Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-365-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
T-365-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00582-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-365-1017/2018
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00582-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, paskirtą bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d., ekstradicijos į Lietuvą tikslu Vokietijos Federacinėje Respublikoje 54 dienų laikino suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. bei suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatant nuteistajam įpareigojimus – pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir pasiuntė nuteistąjį atlikti paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 31 d., pabaiga – 2019 m. birželio 12 d., ½ bausmės atliko 2017 m. spalio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. kovo 16 d. – 1 metai 2 mėnesiai 27 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-15 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 59-54 taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. birželio 12 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. birželio 12 d.; 3)dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; be to, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 3 d.).

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo lygtinai paleisti R. G. iš pataisos įstaigos (ne)tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. spalio 28 d., jo prašymas svarstomas antrą kartą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pirmą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje jis buvo svarstytas 2017 m. lapkričio 23 d., buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 54 balus, pažeistas probacijos sąlygas bausmės vykdymo atidėjimo metu, gyvenimo būdą laisvėje – nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, buvo linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis – alkoholiu, į mąstymą ir elgesį – savikontrolės ir įžvalgos apie turėtus sunkumus, kurie vis dar gali egzistuoti, stoką, negebėjimą spręsti problemas, stengiantis nuo jų atsiriboti, nuostatas – polinkį pateisinti savo nusikalstamas veikas, į tai, kad jis pataisos namuose nedirba. Lygtinio paleidimo komisija nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, lankyti AA grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šioje byloje teismui pateiktoje 2018 m. kovo 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-51 nurodyta, kad nuteistasis R. G. pilnai įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas (lanko AA užsiėmimus, įstaigos psichologinės tarnybos organizuotas paskaitas bei individualias konsultacijas, atliko gerbūvio darbus). Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad R. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 54 balas, iš jų statiniai veiksniai sudaro 27 balus, dinaminiai – 27 balus. Taigi, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam R. G. tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis, R. G., minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis anksčiau teistas nebuvo. Į Vilniaus pataisos namus jis atvyko 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. gegužės 4 d. bausmę atlikinėja paprastosios grupės sąlygomis. Nusikaltimo padarymo metu nuteistajam buvo 41 metai. Nuteistasis teigia, kad nėra vartojęs jokių narkotikų, Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri televizijos laidas, skaito, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatyto režimo reikalavimų nepažeidė, bet ir neskatintas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis dalyvauja Laisvalaikio užimtumo programoje, aktyviai dalyvauja vykstančiuose įstaigoje sporto renginiuose; naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, lanko AA grupę, kur įgijo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei, dalyvauja 12 žingsnių programoje, nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dalyvavo Vilniaus pataisos namų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo reabilitacijos programoje ir užbaigė 1 etapą „Įžanginė Grupė“, nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“.

Iki įkalinimo nuteistasis dirbo pagal verslo liudijimą statybos darbus. Jis turi vairuotojo specialybę, sunkvežimių vairuotojas (C kategorija). Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojų elektra specialybės. Jis geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja toliau dirbti pagal verslo liudijimą statybininku.

Nuteistasis kiekvieną mėnesį iš artimųjų gauna pinigines perlaidas po 50 Eur. Pinigų savo poreikių tenkinimui nuteistajam pakanka, taupyti lėšas moka. Vilniaus pataisos namai nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų raštų neturi. Teismo nuosprendžiu yra priteista procesinių išlaidų – 1 685 Eur suma, pasak nuteistojo, dalis šios sumos yra padengta jam būnant probacijos tarnybos priežiūroje. R. G. palaiko ryšius su tėvais – laiškais, telefonu, bet pasimatymų metu nelankomas. Nuteistasis jaudinasi dėl tėvų sveikatos, kurie turi neįgalumą, jiems reikalinga priežiūra. Nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja juos globoti. Be to, jis turi 13 metų dukrą, su kuria bendrauja tik laiškais; su sugyventine ryšiai nutrūko. Dirbdamas, R. G. planuoja dukrą remti finansiškai. Nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuoja gyventi kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvai tam neprieštarauja. Pažymėtina, kad R. G. su bendrininkais ryšių nepalaiko, nuo jų atsiribojo. Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Vertindamas, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nustatyta nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo rizika nepasikeitė. Sumažėjo rizika gyvenimo stiliaus srityje 5 balais (buvo nustatyta 10 balų, šiuo metu nustatyta 5 balai), bet padidėjo rizika nuostatų srityje 5 balais (buvo nustatyta 5 balai, šiuo metu – 10 balų). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje; jis buvo linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Pažymėtina, kad R. G. nenoriai pripažįsta, jog dažnai ir nesaikingai vartojo alkoholį. Savo alkoholio vartojimo įpročius jis stengiasi pateisinti, o su tuo susijusias problemas nuslėpti, sumenkinti. Teigia, kad vartojimas nebuvo problema, paskutiniais metais vartodavo itin retai (vienas iš reto vartojimo atvejų – „didelė proga“, prieš išvykstant į pataisos namus). Be to, jis pervertinimo metu nuslėpė pirminio vertinimo metu išsakytą faktą, kad dėl alkoholio vartojimo ne kartą buvo pašalintas iš darbo. Taip pat alkoholio vartojimas turėjo įtakos R. G. nusikalstamam elgesiui (nusikaltimų vykdymo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio). Pervertinimo metu neigė, kad probacijos sąlygų pažeidimai, dėl kurių jam buvo paskirta bausmę atlikti laisvės atėmimo vietoje, yra susiję su alkoholio vartojimu. Vėliau, supratęs, kad šie faktai vertintojui yra žinomi, nenoriai pripažino, situaciją numenkindamas, teigdamas, kad jo pyktis buvo įvertintas kaip girtumas. Nors R. G. iš dalies supranta alkoholio vartojimo ryšį su savo nusikalstamu elgesiu ir kitomis problemomis, šiuo metu išreiškia motyvaciją keisti savo alkoholio vartojimo įpročius, nes išėjus į laisvę reikės vairuoti automobilį, bei nori pakeisti gyvenimą, tačiau tuo pačiu nepripažįsta, kad praeities vartojimas buvo reikšminga problema, kurią reikėtų keisti.

Nors R. G. tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs, jis yra kalbus, geba pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, tačiau pokalbio metu jautėsi įsitempęs, sunkiai atsakydavo į konkrečius klausimus, kuriems nebuvo pasiruošęs (pvz., teigė konfliktus sprendžiantis naudodamas „psichologinius būdus“, tačiau paklausus, kokie yra psichologiniai būdai, atsakyti negalėjo), konfliktinėse situacijose jis gali sureaguoti priešiškai, agresyviai. Pasižymi gana žema tolerancija frustracijai. Pateikia ambivalentišką informaciją, nors teigia, kad su konfliktais niekada nesusiduria, jų vengia, tačiau tuo pačiu pamini keletą atvejų, kuomet, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktų su nepažįstamais asmenimis metu susimušdavo. Nelinkęs apsvarstyti, neplanuoja ir neatsižvelgia į savo elgesio pasekmes, ir dėl to nesugeba paaiškinti savo veiksmų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį, tvirtina, kad neprisimena ir nesupranta, kaip atsidurdavo nusikaltimo vietoje, atsakomybę perkelia draugams ir alkoholio įtakai. Be to, jis stokoja pareigingumo ir įsipareigojimų vykdymo šeiminiame gyvenime, pvz., vaiko priežiūros ir išlaikymo klausimais. Sunkiai išskiria savo problemines sritis, išskyrus alkoholio vartojimo įtaką nusikalstamam elgesiui, bei savo indėlį jų atsiradimui. Teigia, kad nei šiuo metu, nei praeityje nebuvo susidūręs su jokiomis problemomis. Apskritai, kaip matyti iš bylos duomenų, asmuo stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, dažnai kartoja tas pačias klaidas. Apie ateities tikslus šiuo metu kaba nekonkrečiai, kaip tikslus įvardija norą išeiti į laisvę ir prižiūrėti tėvus. Pamini, kad lygtinio paleidimo atveju, gyventų su tėvais, norėtų dirbti.

Pastebėtina, kad nors R. G. bendrai nusikalstamo elgesio neremia, tačiau kalbėdamas apie savo poelgius yra linkęs juos pateisinti ir sumenkinti, lygindamasis su kitais nusikaltimais (pvz., „kas čia tėra - kuro vagystė?“). Be to, jis reiškia stiprias diskriminacines nuostatas apie kitos orientacijos asmenis, teigia, kad jokiu būdu negalėtų gyventi, laiko iškrypėliais, pasak jo, visi mano taip pat, kaip jis, pokalbis šia tema jam sukėlė susierzinimą. Ir nors R. G. Pataisos namų priežiūrą ir apribojimus priima, teigia, kad stengsis paisyti ir laikytis nustatytų taisyklių, priešiškų nuostatų priežiūrą vykdančių pareigūnų atžvilgiu neišreiškia, tačiau vis dėlto ankstesniais priežiūros periodais yra pažeidęs probacijos apribojimus – nebuvo nustatytu laiku namie, vairavo išgėręs. Savo padarytus pažeidimus vertina gana paviršutiniškai, atsainiai, teigdamas, kad iš probacijos pareigūnų patyrė spaudimą, pažeidimus padarė priverstas aplinkybių.

Svarbu ir tai, kad teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą R. G.. Minėta, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, tačiau dėl įvykdytų pažeidimų Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir pasiuntė nuteistąjį atlikti paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Be to, kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo teismo ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tik po ekstradicijos į Lietuvą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kur jis buvo suimtas 54 dienas (nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepasikeitė, jis nėra kritiškas savo elgesiui, nuteistajam jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis probacijos sąlygas pažeidė, be to, jis slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas tik taikant ekstradiciją, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad, išėjęs į laisvę, R. G. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė