Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. D., išnagrinėjo D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Telšiuose, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas P. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. gegužės 19 d., 07.02 val., Rietavo sav., vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadintas D. D. vairuotas automobilis. Tokiais veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. teisme kaltę pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti. Jo manymu, kad automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino, apie įvykį turėjo pranešti policijai. Nebegalėdami važiuoti apgadintu automobiliu, iš įvykio vietos su pakeleivingu automobiliu išvažiavo kartu su E. G..

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali - atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gegužės 19 d., 07.02 val., Rietavo sav., D. D. vairavo automobilį, jo nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintas R. G. priklausantis automobilis, kurio faktinis valdytojas yra pats D. D.. Iš eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti tik automobiliui, kurį vairavo D. D., padaryti techniniai defektai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220. p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę, nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė, su kuria D. D. nuvažiavo nuo kelio, savininkas yra R. G.. Tačiau įvykio metu D. D. buvo faktinis transporto priemonės savininkas ir teisėtas jo valdytojas. Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas tik D. D. vairuotas automobilis. Byloje duomenų, jog D. D. įvykio metu naudojo automobilį neteisėtai nėra, todėl D. D. laikomas teisėtas jo valdytojas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pažymėtina, kad pagal KET 222. p. nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Iš to seka, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, padaryta žala aplinkai ar aplinkiniams. Taigi byloje nėra duomenų, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusį D. D. vairuotą automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų padaryta žala ar eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus. Todėl byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas dėl D. D. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl D. D. atžvilgiu pradėta teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostata, nutraukina nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip du eismo dalyviai ir jie nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220. p.), eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (222. p.), bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu D. D. apgadino tik savo paties vairuotą transporto priemonę, kuri buvo jo teisėtame valdyme, o KET nenumato pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, pagrindo patraukti D. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį irgi nėra, todėl D. D. atžvilgiu pradėta teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostata, nutraukina nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties.

Nagrinėjamoje byloje D. D. kaltinamas vairavęs automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nors ši jo veika papildomai pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nekvalifikuota, tačiau tokią išvadą leidžia daryti tai, kad D. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas KET 14 punktas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio ir 284 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012).

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva.

Taigi atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašant D. D. padarytus teisės pažeidimus, jis buvo tiesiogiai kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, jam dėl to buvo inkriminuotas ir KET 14 punktas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, be to pats administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo pripažino šį pažeidimą, todėl D. D. veika (vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonių) kvalifikuotina pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

D. D. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, patvirtina: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto P. Z. surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; Z. G., M. V., A. V., P. Z. tarnybiniai pranešimai; transporto priemonės apžiūros aktas; eismo įvykio vietos apžiūros aktas; E. G. paaiškinimas; policijos pažyma apie transporto priemonę Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Skirdamas nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. pri­pa­žin­ti kal­tu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti bauda 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus).

Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą D. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti D. D., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 1001, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis).

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės alėja 4, Plungė).

Vėliau įrodymai apie sumokėtą baudą turi būti pateikiami institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.