- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-158-593/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00382-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Teisėja Judita Sungailaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-593-2015
Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-91-1-00382-2013-1
2015 m. vasario 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 5 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2014-08-13 nuosprendžiu paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti jos naudai iš M. L. 21459,75 Lt išlaidų nukentėjusiojo A. A. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Taip pat nukentėjusiojo atstovės A. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. L. priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai ir 3493,58 Lt atlyginti A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2013-08-29, apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėdamas laiptų, esančių prie įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, viršuje esančioje aikštelėje, dėl asmeninių priežasčių, kumštimi smūgiavo prie laiptų turėklų stovėjusiam A. A. į veidą, ko pasėkoje A. A. griuvus ant betoninėmis plytelėmis iškloto pėsčiųjų tako ir galva atsitrenkus į prie gatvės važiuojamosios dalies esantį pėsčiųjų tako kraštą, dėl dešinio momenkaulio ir kaktikaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, abiejų pusrutulinių kaktinių skilčių apatinių dalių, kairio pusrutulio smilkininės skilties priekinės dalies sumušimų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, dislokacija į kairę, kairio plaučio uždegimu, krūtinplėvės ertmės kairės pusės pūliniu, akių judinamojo nervo paralyžiumi, A. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį (nurodo, kad nutartį) panaikinti ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi įvykio metu, priešingai nei teigiama ir subjektyviai vertinama, jis buvo blaivus, jo neblaivumą patvirtinančių parodymų, byloje nėra. Konflikto metu gavęs pirmą smūgį, jis bandė gintis ir veikdamas būtinosios ginties sąlygomis sudavė vieną smūgį, o liudytojai klaidingai nurodė, kad matė daugiau smūgių, kadangi taiklus buvo tik vienas smūgis. Apeliantas teigia, kad A. U. jų net nebandė išskirti, o tik stūmė apeliantą link A., kad M. L. muštų ir sužalotų, bet tai, kaip ir kiti faktai, nebuvo įvertinta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti ir sušvelninti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašydamas ją švelninti todėl, kad jis veikdamas būtinosios ginties sąlygomis sudavė tik vieną taiklų smūgį nukentėjusiajam, o įvykio metu jis buvo blaivus, jo girtumas nebuvo įrodytas. Tačiau sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimu ir tokį reikalavimą pagrindžiančiais motyvais negalima.
L. S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, dėl ko jie susikibo nežino, abu smūgiavo vienas kitam, paskui A. A. stovėjo ant laiptelių, laikydamasis turėklo ir nukrito. Ar jam buvo suduota nematė. A. D. nurodė, jog išeidamas iš parduotuvės matė, kaip M. L. smūgiavo nukentėjusiajam, po ko šis nukrito aukštielninkas ir galva trenkėsi į asfaltą. Liudytojas A. U. nurodė, jog jis kartu su nukentėjusiuoju išgėrinėjo, o L. pastoviai rašinėjo žinutes ir prašė susitikti. Po kiek laiko A. A. nuėjo, A. U. ėjo kartu. Matė, kaip nukentėjusysis su nuteistuoju susikibo, liudytojas bandė juos išskirti. Po to nukentėjusysis lipo laiptais žemyn, staiga jis užšoko ant laiptuko, kai A. U. atsisuko, matė, kaip A. A. nukrito. Mano, kad buvo suduotas smūgis, tačiau paties smūgio nematė. Liudytoja I. J. nurodė, jog ji matė smūgį, kurio metu M. L. stovėjo laiptų aikštelėje, o A. A. šoko ant laiptų krašto ir tuo metu jam buvo suduotas smūgis, nuo kurio jis nukrito. Iš šių liudytojų parodymų galima spręsti, kad tarpusavyje konfliktuojant smūgio sudavimo metu M. L. stovėjo laiptų aikštelėje, tuo tarpu nukentėjusysis užšoko ant laiptelio, įsikibo į turėklus ir tuo metu nuo M. L. suduoto smūgio A. A. neišsilaikė ir nukrito ant šaligatvio, į gatvės bordiūrą susitrenkdamas galvą. Nors M. L. skunde nurodo, kad jis bandė gintis ir veikdamas būtinosios ginties sąlygomis sudavė vieną smūgį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog nors nukentėjusysis ir lipo ant laiptelių, galimai ketindamas suduoti nuteistajam, tačiau net ir tokiu atveju teigti, jog nukentėjusiajam grėsė pavojus sveikatai ar gyvybei – nėra pagrindo. Visų pirma, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, A. A. jokio pavojaus M. L. nekėlė, kadangi kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, būdamas neblaivus nukentėjusysis nestabiliai stovėdamas ant laiptų krašto būtų neturėjęs galimybės jam suduoti. Be to veiksmas vyko šviesiu paros metu, vietoje, kurioje daug žmonių, jokių daiktų, kuriais būtų kėsintasi ar suduoda nuteistajam, nukentėjusysis neturėjo, nukentėjusysis, kaip nustatyta, buvo labai girtas, todėl vien jo užšokimas ant laiptelių link ten stovėjusio M. L., negalėjo pastarajam sukelti jokios realios grėsmės. Kadangi šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus M. L. gyvybei ar sveikatai nebuvo, todėl atsižvelgus į įvykio aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad M. L. suduotas smūgis nukentėjusiajam neatitinka proporcingumo principo prieš jo įsivaizduotą keliamą grėsmę. Remiantis tuo konstatuojama, kad M. L. įvykio metu neturėjo pagrindo veikti būtinosios ginties sąlygomis, todėl šiuo aspektu jo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog padarytas tyčinis nusikaltimas. Sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog jis sudavė vieną smūgį, o liudininkai klysta teigdami, jog buvo suduota daugiau smūgių. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas būtent už tai, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant asfalto ir tokiu būdų susižalojo. Teismas teisingai konstatavo, jog būtent šie nuteistojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nes nuteistasis pagal esamas įvykio aplinkybes – nukentėjusysis A. A. stovėjo ant siauro laiptų kraštelio, prisilaikydamas į turėklus – žinojo ir matė, kad už nukentėjusiojo nugaros nėra jokios atramos, o jam stovinti nestabiliai (tiek dėl stovėjimo vietos, tiek dėl jo girtumo) dėl suduoto smūgio kris ant plytelėmis iškloto šaligatvio.
Taip pat, nepagrįstas yra ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad įvykio metu jis buvo blaivus, nes tai paneigia liudytojo S. P. parodymai, kuris nurodė, kad matėsi, jog visi buvo girti bei liudytojo A. U. parodymai, kad jis pats buvo išgėrę alaus ir degtinės, o M. L. taip pat buvo išgėręs. Netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, juolab, kad pats nuteistasis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog abu, t. y. jis ir nukentėjusysis buvo ,,gerai“ išgėrę alkoholio. Tai, kad nuteistasis nebuvo sulaikytas įvykio vietoje ir jo girtumas nebuvo nustatytas alkotesteriu, nepaneigia bylos duomenų apie tai, jog M. L. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nuteistojo skundo motyvas, jog jo girtumas nebuvo įrodytas, atmetamas kaip nepagrįstas.
BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, taip pat paskyrė teisingą subendrintą bausmę.
M. L. įvykdė tyčinį sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Parinkdamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką teismas įvertino nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę (nesimoko, nedirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, paskutinį kartą 2014-02-04, teistas, Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad M. L. elgesys bendruomenės charakterizuojamas neigiamai), įvertino tai, jog M. L. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes galima teigti, jog M. L. yra abejingas savo neteisėtam elgesiui, neturi noro taisytis bei elgtis nenusikalstamai, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas jam, kaip recidyvistui (BK 27 str., 56 str. 1 d.), teisingai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė atitinkantį BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos 3 metų 3 mėnesių bausmės paskirtos 2013-01-08 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (kurios vykdymas buvo atidėtas), teismas paskyrė ne per griežtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad paskirtoji bausmė (subendrinta bausmė) nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti. Todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. L., išlaidas iki 2015 m. sausio 6 d. sudaro 59,87 Eur (t. 2, b. l. 87). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo M. L. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.