Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-665/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
1-115-665/2012
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00184-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Čereškevičienė
Civilinis ieškovas
V. D., S. J., A. A.
Kaltinamasis
G. V.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115 -665/2012(proceso Nr.1-92-1-00184 -2011 -0) Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2;
(S)2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.1.12.1.15.1.2; 1.1.8.10.1.ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m . rugsėjo 06 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Čereškevičienė ,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič ,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. D., S. J., A. A.,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Švenčionių r., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, teistas:

1983 06 16 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (sen. Redakcija) 225 str. 2 d. – 1m. 9 mėn. laisvės atėmimo;1987 08 25 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK ( sen. Redakcija) 225 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,138 str.1 dalįTeismas , išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. pažeidė viešąją tvarką: 2011 06 10 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ,viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Švenčionėlių sen., Švenčionių rajone, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia sudavė kumščiais A. A. : ne mažiau kaip du kartus į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką, ne mažiau kaip du kartus į krūtinės sritį, tuo A. A. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas 11 danties lūžį, dešinės plaštakos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą; tyčia sudavė kumščiais V. D. : ne mažiau kaip tris kartus į dešinę veido pusę, ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką, tuo V. D. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinės plaštakos V-o delnakaulio kūno įstrižinį lūžį su poslinkiu, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą; tyčia sudavė kumščiais S. J. : vieną kartą į nugarą, vieną kartą į veidą, tuo S. J. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. J. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 dalyje,

Taip pat G. V., nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: darydamas anksčiau paminėtą nusikalstamą veiką, aukščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tyčia sudavė smūgį kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką V. D., tuo V. D. padarydamas dešinės plaštakos V-o delnakaulio kūno įstrižinį lūžį su poslinkiu, dėl ko nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą. Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje.

Kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis įvykio dieną apie pietus prie savo gyvenamojo būsto bendrame su kaimynais kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone , tvarkė pievutę, ir apie pietus į kiemą atvažiavo V. D. bei pastatė savo automobilį ant jo tvarkomos pievutės. Jis E. D. papriekaištavo, kad šis gadina jo tvarkomą pievelę, tačiau V. D. pasakė, kad tai ne jo vieno kiemas ir išvažiavo. Po kurio laiko V. D. vėl atvažiavo ir pastatė automobilį toje pačioje pievelėje, todėl kaltinamasis priėjo prie jo ir pradėjo aiškinti dėl pastatyto automobilio.Iš automobilio išlipo A. A. ir pradėjo kaltinamąjį stumti nuo automobilio. Tada kaltinamasis atsisukęs trenkė jam į veidą, dėl to A. A. susiėmė už burnos. Tada iš automobilio išlipo V. D. ir pradėjo kaltinamąjį stumti. Tuo metu buvo smūgiai ir kaltinamajam ir V. D.. Šalia stovėjo prie namo kaltinamojo žmona ir viską matė.Kaltinamasis su žmona nuėjo į namus. Tada iš automobilio išlipo S. J. ir pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais kaltinamojo atžvilgiu. Todėl šis vėl išėjo iš namų ir priėjęs stūmė S. J. į mašiną,nuo ko ši atsitenkė į mašinos dureles ir šoko su rankomis ant kaltinamojo. Jis užsidengė rankomis. Iš mašinos išlipo V. D. ir su kaltinamuoju pradėjo stumdytis. Tada atėjo ir A. A.. V. D. du ar tris kartus kaltinamajam sudavė su šepečiu langams valyti, o A. A. kaltinamąjį pargriovė ant žemės. Niekas nieko nesakė. V. D. kaltinamajam du kartus su koja spyrė į galvą, vieną kartą spyrė S. J., o A. A. kaltinamąjį laikė prispaudęs prie žemės. Nuo to kaltinamasis prarado sąmonę. Jam žmona po to sakė, kad jį paleido. Kai kaltinamais atsipeikėjo, tai V. D. ir S. J. sėdėjo automobilyje, o A. A. jau nebuvo. Kaltinamsis pripažįsta, jog V. D. ir A. A. jis sudavė smūgius ,kurių skaičiaus nurodyti negali, sutinka su skaičiumi nurodytu kaltinime, o S. J. jis pastūmė, nuo ko ši atsitrenkė į atidarytas mašinos dureles ir taip galėjo būti sužalota. Dėl smurtinių veiksmų iš visų nukentėjusiųjų pusės, tai jis policijai pareiškimo nerašė. Tačiau kreipėsi į policiją dėl vieno V. D. smurtinių veiksmų, nes pats kaltinamasis įvykio pasėkoje labiausiai buvo sužalotas, gydėsi ligoninėje. V. D. bylos neiškėlė, o jis šio nutarimo neskundė. Kaltinamasis sutinka, kad jis pirmas pradėjo konfliktą, tačiau jam dėl įvykio buvo sunkus smegenų sutrenkimas, jis vieną savaitę gulėjo ligoninėje, o tris savaites gydėsi ambulatoriškai, liko randai prie antakio nuo smūgio šepečiu. Jis V. D. į ranką nesmūgiavo, nuo ko šiam lūžo ranka jis nežino. Jo butas yra aštuonbučiame name, tačiau jame gyvena tik dvi šeimos, be kaltinamojo šeimos gyvena M. U. šeima, kurios sugyventinis yra A. A., o V. D. su S. J. pas kaimynus atvažiuoja į svečius ir po įvykio. Kiemas yra bendras, jo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Jis daugiau su kaimynais nebendrauja. Įvykio dieną V. D. su automobiliu , kurį jis vairavo, atvažiavo ne vienas. Automobilyje dar buvo keleiviai- S. J., A. A. ir M. U. su vaiku, kuris iš karto išlipo iš automobilio ir nuėjo į kaimą. Kaltinamajam nežinoma, ar vaikas matė konfliktą. Konfliktą matė jo žmona, kuri kaltinamąjį nuvedė į namus, ji jo nemušė, jam konkrečiai nežinoma, ar nukentėjusieji galėjo būti sužaloti kitu būdu. Konflikto metu jis buvo išgėręs alaus. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškinias kaltinamasis tik iš dalies sutinka, nes jie per dideli. Su S. J. ir V. D. ieškiniais jis sutinka dėl kiekvieno penkių šimtų litų sumoje, o A. A. ieškinys mano yra tenkintinas trijų šimtų litų sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau, jo kaltė yra įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais- jis neneigia konflikto metu buvęs neblaivus ir pats pradėjęs konfliktą, prisipažino sudavęs smūgius V. D. ir A. A., o nukentėjusiąją S. J. jis stūmęs, nuo ko ši atsitrenkusi į automobilio atidarytas dureles ir taip galėjusi susižaloti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam nežinoma, kad nukentėjusieji iki konflikto buvo sužaloti arba , kad jie galėjo būti sužaloti kitu būdu. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo ir nukentėjusiųjų santykiai iki įvykio nebuvo konfliktiniai, tačiau jis buvo nepatenkintas, kad V. D. pastatė automobilį jo tvarkomoje pievelėje ir dėl šio nepasitenkinimo pradėjo konfliktą. Kaltinamojo parodymus kitoje dalyje teismas vertina kritiškai , kaip bandymą išvengti griežtesnės atsakomybės, atsižvelgiama, kad kaltinamojo parodymai taip pat yra duoti apie įvykį, kuriame pats kaltinamasis dalyvavo būdamas neblaivus, kai tuo tarpu duomenų, jog kiti įvykio dalyviai ar stebėtojai buvo neblaivūs objektyviai negauta. Todėl kaltinamojo parodymai yra nepatikimi. Kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų V. P. , M. U. parodymais, kita bylos medžiaga, kuri ištirta teismo posėdyje, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. paaiškino, kad įvykio , kuris įvyko kaltinimo nurodytoje vietoje ir laiku, dieną jis atvyko su savo vairuojamu automobiliu ir keleiviais į aštuonbučio namo kiemą (duomenys neskelbtini) kaime ir pamatė prie jo automobilio ateinantį girtą kaltinamąjį, kuris dar jiems sėdint automobilyje, esant pravertam vairuotojo pusės automobilio langui, pasakė necenzūrinius žodžius ir kirto su kumščiu nukentėjusiajam pro atidarytą automobilio langą į veidą. Tada išlipo iš automobilio A. A. ir norėjo girtą kaltinamąjį atitraukti nuo automobilio, nes sakė, kad kaltinamsis eitų į šoną. Tada kaltinamasis trenkė Arūnui, po ko šis susiėmė už burnos, iš kurios bėgo kraujas. S. J. sėdėdama automobilyje sakė, kad kaltinamasis nelystų, prašė eiti namo. Tačiau kaltinamasis V. D. trenkė į krūtinę, šis iš automobilio išlipo. Kaltinamasis V. D. trenkė į pilvą ir į krūtinę.Nuo smūgių nukentėjusysis dengėsi rankomis. Jis tuo metu pamatė S. J. išlipusią iš automobilio ir prie jos pribėgusį kaltinamąjį, kuris S. J. trenkė su kumščiu į veidą. Nuo to šiai vėliau buvo mėlyna akis, net į darbą ji nėjo. Kai kaltinamasis kirto S. J., tai V. D. paėmė šepetį iš automobilio ir su juo sudavė kaltinamajam į galvą vieną - du kartus. Kaltinamąjį sulaikė A. A., viskas vyko greitai, kai A. kaltinamąjį laikė, tai S. J. jam įspyrė vieną ar du kartus. Po to kaltinamąjį išsivedė jo žmona į namus. Tada M. U. iškvietė policiją. V. D. susibarė su S. J., matyt dėl to kaltinamajam kažkas pasivaideno ir jis vėl iš namų išbėgo į lauką su plyta rankose. Atvyko pareigūnai, ant kurių šoko agresyvus kaltinamasis, todėl pareigūnai jam uždėjo antrankius. Visi nuvyko į policiją , kur buvo apklausti.Dar būdamas policijoje kaltinamasis grasino, blaškės, daužėsi. Nukentėjusiajam sulaužyta ranka labai skaudėjo, jis gydėsi, važinėjo pas daktarus, todėl pareiškė civilinį ieškinį dėl dviejų šimtų turtinės žalos atlyginimo ir dvidešimties tukstančių neturtinės žalos atlyginimo. Prašo atsižvelgti, kad jis yra neįgalus, jo nesveika širdis, todėl dėl konflikto jo sveikatos būklė pablogėjo, jis patyrė pergyvenimų ir nepatogumų,buvo pažemintas draugų akivaizdoje, dėl patirtų išvaizdos pasikeitimų sumažėjo jo galimybės atsirado nepatogumai bendrauti su kitais asmenimis, prašo remtis jo paaiškinimu, jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos neteiks, prašo ieškinį patenkinti.

Iš 2011 11 07 specialisto išvados Nr. G3364/11(01) seka, kad V. D. nustatytas dešinės plaštakos penkto delnakaulio kūno įstrižinis lūžis su poslinkiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. D. kūne objektyviai konstatuotas vieno trauminio poveikio pėdsakas. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją , jis galėjao gautis ir savigynos metu, ginantis nuo smūgio įvykio nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Iš V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje jis patvirtino liudytojo apklausos metu duotus parodymus. Vertindamas šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į galimą parodymų korekciją dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio iki šio nukentėjusiojo apklausos teisme, V. D. parodymai dėl paties įvykio eigos yra iš esmės nuoseklūs, smūgių sudavimo vietas ir eiliškumą jis nurodo nuosekliai, o jų skaičiaus neatitikimas teisme galimas dėl nuo įvykio praėjusio laiko trukmės. V. D. parodymai dėl įvykio faktinių apinkybių iš esmės atitinka ir nukentėjusiųjų A. A. ir S. J. parodymus, liudytojos M. U. parodymus ir paties kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis sudavė smūgius V. D. į įvairias kūno vietas, galimai kaltinime nurodytą smūgių kiekį, tačiau į dešinę ranką jam nesmūgiavo. Todėl teismas V. D. parodymais remiasi įvertindamas jų visumą- tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas sprendžia, kad V. D. sužalojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas kaltinamasis G. V., nes jis smūgiavo šiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nuo smūgių nukentėjęs dengėsi rankomis ir taip patyrė specialisto išvadoje nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą- dešinės plaštakos penkto delnikaulio kūno įstrižinį lūžį su poslinkiu. Prie šios išvados teismas prieina ir įvertinę nustatytas faktines aplinkybes, kad iki įvykio šio sužalojimo V. D. neturėjo, duomenų, kad jis buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis nenustatyta.

Nukentėjusioji S. J. teisme paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, apklausiama teisme gali klysti, nes nuo įvykio praėjo didelis laiko tarpas, tačiau ji tikrai patyrė sužalojimus konflikto pasėkoje įvykio metu, dėl jai padarytų sužalojimų ir kitiems nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų kaltas G. V.. Jis smūgiavo V. D. kelis kartus, o nuo smūgių šis dengėsi rankomis, kaltinamasis taip pat smogė A. A., dėl to šis neteko danties. Kaltinamasis buvo neblaivus, įžūlus, smurtavo prieš visus nukentėjusiuosius, jie buvo priversti gintis nuo smurto, nes kaltinamasis neklausė ir jos raginimo nustoti muštis, kaltinamasis pats prie jų girtas agresyviai ir įžūliai prisikabino, varė iš kiemo, neleido išlipti iš automobili, smogė pirmas V. D. pro automobilio atdarą langą, nors jie visi ( V. D., ji, A. A. ir M. U. dar buvo automobilyje).Ji galėjo įspirti kaltinamajam tik dėl prieš tai prieš ją pavartoto smurto, nes jai skaudėjo, ji gynėsi. Ji palaikanti pateiktą byloje civilinį ieškinį dėl penkių šimtų turtinės ir dešimties tūkstančių neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jokių įrodymų neteiks, prašo vadovautis jos paaiškinimu. Ji patyrė nepatogumų, skausmo, pažeminimo, buvo apribotos bendravimo su aplinka galimybes, nes dėl patirto nuo kaltinamojo smurto pasekmių ji gėdijosi demonstruoti savo sužalojimus aplinkiniams, todėl negalėjo su jais bendrauti. Iš karto po įvykio , kai policijos pareigūnai išsivežė kaltinamąjį, ji kartu su V. D., A. A. ir M. U. nuvažiavo į Švenčionių ligoninės priėmimo skyrių, visi trys buvo apžiūrėti gydytojo. A. A. iš karto po įvykio jai sakė jog jam kaltinamasis išmušė dantį. Tik kaltinamasis buvo neblaivus, o vis buvę mašinoje buvo blaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. duoti parodymai atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Jos paaiškinimą dėl kūno sužalojimo atitinka specialisto išvada ( b.l. 40-41), iš kurios seka, kad S. J. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. J. parodymais teismas remiasi įvertindamas jų visumą- tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas sprendžia, kad dėl šios nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltas kaltinamasis G. V., nes jis smūgiavo šiai nukentėjusiajai į veido sritį. Prie šios išvados teismas prieina ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kad iki įvykio šio sužalojimo S. J. neturėjo, duomenų, kad ji buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis nenustatyta.Kad jai kaltinamasis sudavė smūgį matė nukentėjęs V. D., trumpam iš konflikto pasišalinęs A. A., grįžęs atgal netrukus matė šios nukentėjusiosios praskeltą antakį, iš jo bėgo kraujas, smūgį matė liudytoja M. U., liudytojas V. P.. Kad šios nukentėjusiosios sužalojimas atsirado dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų neneigia ir jo sutuoktinė liudytoja G. V., kurios parodymus, jog kaltinamasis tik stūmė šią nukentėjusiąją, nuo ko ši atsitrenkė kaire veido puse į automobilio dureles ir taip buvo sužalota, teismas vertina kritiškai, kaip siekį lengvinti savo sutuoktinio kaltinamojo G. V. padėtį ir dalyje dėl kaltinamojo įvykdytos smurto formos prieš S. J. laiko nepatikimais.

Nukentėjusysis A. A. paaiškino , kad kaltinamojo parodymai yra neteisingi. Įvykio vakarą apie 21.00 val. jis su V. D. vairuojamu automobiliu, kuriame dar buvo nukentėjusiojo A. A. sugyventinė M. U. su jų abiejų vaiku, V. D. sugyventinė S. J., grįžo į namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone. Pro vairuotojo mašinos langą kaltinamasis trenkė V. D. į veidą, nes buvo girtas, piktas ir varė juos iš kiemo. Teisme nuosekliai visų įvykių jau neatsimena, nes praėjo daug laiko nuo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, todėl prašė vadovautis tais jo parodymais , nes tada nuosekliau viską atsiminė. Jam G. V. sudavė smūgį, nuo kurio jis pajuto didelį skausmą, iš burnos bėgo kraujas , nuo skausmo jis net susirietė ir pritūpė, jam išmušė dantį, skausmas buvo toks stiprus, net neviską gerai prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paaiškino, kad po to kai G. V. pro atvirą langą sudavė vairuotojui V. D. smūgį, šis toliau pasiliko automobilyje savo vietoje , o jis išlipo iš automobilio ir bandė patraukti G. V. nuo automobilio, todėl jį nestipriai pastūmė ir sakė jam eiti į namus. G. V. nieko nesakydamas priėjo arčiau prie jo ir rankos kumščiu trenkė jam į veidą, pataikydamas į burną, po ko jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio į veidą G. V. sudavė jam smūgį į kumščiu į dešinį šoną , per šonkaulius, po to dar tris smūgius į pilvo sritį. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės Tuo metu kai jį G. V. mušė, su juo atvažiavę žmonės sėdėjo automobilyje . Po to, kai jis atsikėlė ,iš mašinos išlipo su juo atvykę žmonės. Išlipo V. D., o G. V. nieko nesakydamas priėjo prie jo ir trenkė kumščiu kažkur į krūtinės sritį. Daugiau jis nieko nematė, nes apsisuko ir nuėjo namo. Jis nematė, kaip iš automobilio išlipo S. J. ir M. U.. Namuose jis buvo apie 1-2 minutes. Išėjęs vėl į lauką jis pamatė, kad G. V. su V. vis mušasi. Kiek jie vienas kitam sudavė smūgių, jis pasakyti tikrai negali, tačiau jų buvo daugiau kaip 10. Smūgiavo į įvairias kūno vietas, kur tiksliai pasakyti negali. Svetlana tuo metu stovėjo iš kitos automobilio pusės, jai buvo praskeltas kairys antakis, iš jo bėgo kraujas. Jis matė, kaip V. pasitraukė nuo G. V. ir ėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Jai einant iš nugaros pribėgo G. V. ir norėjo trenkti Vidui, nes užsimojo su ranka, tačiau jis tuo metu pribėgo prie jų ir G. V. pargriovė ant žemės ir priklaupęs sudavė G. V. į veido sritį apie 5 smūgius. Tada jis nuo G. V. atsitraukė , o G. V. atsistojo ir vėl puolė prie jo užsimojęs kumščiu. Tada jis pastvėrė G. V. už rankos ir jie abu pargriuvo. G. V. buvo ant nugaros , o jis buvo iš viršaus ant jo ir laikė jo rankų riešus jam virš galvos. Tada Mariana pasakė , kad iškvietė policiją ir prašė G. V. palaikyti. Vidas ir Svetlana į jo ir G. V. grumtynes nesikišo, stovėjo šalia. Kažkur po kelių minučių G. V. nurimo ir jis jį paleido. Tada G. V. atsistojo ir nuėjo namo. Kaip buvo sumušta Svetlana jis nematė ir nežino. Girtas buvo tik G. V. . Dėl G. V. smūgio į burną jam išmuštas dantis , kuris iš karto po smūgio klibėjo, o stomatologė Brazauskienė liepė daryti nuotrauką. Todėl jis iš Švenčionėlių nuvyko į Švenčionis ir pasidarė danties nuotrauką. Paaiškėjo, kad yra lūžusi danties šaknis ir jį reikia ištraukti. Dabar jis vaikšto be priekinio danties, dėl to patiria nemalonių emocijų, negali šypsotis, jo bendravimo galimybės su aplinkiniais žmonėmis yra sumažėjusios. Danties iki šiol neįsistatė, nes tam neturi pinigų, todėl pareiškė civilinį ieškinį ir prašo jam iš G. V. priteisti 300 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašo vadovautis jo paaiškinimu, jokių įrodymų neteiks.

Iš 2011 03 13 nukentėjusiojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino įvykio vietoje savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš 2011 01 31 specialisto išvados Nr. G243/12 (01) seka, kad A. A. nustatytas 11 danties lūžis, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių kietu buku daiktu į 11 danties, bei dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus sritis. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Liudytoja M. U. matė nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis įvykio dieną sugyventiniui Arūnui ne vieną smūgį, vėliau, kai Vidas pradėjo ginti sugyventinį, tai G. V. užsipuolė ir V. D.. A. A. buvo kraujuotas , nes jam G. V. išmušė dantį. Kai Vidui pasidarė negera, jis visas išbalo, tai G. V. atstoti liepė S. J., todėl šią puolė G. V. . Smūgis buvo iš galo kumščiais. Tada V. pradėjo ją ginti, todėl G. V. jį vėl puolė . Kai į lauką sugrįžo A. A. , tai G. V. ir jį puolė . A. A., G. V. parklupdė, kol visi laukė policijos, kurią iškvietė liudytoja U. G. V. pagulėjęs ant žemės paprašė jį paleisti. A. A. jį paleido ir kaltinamasis nuėjo į namus, tačiau netrukus iš ten grįžo su plyta rankose. Šią plytą iš kaltinamojo rankų atėmė jo žmona G. V. ir išmetė į daržą. Vėliau atvažiavo policija. Liudytojas V. P. patvirtino, kad matė, kaip prie sėdėjusio automobilyje V. D. prie atviro vairuotojo automobilio lango priėjęs G. V. su kumščiu jam smogė į veidą, šis liudytojas taip pat matė, kaip G. V. stipriai pastūmė. S. J. į automobilį, iš kurio ši buvo išlipusi, nuo smūgio ši atsitrenkė į automobilį, o G. V. smogė jai į veidą. Liudytojas matė, kaip po šio smūgio V. D. su A. A. prispaudė G. V. prie žemės. Liudytojas matė iš karto atvažiavęs į namo kiemą A. A. su išmuštu dantimi. Nuosekliai viso konflikto šis liudytojas nematė, nes buvo kitoje mašinos pusėje. Tokie liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiųjų parodymams, tiek kiek šis liudytojas matė įvykį, teisme jis paaiškino, kad jis matė ne visas konflikto detales. Todėl teismas sprendžia, jog šių liudytojų parodymai atitinka iš esmės nukentėjusiųjų aprodymus. Liudytoja M. U. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, paaiškindama konflikto aplinkybes.

Iš 2011 06 10 įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas namo kiemas, esantis Laimiškės k., Švenčionėlių sen., Švenčionių rajone.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms daugumos aukščiau išvardintų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. V. kaltė yra neabejotinai įrodyta .Teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl nukentėjusiaisiais netikėti teismas neturi pagrindo ir atmeta kaltinamojo gynybinę versiją, kad jis nėra kaltas dėl V. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo , kad jis nesmūgiavo S. J., o ši susižalojo atsitrenkusi į automobilį, kad jis A. A. nesulaužė danties. Šią kaltinamojo versiją,- dalinį kaltės prisipažinimą , teismas vertina kaip gynybinę , kaip siekį švelninti savo atsakomybę. Todėl neabejotinai yra nustatyta, kad kaltinamasis elgėsi ypač įžūliai- sudavė nukentėjusiems kaltinime nurodytus smūgius kaltinime nurodytu būdu, ir sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes nukentėjusiesiems V. D., A. A. ir S. J. bei taip įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu , sutrikdė ne tik viešoje vietoje buvusių nukentėjusiųjų bet ir liudytojų ramybę ir viešąją tvarką, nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą.

Kaltinamojo veikoje yra nustatyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 dalyje ir 138 str. 1 dalyje, subjektyvioji ir objektyvioji sudėtis. Yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis, elgėsi ypatingai įžūliai viešoje vietoje, stebint kitiem asmenims, tokio jo elgesio pasėkoje buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir pademonstruota nepagarba aplinkai bei aplinkiniams nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. D. sveikata ir nežymiai sutrikdyta A. A. ir S. J. sveikata.

LR BK 284 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti ( BK 15 str. 2 d. 1 punktas ).Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti ir panašiai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, kaltinamasis smurtavo kitų asmenų akivaizdoje, tai yra veikė tyčia nukreipta ne tik sutrikdyti asmens sveikatą bet ir neišvengiamai pažeisti viešąją tvarką, kas jam ir pavyko įgyvendinti- tvarka viešoje vietoje buvo pažeista, ramybė sutrikdyta, o atkurta,- tik nukentėjusiųjų pastangomis, atvykus policijos pareigūnams. Teismas daro išvadą, kad G. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 dalį . Kadangi tyčinio , įžūlaus ir smurtinio kaltinamojo elgesio ir veiksmų pasėkoje V. D. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, tai kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 138 str.1 d., jo veikoje yra ir šio nusikaltimo sudėtis.

LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas G. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės veikų padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. V. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ( LR BK 11 str. ). Taip pat atsižvelgiama, kad G. V. laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą jis įrašytas, tačiau jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jam nustatytas psichikos sutrikimas galėjo įtakoti jo sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. G. V. vedęs, baustas administracine tvarka , dirbantis. Nors G. V. teistumas yra išnykęs, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje jis buvo teisiamas už chuliganizmą laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos jiems neatlygino. Dėl išdėstyto sprendžiama dėl bausmės –laisvės atėmimo , kaip numatytos LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. sankcijose ir labiausiai atitinkančios bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus LR BK 41 str. 2 dalyje, paskyrimo. Teismas sprendžia, kad G. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę , bus pasiekti bausmės paskyrimo tikslai, numatyti LR BK 41 str. , tačiau tikslinga laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, kadangi kaltinamais gyvena šeimoje, yra dirbantis, žada daugiau nenusikalsti. Paskirtos už kiekvieną nusikaltimą bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, remiantis LR BK 63 str.1, 2,5 dalimis subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidedamas, nustatant teismo įpareigojimus.

Civilinis ieškovas V. D. palaikė pateiktą civilinį ieškinį, nes jam nusikaltimu G. V. padarė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis su byloje pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės sutinka, tačiau 500 Lt ribose. Šio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas tik nukentėjusiojo paaiškinimais , o bylos medžiagoje nėra turtinės žalos įrodymų, šių įrodymų nukentėjusysis nurodęs, kad neteiks, o neturtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais , todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinį tik dėl neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamojo teismas patenkina iš dalies. Žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į nukentėjusiojo paaiškinimą, nustatytas nusikalstamos veikos ir neturtinės žalos pasekmes- nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau jis iki šiol patiria dvasinius pergyvenimus dėl skaudžių įvykio aplinkybių prisiminimo, patirto pažeminimo, nepatogumo ir skausmo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą -padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčia, įžūliai akivaizdoje kitų asmenų. Taip pat teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį- jis yra dirbantis turį neįgalimą, darbingumas 50 procentų. Įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas , remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir LR CK 6.250 str., nustato neturtinės žalos dydį pagal nukentėjusiojo paaiškinimus – 500 Lt ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkina iš dalies, priteisiant 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo G. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

Civilinė ieškovė S. J. palaikė pateiktą civilinį ieškinį, nes ji nusikaltimu G. V. padarė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis su byloje pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės sutinka, tačiau 500 Lt ribose. Šio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas tik nukentėjusiosios paaiškinimais , o bylos medžiagoje nėra turtinės žalos įrodymų, šių įrodymų nukentėjusioji nurodė, kad neteiks, o neturtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais , todėl nukentėjusiosios civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamojo teismas patenkina iš dalies. Žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į nukentėjusiosios paaiškinimą, nustatytas nusikalstamos veikos ir neturtinės žalos pasekmes- nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau ji iki šiol patiria dvasinius pergyvenimus dėl skaudžių įvykio aplinkybių prisiminimo, patirto pažeminimo, nepatogumo ir skausmo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą -padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčia, įžūliai akivaizdoje kitų asmenų. Taip pat teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį- jis yra dirbantis turį neįgalimą, darbingumas 50 procentų. Įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas , remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir LR CK 6.250 str., nustato neturtinės žalos dydį pagal nukentėjusiosios paaiškinimus – 500 Lt ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkina iš dalies, priteisiant 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo G. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

Civilinis ieškovas A. A. palaikė pateiktą civilinį ieškinį, nes jam nusikaltimu G. V. padarė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis su byloje pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės sutinka, tačiau 300 Lt ribose. Šio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas tik nukentėjusiojo paaiškinimais , o bylos medžiagoje nėra turtinės žalos įrodymų, šių įrodymų nukentėjusysis nurodęs, kad neteiks, o neturtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais , todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinį tik dėl neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamojo teismas patenkina iš dalies. Žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į nukentėjusiojo paaiškinimą, nustatytas nusikalstamos veikos ir neturtinės žalos pasekmes- nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau jis iki šiol patiria dvasinius pergyvenimus dėl skaudžių įvykio aplinkybių prisiminimo, patirto pažeminimo, nepatogumo ir skausmo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą -padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčia, įžūliai akivaizdoje kitų asmenų. Taip pat teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį- jis yra dirbantis turį neįgalimą, darbingumas 50 procentų. Įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas , remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir LR CK 6.250 str., nustato neturtinės žalos dydį pagal nukentėjusiojo paaiškinimus – 500 Lt ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkina iš dalies, priteisiant 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo G. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

Teismas byloje turėjo 18,00 Lt pašto išlaidų, kurias pripažįsta proceso išlaidomis ir išieško jas solidariai iš kaltinamojo įstatyminių atstovų į valstybės pajamas ( LR BPK 103 str.1p., 6 p., 105 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 298 , 303-305,307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams..

Remiantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti G. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti G. V. laikinojo sulaikymo laiką vieną parą ( 2011 06 11.)

Vadovaujantis LR BK 75 str., G. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš G. V. nukentėjusiajam V. D. 500 (penkis šimtus ) litų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš G. V. nukentėjusiajam V. D. 500 (penkis šimtus ) litų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį iš dalies patenkinti. Priteisti iš G. V. nukentėjusiajai S. J. 500 (penkis šimtus ) litų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. V. į valstybė pajamas 18 (aštuoniolika ) litų teismo proceso išlaidų.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – „rašytinį pasižadėjimą neišvykti“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė