- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1041-661/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00196-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei, Šalčininkų rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir Šalčininkų rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. P. pareiškė skundą, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės 60 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. P. skundą dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir grąžino jį pareiškėjui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 29 str. nustato, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuoti asmenys yra Vilniaus miesto savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės buveinės vieta – Konstitucijos pr. 3, Vilnius - tai yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, o suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės buveinės vieta – Vilniaus g. 49, Šalčininkai – tai yra Šalčininkų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys neteismingas Vilniaus m. 3 apylinkės teismui ir yra pagrindas atsisakyti jį priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Taip pat teismas pažymėjo, jeigu yra skundžiamas savivaldybių administravimo subjektų atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, tuomet tokio pobūdžio skundus nagrinėja administraciniai teismai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas J. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui.
Byloje nustatyta, kad J. P. pareiškė skundą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir Šalčininkų rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš jų kompensaciją už moralinę žalą 60 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė yra viešo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija nurodo, jog Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašo priteisti moralinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų. Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl
teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje yra konstatavusi: „[..] ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį. Tokio pobūdžio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės), todėl teismas konstatuoja, jog pateiktame skunde prašant priteisti moralinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla, todėl ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas su skundu turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto J. P. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) 2,80 Lt (b.l.32).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. P. valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.