- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 2YT-403-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01884-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- J. A.-D.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K. N.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A.-D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. K. N. (M. K. N.) dėl tėvystės nustatymo mirus vaiko tėvui, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu ir teismo posėdyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs B. M. N. (B. M. N.), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad su dukros tėvu B. M. N. ji susipažino 2006 m. pavasarį Karagandoje, Kazachstano Respublikoje, draugavo, palaikė intymius santykius ir nuo jo pastojo. Sužinojęs apie neštumą, jis draugystę nutraukė, nuo 2006 m. rugsėjo nepalaikė jokių ryšių. B. M. N. tėvas M. K. N. 2016 m. pabaigoje sužinojo, kad pareiškėja buvo pastojusi nuo jo sūnaus ir 2007 m. pagimdė dukrą A. A., su juo pareiškėja palaiko ryšį iki šiol. B. M. N. (duomenys neskelbtini) mirė Kazachstane, Akmola, Kokšetau mieste. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas dėl socialinių garantijų nepilnametei dukrai A. A., mergaitė turi teisė žinoti kas yra jos biologinis tėvas (b. l. 2-3).
Pareiškėjos atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, pareiškime nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. N. į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka nes jo sūnus B. M. N. iš tikrųjų yra A. A. tėvas (b. l. 22, 24, 29-30, 40-41). Apklaustas Šiaurės Kazachstano srities Aijirtausko rajoniniame teisme nurodė, kad žinojo apie B. M. N. ir pareiškėjos bendravimą, jie mokėsi viename mieste – Karagandoje. B. M. N. maždaug 2009 m. pabaigoje, 2010 metų pradžioje pats pasakė, kad turi dviejų metų dukrą A. A., kuri gyvena su mama Lietuvoje. Būdamas gyvas, jis pagal galimybes padėjo joms materialiai, siuntė pinigus. Pripažįsta, kad A. A. yra jo anūkė, bendrauja telefonu, 2017 m. vasarą jos buvo atvykusios atostogoms. Suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir jo sutuoktinė R. T. N. (b. l. 85-90).
Teismo prašymu Kostanajaus srities Karasu rajono teisme apklaustas liudytojas V. V. G. paaiškino, kad B. M. N. buvo jo kurso draugas Karagandos medicinos universitete, kur studijavo nuo 2004 m. iki 2011 m. Jie kartu gyveno viename bendrabučio kambaryje, buvo artimi draugai, pažinojo jo šeimą, per atostogas važiuodavo vienas pas kitą į svečius. Pareiškėja ir B. M. N. susipažino jo akivaizdoje 2005-2006 metais, Karagandos mieste, kur ji dirbo kavinėje „Orchidėja“. Pareiškėja laukėsi B. M. N. vaiko ir jis apie tai žinojo, tačiau ji, būdama nėščia, išvažiavo į Lietuvą pas savo tėvą ir po to jos ir B. M. N. santykiai nutrūko. Liudytojas nurodė, kad žinojo, jog pareiškėja laukiasi ir, kad vaikas B. M. N., nes jie tada gyveno kartu. Bendrų nuotraukų nėra išlikę, nes B. M. N. slėpė, kad turi nesantuokinę dukrą, apie tai žinojo tik siauras draugų ratas. Jis pats mergaitę matė 2017 m., kai ji atvažiavo susipažinti su velionio B. M. N. tėvais. Jie anūkę pripažino, ta proga suorganizavo didelę šventę, į kurią pakvietė visus bendravusius su B. M. N., ir ten pristatė jo dukrą. B. M. N. žuvo kelių eismo įvykio metu (b. l. 62-65).
Šalies argumentai
Teismo prašymu Karagandos srities Termitau miesto teisme apklausta liudytoja J. P. Š. nurodė, kad pažįsta pareiškėją nuo 2005 m. Studijų metais kartu su ja nuomojosi butą Karagandoje. Pareiškėja ir B. M. N. susipažino 2006 m., pradėjo susitikinėti. Vėliau J. A.-D. tapo nėščia, bet B. M. N. kūdikio nenorėjo, sakė, kad jie dar jauni, dar anksti, todėl jie išsiskyrė ir pareiškėja išvyko į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą. Gimus mergaitei J. A.-D. skambino B. M. N., sakė, kad jam gimė dukra, norėjo sužinoti mergaitės tėvo kraujo grupę. J. A.-D. sakė, kad B. M. N. stengėsi su ja bendrauti socialiniuose tinkluose ir tęsti draugystę. Liudytoja nurodė, kad ji matė mergaitės nuotraukas, pareiškėja su dukra buvo užsukusi pas ją kai 2017 m. lankėsi Šiaurės Kazachstano srityje pas B. M. N. tėvus. Liudytojos manymu pareiškėjos dukra labai panaši į B. M. N.. J. A.-D. praėjusiais metais norėjo kreiptis dėl išlaikymo dukrai priteisimo ir paskambino apie tai pranešti B. M. N. tėvams, kurie pasakė jai, kad jų sūnus 2015 m. metais mirė. Jie labai apsidžiaugė sužinoję, jog turi anūkę, sakė, kad ji labai panaši į jų sūnų. Pareiškėja ir jos dukra bendrauja su B. M. N. giminaičiais. B. M. N. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo (b. l. 68-74).
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017 m. liepos 21 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 16). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovė D. D. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
Pareiškėja J. A.-D. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs B. M. N. yra pareiškėjos dukros A. A. biologinis tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos dukra žinos savo kilmę, taip pat įgis teisę į socialines garantijas.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
Nagrinėjamoje byloje buvo paimti mirusiojo B. M. N. tėvų M. K. N. ir R. T. N. kraujo mėginiai ir atlikta DNR ekspertizė (b. l. 78-82). 2018 m. liepos 23 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 128/2018(01), kuriame, atlikus J. A.-D., A. A. ir mirusiojo B. M. N. tėvų M. K. N. ir R. T. N. kraujo ėminių ekspertizę, padaryta išvada, kad M. K. N. ir R. T. N. biologinis sūnus yra A. A. biologinis tėvas su 99,9999955557688 proc. tikimybe (b. l. 136-140).
Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės pagrįstos ir jos paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, jas taip pat patvirtina suinteresuoto asmens paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime motina įrašyta pareiškėja J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 5). Spėjamas vaiko tėvas B. M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 102-103). Pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja su B. M. N. susipažino 2006 metais Kazachstano Respublikoje, Karagandoje. Pradėjo susitikinėti, palaikė intymius santykius, tačiau pareiškėjai pastojus, ji išvyko į Lietuvą ir draugystė su B. M. N. nutrūko. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra A. A., apie kurią B. M. N. žinojo, stengėsi su pareiškėja bendrauti socialiniuose tinkluose. B. M. N. savo tėvams apie turimą dukrą A. A. papasakojo 2009-2010 metais. Pareiškėja 2016 metais, susisiekusi su B. M. N. tėvais, sužinojo, kad jų sūnus 2015 metais žuvo autoįvykyje. Tačiau seneliai anūkę A. A. pripažino, 2017 metais priėmė ją su motina svečiuose, pristatė A. A. giminaičiams bei mirusio sūnaus B. M. N. draugams (b. l. 27, 93). Suinteresuotas asmuo M. K. N. su pareiškėjos prašymu sutinka, yra įsitikinęs, kad jo sūnus B. M. N. iš tikrųjų yra A. A. tėvas (b. l. 22, 24, 29-30, 40-41).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad tėvystės faktui įrodyti pakanka byloje esančių įrodymų ir remdamasis ekspertizės aktu, pareiškėjos J. A.-D. paaiškinimais, suinteresuoto asmens M. K. N. sutikimu, liudytojų V. V. G. ir J. P. Š. parodymais, daro išvadą, kad juridinis faktas, jog (duomenys neskelbtini) miręs B. M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas – nustatytas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos pareiškimą tenkina.
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (B. M. N. yra miręs), prašomas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo B. M. N. dukra A. A. įgytų socialines garantijas bei visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį.
Pareiškėjai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-P-3914-19760 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 47), todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimą išversti į rusų kalbą ir išsiųsti suinteresuotam asmeniui M. K. N..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.