dirbtų dviejuose darbuose. Savo veiksmus vertina blogai, suklydo ir gailisi. Padarė didelę klaidą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba UAB „A“ vadybininku. 2018 spalio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, bet kažkur antroje mėnesio pusėje, jis atėjo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Dirba vadybininku, bet dar ir išvežioja užsakytas picas. Minėtą dieną jis keitė bendradarbį E. B.. Jis dirbo nuo 10:00 val. ryto iki 17:00 val. Jam atvažiavus automobiliu į darbą ir įsukus į aikštelę, iš picerijos išėjo E. ir pasisveikinęs jam pasakė, kad varo darbinę mašiną į autoservisą. Dar sakė, jog yra priimtas iš kliento užsakymas, kurį paliko jam. Užėjęs į vidų jis pasiėmė užsakymą ir išvyko pagal adresą. Po to dar turėjo keletą užsakymų, todėl kasoje esančius pinigus susiskaičiavo apie 19:00-20:00 val. Suskaičiavęs pamatė, jog trūksta 180 eurų. Paskambino E., tačiau šis neatsiliepė. Tada paskambino direktoriui ir pranešė, jog trūksta pinigų. Direktorius jam pasakė, jog paskaičiuos kitą dieną. Dar apie tai pasakė ir kepėjai D. D.. Ji dirba visą darbo dieną. Ji taip pat gali dirbti su kasa, jei nėra užsakymų išvežiotojo. Kitą dieną jis vadovo nurodymu atvyko į darbą. Kiek žino, buvo kviečiamas ir E., tačiau šis neatvyko. Jis E. po to karto, kai pasikeitė, nebematė. Kai jis atvažiavo, jam pasakė, jog pinigai paskaičiuoti ir trūksta nurodytos sumos. Kai baigia darbą, pinigai būna paliekami kasoje. Jam vadovas sakė, jog kalbėjosi su E. ir šis prisipažino, jog paėmė pinigus bei žadėjo juos grąžinti. Taip pat žino, jog po to E. buvo atleistas iš darbo. E. jam niekada nesiskundė, jog trūksta pinigų. Jie daug ir nebendravo, dažniausiai darbo klausimais. Tą dieną prie pinigų galėjo prieiti trise: jis, E. ir kepėja D. Pašaliniai asmenys priėjimo prie kasos neturi. Kasa visada būna uždaryta. Tą dieną jokių konfliktų su klientais nebuvo (1 t., b. l. 48-50).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-10-25 apie 19.00 val. paskambino jam priklausančios įmonės darbuotojas Ž. M. ir pranešė, kad įmonės kasoje trūksta 180 eurų. Jam pasakė, jog skambintų E. B., iš kurio ir perėmė kasą. Po kurio laiko Ž. M. vėl jam paskambino ir paaiškino, jog E. nekelia ragelio, neatsako į SMS žinutes. Tada jis kitą dieną atvažiavo į įmonę ir sudarė iš dirbančių asmenų komisiją bei atliko kasos inventorizaciją, pasitvirtino, jog trūksta 180 eurų. Vėl buvo bandyta telefonu susisiekti su E, tačiau jis neatsakė. Po keleto dienų jam pavyko su E. B. susisiekti ir šis atvyko į įmonę. Atvykęs E. B. prisipažino, jog iš kasos paėmė pinigus - 180 eurų. Paaiškino, jog turėjo problemų, bet kokių, netikslino. Parašė paaiškinimą, kurio kopiją prideda. Taip pat prideda grynųjų pinigų kasos aparate sutikrinimo aktų dviejų lapų kopijas. E. B. žadėjo grąžinti pinigus iki lapkričio 6 dienos, tačiau jų iki šiol negrąžino. Tada lapkričio 8 dieną jis parašė pareiškimą e-Policija sistemoje. E. B. atleido iš darbo paties prašymu jau po įvykio, datos dabar nepamena. Prie kasos prieiti įvykio dieną galėjo dirbantys Ž. M. ir D. D.. Edvinas niekada per visą jo darbo laiką jam nepasakojo, jog turi kažkokių problemų, pinigų neprašė. Kiek sužinojo, šis turi didelių skolų. Antstoliai buvo atsiuntę raštą ir buhalterė nuskaičiavo pinigus (1 t., b. l. 54-56).

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba įmonėje, kuri užsiima maisto produktų gamyba, išvežiojimu. Ji nepamena, kokia buvo diena, bet pamena, jog dirbo pamainoje nuo ryto, kartu su ja iki 17 valandos dirbo E., pavardės nepamena. Kiek pamena, E. įmonėje dirbo neilgai, apie tris mėnesius laiko. Darbo metu jie būna vienoje didelėje patalpoje, kurioje vyksta ir gamyba, ir produkcijos prekyba, toje pačioje patalpoje stovi ir kasos aparatas. Ji pamena, jog tą dieną apie 16.30 val. iš užsakymo sugrįžo E., matė, kaip jis prie kasos aparato skaičiavo pinigus, buvo atsidaręs kasą. Kiek įdėjo pinigų į kasos aparatą, ji nematė. Darbo pamainos metu jie abu turi teisę dirbti su kasos aparatu, nes jeigu vadybininkas išveža užsakymą, ji gali prieiti prie kasos aparato ir aptarnauti klientą. Daugiau niekas iš darbuotojų pamainos metu negali prieiti prie kasos aparato, tai gali daryti tik direktorius. Kiek pamena, tik suskaičiavus pinigus E, jie gavo eilinį išvežimo užsakymą, taip pat gavo pranešimą, jog atvažiuoja kitas vadybininkas ir E. galės keistis, o ji dirbo toliau iki 23 valandos. Pagal visas vidaus tvarkos taisykles, vadybininkų pamaina baigiasi 17 valandą, jie turi vienas kitą pakeisti, susiskaičiuoti pinigus kasoje. Tą dieną, kiek pamena, E. pasakė: „Ž. atvažiuoja, ir jis nelauks", kasos aparate pinigų neskaičiavo. Nuo to momento, kai išvažiavo E. ir iki to momento, kol atvažiavo Ž., ji kasos aparato atidariusi nebuvo. Kai išėjo E. ir atėjo Ž., galėjo praeiti apie penkios minutės. Buvo maždaug 16.45 val., atvažiavo Ž. M., o E. jau nebebuvo. Kiek pamena, Ž. išvežė vieną užsakymą ir sugrįžęs prie jos skaičiavo kasoje esančius pinigus. Užsakyme Ž. galėjo užtrukti apie penkiolika ar dvidešimt minučių. Ji matė, kaip jis skaičiavo ir suskaičiavęs jai pasakė, jog kasoje trūksta daug pinigų. Kiek kasoje trūksta pinigų, Ž. jai nesakė. Ž. skambino E, bet jis ragelio nekėlė. Tada Ž. paskambino direktoriui V. Tą dieną direktorius neatvažiavo, o jai kitą dieną jau buvo dvi išeiginės dienos. Nuo tos dienos daugiau E. nematė, jokių kontaktų su juo nepalaiko. Jai atėjus po dviejų išeiginių dienų, direktorius pasakė, jog kasoje trūksta 180 eurų. Pinigų vagystės dieną jie su E. pradėjo dirbti nuo dešimtos valandos ryto, E. susiskaičiavo kasos aparate esančius pinigus, ar pinigų trūko ar netrūko, jis nieko nesakė. Suprato, jog kasoje pinigų tuo metu netrūko (1 t., b. l. 60-62).

Iš 2018-10-26 inventorizacijos aprašo Nr. 18/10 matyti, kad įmonės kasoje 2018-10-26 yra 366,44 Eur (1 t., b. l. 32, 33-34).

2018-11-08 pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog V. V. pranešė apie 180 Eur trūkumą kasoje ir įvykio kaltininku nurodė E. B. (1 t., b. l. 41-43).

2018-11-13 pareiškimas, kuriuo UAB „A" direktorius V. V. pranešė apie 180 Eur trūkumą kasoje (1 t., b. l. 24).

2018-11-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. V. pateikė E. B. paaiškinimo kopiją, iš kurios matyti, jog E. B. pasisavino pinigus (1 t., b. l. 64-65, 66).

2018-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos UAB „A", adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 18-23).

Iš dienos fiskalinės ataskaitos matyti, kad kasoje grynųjų pinigų likutis yra 546,44 Eur (1 t., b. l. 35).

UAB „A" direktoriaus V. V. pateikta UAB „A" darbuotojo E. B. darbo sutarties ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopija (1 t., b. l. 71-72, 73, 76).

Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, kad jis iš kasos aparato pasisavino 180 eurų, kurių jam reikėjo savo reikmėms. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog iš UAB „A“ kasos dingo 180 eurų, dėl kurių pasisavinimo jam prisipažino pats E. B.. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, taip pat ir kitų liudytojų parodymais, nes jie atitinka bylos medžiagą – pareiškimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, inventorizacijos aprašą, dienos fiskalinę ataskaitą bei pareiškėjo parodymų protokolą. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. tyčia iš įmonės kasos aparato pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 180 eurų, kaltinamojo E. B. kaltė dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

E. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 84-90, 92-136), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137-138), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 139-141). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus E. B. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „A“ atstovas V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 180 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69). Iš pateikto ieškinio bei bylos medžiagos matyti, kad būtent tokią sumą iš UAB „A“ neteisėtai pasisavino E. B.. UAB „A“ pripažintas civiliniu ieškovu. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „A“ atstovo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 180 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš E. B. 180 Eur žalą civilinio ieškovo naudai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė leisti civilinį ieškinį sumokėti dalimis, per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau teismo nuosprendžiu ar nutartimi priteisiamo civilinio ieškinio išdėstymo nenumato nei LR BK, nei LR BPK. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, tame tarpe ir su priteisto civilinio ieškinio išieškojimu, yra vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) VI dalies nuostatas (LR CPK 584 str. 1 d. 2 p.). Jos numato darnų įsiskolinimų išieškojimo mechanizmą, kurį sudaro nuoseklių antstolio procesinių veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą visetas. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, klausimai susiję su civilinio ieškinio atlyginimu, yra civilinio proceso teisės dalykas, todėl turi būti spręstini LR CPK nustatyta tvarka.

2019-02-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais E. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 180 Eur sumai, esančiai AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarimuose numatytų sąlygų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę E. B. skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

UAB „A“ atstovo V. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 180 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš E. B. 180 Eur žalą civiliniam ieškovui.

2019-02-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais E. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 180 Eur sumai, esančiai AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarimuose numatytų sąlygų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.