- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-20
- Bylos Nr.
- AS-858-202-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličausko (pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m sausio 27 d. sprendimo Nr. 1-1370 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad valstybinė žemė gali būti neteisėtai parduota. Dėl to teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų, nes patenkinus pareiškėjo skundą tektų naikinti valstybinės žemės pardavimo sandorius ir jų pagrindu išduotus kitus individualius administracinius aktus (projektavimo sąlygas, statybos leidimus ir pan.). Be to, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-434, kuriuo pritarta rengiamam Birutės g. detaliajam planui. Pareiškėjo teigimu nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (parduodama valstybinė žemė, išduodami statybos leidimai ir pan.), o vykdant statybos darbus gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės teismas padarė išvadą, kad byloje pateikta medžiaga nepatvirtina, jog byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra pagrįsti prielaidomis, kurios negali būti pakankamu pagrindu imtis prašomų veiksmų, ir pažymėjo, kad vien siekis išvengti ateityje galimų teismo procesų negali būti pagrindu užtikrinti pareiškėjo reikalavimą.
III.
Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – t y. pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamu sprendimu buvo pritarta (duomenys neskelbtini) detaliajam planui ir leista šiuo detaliuoju planu suformuotus sklypus parduoti konkretiems asmenims. Dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (ABTĮ 71 str.), nes jį priėmus tektų naikinti valstybinės žemės pardavimo sandorius.
2. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir panaikinus ginčijamą sprendimą turėtų būti atkurta iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusi padėtis. Tačiau toks padėties atkūrimas gali būti neįmanomas arba apsunkintas, nes nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (parduodama valstybinė žemė, išduodami statybos leidimai, pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra). Vykdant statybos darbus gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.
3. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų sudaromos prielaidos atsirasti papildomiems teisiniams ginčams tarp šalių, o tai galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Viena iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, kad, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje AS6-496/2006; 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-548/2008). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-375/2004) paprastai laikomasi nuostatos, kad pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ir pan.).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1-1370, kuriuo buvo patvirtinti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai, taip pat pritarta prašymui parduoti (nuomoti) ginčijamame sprendime nurodytų valstybinės žemės sklypų dalis ir išduoti statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) statybos leidimą. Taigi nesutinkama su viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Nesustabdžius šio ginčijamo akto galiojimo, gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (ginčo teritorijoje gali būti pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra). Vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti.
Pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti ir laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1-1370 panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.