- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2-1106-641/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- UAB „Geležinkelio tiesimo centras“
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Laimundas Baršauskas
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei UAB “Geležinkelio tiesimo centras” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė palaiko ieškinį ir prašo pripažinti UAB “Geležinkelio tiesimo centras” įsakymą Nr. P (Š) – 43 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – įsakymas) neteisėtu, pripažinti atsakovo A. Z. atleidimą iš darbo nuo 2011-05-04 neteisėtu, priešingai, nei nurodė ieškinyje, teismo posėdžio metu nebeprašo grąžinti A. Z. į darbą, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir prašo ieškovui iš atsakovės priteisti 4 mėnesių (1 527,46 Lt per mėnesį) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-05-04 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 18 329,52 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas, sprendimą dalyje dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai. Nurodo, kad ieškovas A. Z. UAB “Geležinkelio tiesimo centras” motorvežio mašinistu dirbo nuo 2005-03-31. 2011-04-21 motorvežio darbui užsisakė 500 litrų kuro. Koks buvo kuro likutis nepamena. 2011-04-22 pristačius kurą ir pradėjus jį pilti į motorvežį, žiniaraštyje pasirašė, jog supilti visi 500 litrai, tačiau dėl kuro siurblio gedimo į jo valdomos mašinos kuro talpą buvo supilta tik 150 litrų degalų. Jam niekas neaiškino, kada jis turi pasirašyti žiniaraštyje. Nežinojo, jog suklydus parašyti, buvo galima padaryti prierašą ir tokiu būdu dokumentą ištaisyti. Dokumentų neklastojo. Rašant paaiškinimą dėl įvykio, darbų vadovas direktoriaus nurodymu jam liepė rašyti, kad buvo supilti visi 500 litrai kuro. Materialinės atsakomybės sutarties nėra pasirašęs. Pagal pareiginius nuostatus jis neprivalėjo spręsti dėl kuro normų, kuro poreikių, nes už tai atsakingas vyr. mechanikas. Jokio šiurkštaus pažeidimo, nusikaltimo nepadarė, pranešimas apie įtarimą jam nebuvo įteiktas, apklausiamas įtariamuoju, kaltės nepripažino, todėl jo atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė, jog jam nebuvo žinoma, už ką jis atleistas iš darbo, jo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios gali lemti darbo sutarties nutraukimą. Teismo posėdžio metu A. Z. nurodė, jog jis atsisakė ant jo atleidimo įsakymo pasirašyti ir jį priimti.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nurodo, kad, priimant ieškovą į darbą, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ieškovas supažindintas su pareiginiais nuostatais. Minėtuose dokumentuose apibrėžtos jo darbo pareigos. 2011-04-21 ieškovas, susitaręs su atsakovės vairuotoju V. N., pamainos pabaigoje variklinės bėgių transporto mašinos darbo lape (toliau darbo lapas) suklastojo įrašą, neva jo mašinos degalų bake likę tik 24,02 kg (kas sudaro apie 29 litrus) dyzelino, nors, atlikus tyrimą paaiškėjo, jog mašinos kuro bake buvo daugiau, nei 310 litrų kuro, ir užsakė papildomą 500 litrų degalų kiekį rytojaus dienai, kuris buvo išduotas V. N. ir pastarojo atgabentas iš Šilėnų, Šiaulių r., į Klaipėdą. Po ko, 2011-04-22 ieškovas vėl suklastojo darbo lapą, pamainos pradžioje nurodydamas, kad jo mašinos kuro bake yra 24,02 kg (apie 29 litrus) dyzelino, nors, kaip jau nurodyta, nustatyta, kad bake buvo 310 litrų kuro. Tą pačią dieną V. N. į A. Z. mašinos kuro talpą supylus 150 litrų dyzelino, A. Z. suklastojo degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštį (toliau- žiniaraštis) ir reikalavimą, šiuose dokumentuose įrašydamas ir savo parašu patvirtindamas, jog iš V. N. gavo 500 litrų kuro. Neapskaitytą kuro kiekį – 350 litrų dyzelino - kartu su kito mašinisto D. G. pagalba analogišku būdu gautais neapskaitytais 400 litrais kuro, iš viso 750 litrų, V. N. bandė išvežti iš atsakovės saugomos teritorijos, tačiau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu A. Z. bendrais su V. N. veiksmais siekė pagrobti atsakovei priklausančius 350 litrus dyzelino, todėl už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. Atsakovė, atleisdama A. Z., DK pažeidimų nepadarė. Ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, nes jis yra pateikęs net du raštiškus pasiaiškinimus dėl 2011-04-22 įvykio, be to, A. Z. dalyvavo 2011-05-03 gamybiniame pasitarime, kur buvo aptariamos padaryto pažeidimo aplinkybės, nuolat buvo prašoma ieškovo pasiaiškinti. Šio pasitarimo protokolas pridėtas prie įsakymo, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas, tačiau atsisakė ant jo pasirašyti ir jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog ieškovas A. Z. pagal darbo sutartį dirbo UAB “Geležinkelio tiesimo centras” motorvežio mašinistu. 2011-05-04 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pasikėsinimą įvykdyti turto grobimą (vagystę), pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. Ieškovas atleistas iš darbo už tai, kad 2011-04-22, dirbdamas motorvežio mašinistu, klastojo dokumentus, kartu su vairuotoju V. N. Draugystės geležinkelio stotyje pasikėsino pagrobti 350 litrų dyzelino, priklausančio atsakovei.
Ieškovas ieškiniu ginčija darbo sutarties nutraukimą, motyvuodamas tuo, jog atleidimas iš darbo yra nepagrįstas, kadangi jis dyzelinio kuro nesikėsino pagrobti.
Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Darbuotojui teismine tvarka ginčijant šios drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Be to, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.
Tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo, dėl to, kad padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p., teismų praktikoje yra suformuoti griežti šio pažeidimo įrodinėjimo kriterijai. Ši DK norma numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Ši norma reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, apskritai visam jo gyvenimui ateityje. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iš darbo dėl to, kad atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, gali turėti problemų susirandant naują darbą, taip pat gali nukentėti jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir darbuotojo artimiesiems, pavyzdžiui, jo vaikams. Be to, teismo sprendimas tokiose bylose gali turėti teisinės reikšmės ir taikant asmeniui viešojoje teisėje numatytas sankcijas (teismo sprendimo privalomumas ir prejudicialumas). Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Be to, šioje normoje nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Nors DK 235 str. 2 d. 7 p. ir nereikalauja, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 513/2004).
Drausminės atsakomybės atveju darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, esant ginčui teisme, jos buvimą turi įrodyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1388/2002).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-04-21 ieškovas pamainos pabaigoje darbo lape suklastojo įrašą, neva jo mašinos degalų bake likę tik 24,02 kg (apie 29 litrus) dyzelino, nors, kaip matyti iš pažymų (b.l. 51, 73), atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog mašinos kuro bake buvo daugiau, nei 310 litrų kuro. Tai A. Z. padarė, kad pateisintų savo padarytą papildomą 500 litrų degalų užsakymą rytojaus dienai, kuris kartu su kito mašinisto D. G. užsakytais 400 litrais dyzelino (iš viso 900 litrai), buvo išduotas V. N. (b.l. 52) ir pastarojo atgabentas iš Šilėnų, Šiaulių r., į Klaipėdą, Draugystės geležinkelio stotį. A. Z., tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, 2011-04-22 vėl suklastojo darbo lapą, pamainos pradžioje nurodydamas, kad jo mašinos kuro bake yra 24,02 kg (apie 29 litrus) dyzelino, nors, kaip jau nurodyta, bake buvo 310 litrų kuro. Tą pačią dieną V. N. į A. Z. mašinos kuro talpą supylus 150 litrų dyzelino, A. Z. suklastojo žiniaraštį ir reikalavimą (b.l. 53, 54), šiuose dokumentuose įrašydamas ir savo parašu patvirtindamas, jog iš V. N. gavo 500 litrų kuro, tokiu būdu neapskaitytą kuro kiekį – 350 litrų dyzelino - kartu su kito mašinisto D. G. pagalba analogišku būdu gautais neapskaitytais 400 litrais kuro, iš viso 750 litrų, sudarydamas galimybę V. N. išvežti iš atsakovės saugomos teritorijos, kas pastarajam nepavyko, nes jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Dėl šio įvykio atsakovė kreipėsi į policiją, atliekamas ikiteisminis tyrimas, A. Z. pareikšti įtarimai (b.l. 99), tačiau kaip yra nurodęs kasacinis teismas, darbuotojo atleidimas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. galimas ir nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant šių institucijų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008(S)).
Analizuojant liudytojo J. L. parodymus, pažymėtina, kad, jam atvykus į policiją dėl kuro siurblio patikrinimo, vairuotojui, kaip paaiškino atsakovės atstovas ne V. N., o kitam pakviestam, bandant jį paleisti, šis neveikė, kas turėtų patvirtinti ieškovo versiją apie siurblio gedimą ir su tuo susijusį nebegalėjimą išpilti visą kurą į A. Z. motorvežį, tačiau tuo pačiu pasisakytina, jog liudytojas taip pat paaiškino, jog jis siurblio elektros variklį tik išardė, o išardžius nustatė, kad variklis buvo visiškai tvarkingas, nieko jame netaisė ir nekeitė, jį surinkus šis vėl veikė, todėl vadovaujantis civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-2008), labiau pritartina atsakovės atstovo pozicijai, jog kitas, su šia mašina nedirbantis vairuotojas, siurblio paleisti negalėjo ar nesugebėjo, tuo paneigiant ieškovo minėtą versiją. Pasisakytina ir apie ieškovo paaiškinimus, duotus darbdaviui po 2011-04-22 įvykio, kuriuose A. Z. pateikia skirtingas versijas, tačiau nė žodžiu neužsimena apie kuro siurblio gedimą ir su tuo susijusias problemas dėl galėjimo išpilti visą kuro kiekį (b.l. 58, 59), kas tik sustiprina abejones jo teisme duotų parodymų patikimumu, ieškovo sąžiningumu. Tuo pačiu, daugiau, nei šešerių metų darbo atsakovės įmonėje stažą turinčio ieškovo argumentai, jog jis nežinojo, kada jis turi pasirašyti žiniaraštyje, kokiu būdu, neva tai suklydus, jį taisyti, kad jis neva nėra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties ar byloje pateiktoji nėra ta, kurią jis pasirašė, yra atmestini, laikytini nesąžiningais. Pažymėtina, kad A. Z. teiginys, jog jis neva nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties neturi esminės reikšmės jo neteisėtų veiksmų vertinimui, nes turto vagystės sąvoką ir vertinimą atskleidžia tiek teisės aktai, tiek visuotinai pripažįstamos moralės normos. Kita vertus, asmuo, sudarydamas darbo sutartį, pats turi domėtis, kokie reikalavimai bus keliami darbe, susipažinti su įmonėje įvirtintomis taisyklėmis ir reikalavimais, nes jam tenka pareiga būti lojaliu darbdaviui, dorai ir sąžiningai dirbti, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (DK 228 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad A. Z. bendrais su V. N. tyčiniais veiksmais pasikėsino įvykdyti veiką, turinčią vagystės požymių, todėl drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovui paskirta pagrįstai.
Ieškovas atleidimo iš darbo neteisėtumą grindžia ir tuo, jog skiriant jam drausminę nuobaudą, jo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios gali lemti darbo sutarties nutraukimą, be to, jog jam nebuvo žinoma, už ką jis atleistas iš darbo, t.y. nebuvo laikytasi drausminė nuobaudos skyrimo tvarkos, numatytos DK 240 str. Šie ieškovo motyvai yra nepagrįsti, kadangi ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, nes jis yra pateikęs net du raštiškus pasiaiškinimus dėl 2011-04-22 įvykio, be to, A. Z. dalyvavo 2011-05-03 gamybiniame pasitarime, kur buvo aptariamos padaryto pažeidimo aplinkybės, nuolat buvo prašoma ieškovo pasiaiškinti. Šio pasitarimo protokolas pridėtas prie įsakymo, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas, tačiau atsisakė ant jo pasirašyti ir jį priimti, ką A. Z. pripažino teismo posėdžio metu. Konstatuotina, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į visa šias išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos atsakovės atstovo - advokato pagalbai apmokėti - atsakovės naudai (b.l. 91, 101; CPK 93 str. 1 d., 98 str.), o valstybės naudai – pašto išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.- 270 str., 410-418 str., 407 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB “Geležinkelio tiesimo centras”, įmonės kodas 181628163, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB “Geležinkelio tiesimo centras”, įmonės kodas 181628163, 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.