- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-427-562-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00497-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- P. A.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
Pranešėja R. Patackienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-562/2014
Teisėja R. Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00497-2013-8
2014 m. gegužės 28 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, iš dalies jas sudedant bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir P. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.
Į P. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26, t. y. dvi paros.
Nuspręsta P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., patalpose, kur gyvena kartu su sutuoktine A. A., kilusio konflikto metu tyčia sudavė ranka sutuoktinei A. A. į veidą, tokiu būdu sukeldamas šiai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo išnagrinėti bylą iš naujo ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba lygtinio paleidimo bausmę arba pridėti viešųjų darbų. Apeliantas prašo atsižvelgti, kad jis turi tris mažamečius vaikus (6 metų, 5 metų ir 2 metų), kuriuos iki šiol jam teko prižiūrėti. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, artimiausiu metu jam yra pažadėtas darbas firmoje. Pasak apelianto, šiuo metu šeimą išlaiko žmona. Apeliantas mano, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje šeima atsidurtų sunkioje padėtyje, nes šiuo metu yra paimtos kelios paskolos, už kurias mokėti ir tuo pačiu išlaikyti vaikus vien jo sutuoktinės uždarbio nepakaktų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iki šio laiko šeimai finansiškai padeda dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus. Apeliantas mano, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog visi jo ankstesni teistumai buvo susiję su alkoholio vartojimu. Apeliantas pažymi, kad nuo 2013-10-01 jis visiškai nevartoja alkoholio, nes yra užsikodavęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėja Anna Grinevič prašė taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti P. A. paskirtos bausmės vykdymą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis P. A. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ar lygtinio paleidimo bausmę, ar pridėti viešųjų darbų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
P. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui), dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai A. A. (nuteistojo sutuoktinei) sukeltas fizinis skausmas. Reikia pažymėti, kad P. A. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes P. A. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 3 kartus, tarp jų ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai – Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu P. A. buvo nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 52-54). Nagrinėjamą nusikaltimą apeliantas padarė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant neišnykusiems teistumams (b. l. 48-57), apeliantas buvo baustas administracine tvarka 10 kartų (t. 1, b. l. 40-45), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Pirmosios instancijos teismas nustatė P. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. A. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant neišnykusiems teistumams už tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad tokiu atveju teismas skirdamas bausmę, be kitų BK VIII skyriaus bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų, vadovaujasi ir BK 56 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo P. A. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad P. A. buvo teistas 3 kartus, tarp jų ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai, kad P. A. buvo 10 kartų baustas administracine tvarka, o P. A. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus, pripažintina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., P. A. paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, iš dalies jas sudedant bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir P. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi tris mažamečius vaikus (6 metų, 5 metų ir 2 metų), kuriuos iki šiol jam teko prižiūrėti, kad šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, artimiausiu metu jam yra pažadėtas darbas įmonėje, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje šeima atsidurtų sunkioje padėtyje, kad nuo 2013-10-01 jis visiškai nevartoja alkoholio, nes yra užsikodavęs, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti P. A. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Nors apeliantas nurodo, kad jis turi tris mažamečius vaikus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta mažamečio sūnaus akivaizdoje, P. A. taip pat buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ str. 1 d., dėl to, kad būdamas neblaivus mažamečio vaiko akivaizdoje šaukė, įžeidinėjo, keikėsi nukentėjusiosios atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde P. A. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba lygtinio paleidimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas realiai laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantiems nuteistiesiems, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas 157 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendis apskundus apeliacine tvarka dar nėra įsiteisėjęs ir P. A. realiai dar neatlieka šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas šiuo atveju jam negali būti taikomas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. A. gynėja Anna Grinevič prašė taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti P. A. paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. A. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už vieno BK 140 str. 2 d. numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 3 d.), jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, t. y. nagrinėjamu atveju yra formalios įstatyme nustatytos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Tačiau svarbu tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje P. A. atžvilgiu nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nuteistasis praeityje jau buvo 3 kartus teistas už nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai, P. A. buvo 10 kartų baustas administracine tvarka, apeliantas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus. Taigi, nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti atidedant bausmės vykdymą, tačiau akivaizdu, kad P. A. atžvilgiu bausmės tikslai taip ir nebuvo pasiekti. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pareigos svarstyti BK 75 str. nuostatų taikymo P. A. atžvilgiu galimybės, kadangi tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai P. A. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo P. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.