- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A15.-3092-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02807-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. R. 2020 m. liepos 17 d., apie 20.35 val., Vilniuje, Upės g. 9, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos kelio ženklais ir kelio ženklinimu pažymėtos pėsčiųjų perėjos, nesustojo, kad praleisti į važiuojamąją dalį iš kairės pusės važiavusio paspirtukininko, dėl ko jį partrenkė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. T. R. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkto reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
2. T. R. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. spalio 21 d., 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog jam neatvykus į posėdį prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o nutarimą atsiųsti elektroniniu paštu. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
3. T. R. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina:
3.1. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ir pobūdis (b. l. 1-2);
3.2. T. R. 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. liepos 17 d., apie 20.30 val., vairavo automobilį „Toyta Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), važiavo Upės gatve, šalia prekybos centro „Cup“, įjungęs artimuosius žibintus. Buvo vakaras, tačiau dar šviesu, giedra, važiuojamoji kelio dalis sausa, asfaltas. Buvo iškilimo ir pėsčiųjų perėjos ženklai, greitis ne daugiau kaip 15 km/h. Važiavo dešiniąja puse, pilnai įsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, važiavo per pėsčiųjų perėją. Beveik ją privažiavus iš kairės pusės išvažiavo vaikas su paspirtuku. Vaikas elgėsi neapdairiai, važiavo neapsižiūrėjęs, išlindo staigiai, teisiai priešais automobilį, todėl mašinos kampu jis (T. R.) jį kliudė ir vaikas nukrito bei nusibrozdino. Automobilyje sėdėjo liudininkas. Prašo skirti minimalią nuobaudą ir nesvarstyti teisių atėmimo, kadangi dirba pavežėju ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis (b. l. 1, 15);
3.3. Ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 17 d., 20.35 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Upės g. 9, prie tilto partrenktas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus berniukas, jis sąmoningas, pranešėjas laukia vietoje (b. l. 6);
3.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas, jog 2020 m. liepos 17 d., 20.35 val., dirbant kartus su vyriausiuoju patruliu D. A. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, joj Vilniuje, Upės g. 9, prie Baltojo tilto, partrenktas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus berniukas, jis sąmoningas. Atvykus į vietą automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas T. R. paaiškino, kad važiuojant Upės gatve link Kalvarijų gatvės stabtelėjo ties pėsčiųjų perėja, nepastebėjo per perėją paspirtuku važiuojančio berniuko ir jį kliudė automobilio priekiniu buferiu, berniukas po susidūrimo nukrito ant žemės. Nukentėjęs berniukas paaiškino, kad paspirtuku važiavo per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės nuo prekybos centro „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ link baltojo tilto, kai jį kliudė automobilis „Toyta“. Nukentėjusįjį greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė apžiūrai į Santariškių kliniką (b. l. 5);
3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 17 d., 20.35 val., buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad Vilniuje, Upės g. 9, įvyko eismo įvykis, kuro metu buvo sužalotas žmogus. Buvo nustatyta, jog T. R., minėtu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėją paspirtuku važiavusį Z. T., kuriam nustatytas dešinės alkūnės, dešinio kelio ir krūtinės ląstos paviršiniai daugybiniai sužalojimai, jis išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 4);
3.6. Eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti 2020 m. liepos 17 d., apie 20.35 val., įvykusio eismo įvykio vieta, kad paspirtukas po eismo įvykio yra pėsčiųjų perėjos gale (Baltojo tilto pusėje), kad „Toyota Prius“ judėjo Upės gatve link Kalvarijų gatvės ir po eismo įvykio sustojo pravažiavęs šiek tiek už pėsčiųjų perėjos ir automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai: apgadintas priekinis buferis ir priekinis valstybinis numerio ženklas bei automobilio vairuotojas - T. R. (b. l. 7-8). Šie duomenys taip pat užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 18-22);
3.7. Specialisto paaiškinimo duomenimis, 2020 m. rugsėjo 15 d. specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi Z. T. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir CD laikmeną su tyrimo vaizdais iš Viešosios įstaigos Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, jog Z. T. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, krūtinės ląstoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
4. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.
5. KET 30 punkte įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
6. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokia išvada darytina įvertinus pačio T. R. prisipažinimą administracinio nusižengimo protokole, jo rašytinį paaiškinimą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: ataskaitų žiūryklės duomenis, policijos pareigūnų M. L. ir J. V. tarnybinius pranešimus, 2020 m. liepos 17 d. eismo įvykio vietos schemą ir papildomus duomenis apie eismo įvykį, byloje esančias nuotraukas, 2020 m. rugsėjo 15 d. specialisto paaiškinimą.
7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nors jis nurodė, kad važiavo ne daugiau kaip 15 km/h greičiu, per pėsčiųjų perėją stengėsi važiuoti labai atsargiai ir įsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, tačiau iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei pateiktų fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykio vietoje nustatyta tvarka ant kelio buvo pažymėta dviračių pervaža, t. y. vieta, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį (KET 3 priedo 1.14 punktas), kuri dar labiau įpareigoja vairuotojus būti atidesniems, taip pat buvo apie pėsčiųjų perėją įspėjantys kelio ženklai, matomumas buvo geras, jokie pašaliniai objektai matomumo neužstojo. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, eismo įvykio vietos schemos ir iš vyriausiosios patrulės J. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. R. važiavo dešine kelio puse (Upės gatve link Kalvarijų gatvės), o vaikas įvažiavo į pėsčiųjų perėją vairuotojui iš kairės, į vairuotojui priešpriešinę eismo juostą (važiuodamas nuo prekybos centro „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ link Baltojo tilto). Automobilio apgadinimai (apgadintas priekinis buferis ir priekinis valstybinio numerio ženklas) leidžia daryti išvadą, kad vaikas kliudytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo juostoje, automobilio priekiu.
8. Teismas, įvertinus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje ne vaikas, o T. R. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad važiuoti per pėsčiųjų perėja yra saugu, todėl partrenkė pėsčiųjų perėja paspirtuku iš priešpriešinės eismo juostos įvažiavusį nukentėjusįjį. Šie T. R. veiksmai pripažintini būtinąją priežastimi eismo įvykiui kilti.
9. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 30 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
10. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į T. R. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10.1. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
10.2. T. R. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10.3. Teismas, individualizuodamas T. R. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusižengimas), asmenybę (jauno amžiaus, anksčiau 2 kartus baustas administracine tvarka už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje bei vairavo automobilį neturėdamas dviejų metų stažo, kuris nebuvo pažymėtas įspėjamuoju ženklu, baudos sumokėtos, informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padarius minėtą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
10.4. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta T. R. paskiriant ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos minimalų dydį.
10.5. ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, kad T. R. anksčiau kelis kartus baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, į tai, jog jis dirba pavežėju ir jo pragyvenimo šaltinis yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu bei kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog padarytas neatsargus administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingo teisės aktų nesilaikymo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, teismas nutaria T. R. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.
11. Nukentėjusiojo Z. T. įstatyminė atstovė Y. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime nurodė, jog dėl nagrinėjamo įvykio jos sūnus Z. T. buvo nustatyti daugybiniai nubrozdinimai ir sumušimai. Vaikas patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį spaudimą, kurį laiką baiminosi eiti į gatvę. Bendrai sūnui padarytą žalą vertina 5 000 Eur sumai (b. l. 9). Taigi, iš šio paaiškinimo turinio galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė pareiškė teismui prašymą neturtinei žalai atlyginti.
12. ANK XXXIX skyriuje numatyta galimybė prašyti teismo priteisti administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą ir teismo išlaidas, o galimybė kreiptis dėl neturtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, administracinių nusižengimų bylų teisenoje nėra numatyta. Esant tokiam teisiniam reguliavimui teismas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Y. G. išaiškina, jog dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Y. G. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti Y. G. teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123544262.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.