Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-482-258/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-482-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18479-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
T. S.
Civilinė byla Nr. 2S-482-258/2012Proceso Nr. 2-01-3-18479-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 109; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui T. S. dėl nuomos sutarčių nutraukimo, skolos už nuomos paslaugas priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. S. 662,67 Lt nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2246-(2.14.17-TR2), 795,96 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo T. S. minėtas ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, iškeldinti atsakovą T. S. su visu atsakovui priklausančiu turtu iš negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

2011-05-12 šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą šalių ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo T. S. taikos sutartį tokiomis sąlygomis: ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsisako reikalavimų atsakovui T. S. dėl 662,67 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 795,96 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, materialiojo turto nuomos sutarčių nutraukimo bei atsakovo iškeldinimo su visu jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2011-05-23 sumokėti ieškovui 1 325,34 Lt nuomos mokestį už būsimus dvejus nuomos mėnesius. Teismas civilinę bylą Nr. 2-1108-861/2011 nutraukė.

Nurodė, kad pagal LR CPK 267 str. teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Kadangi pagal prašomos patvirtinti taikos sutarties nuostatas (ieškovas gali įskaityti kaip baudą atsakovo sumokamą dviejų mėnesių nuomos mokestį atsakovo prievolės nevykdymo atveju; atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal nuomos sutartis, minėtos sutartys laikomos nutrauktomis, o atsakovas privalo iš jų išsikelti) ieškovas gali įskaityti atsakovo sumokėtą nuomos mokestį kaip baudą, nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą su sąlyga, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, teismas tvirtino tik taikos sutarties sąlygą dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui nuomos mokestį už būsimus dvejus nuomos mėnesius.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2011 m. gegužės 12 d. šalių pasirašytą taikos sutartį su visomis šalių sutartomis sąlygomis. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartyje yra konstatavęs, kad sutarties turinio, jos sąlygų sudarymas yra šalių išimtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti šių klausimų. Vadinasi, teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti laisva šalių valia sudarytos sutarties sąlygų. Teismui patvirtinus tik dalį tarp šalių sudarytos taikos sutarties, šalių valia nebesutampa, teisinė taika tarp jų nebėra pasiekta (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. b. Nr. 2S-1278-275/10). Remiantis CPK 267 straipsniu, teismas galėjo netvirtinti taikos sutarties tik, jei sutartis prieštarauja: 1) imperatyvioms įstatymų nuostatoms; 2) viešajam interesui. Kadangi teismas nenustatė nei prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms, nei viešajam interesui, sutartis sudaryta nepažeidžiant sutarčių laisvės principo, vadinasi, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartyje numatytus 3,4,5 punktus. Jei teismo vertinimu taikos sutartis ar jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, teismas turėjo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, tačiau negalėjo tvirtinti tik dalį sąlygų. Netvirtindamas esminių taikos sutarties sąlygų, teismas pažeidė taikos sutarties esmę. Apeliantas kategoriškai nesutinka su 2011 m. gegužės 12 d. nutarties patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis, todėl, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad taikos sutarties 3,4,5 punktų tvirtinti nėra teisinio pagrindo, prašo nagrinėti bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Remiantis CPK 140 str. 3 d., šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Taikos sutartis faktiškai išsprendžia kilusį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., CPK 42 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti laisva šalių valia sudarytos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartyje įtvirtintų sąlygų. Jei teismas manė, kad minėta taikos sutartis ar jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, tokiu atveju turėjo atsisakyti tvirtinti minėtą taikos sutartį, tačiau teismas minėta nutartimi netvirtino tik taikos sutartyje 3, 4, 5 punktuose nurodytų nuostatų, kurios buvo esminės Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo pasirašyti taikos sutartį sąlyga.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažymi, kad taikos sutarties esmė yra šalių valios sutapimas, t.y. kai abi šalys sutaria ginčą išspręsti taikiai ir tokiu būdu tarp šalių atkuriama teisinė taika. Tačiau šiuo atveju iš ieškovo pateikto atskirojo skundo matyti, kad teismui patvirtinus tik dalį tarp šalių sudarytos taikos sutarties ir nepatvirtinus taikos sutartyje 3,4,5 punktuose nurodytų nuostatų, šalių valia nebesutampa, teisinė taika nėra tarp jų pasiekta, ieškovas nesutinka su teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, nepatvirtinus 3, 4, 5 punktuose nurodytų nuostatų, kurias ieškovas laikė esminėmis sutikimo pasirašyti taikos sutartį sąlygomis. Šiuo atveju nėra šalių valios bylą užbaigti taikiai, atitinkamai nėra realizuojamas ir šalių dispozityvumo principas.

Pirmos instancijos teismas atsisakė tvirtinti pateiktos šalių taikos sutarties 3, 4, 5 punktų nuostatas, nurodęs, kad jos yra sąlyginės, o teismui pagal LR CPK 267 str. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis yra viena iš sutarčių rūšių (CK 6.983 str. – 6.986 str.), vadinasi, jai taikomos ir sandorius reglamentuojančios teisės normos. CK 1.66 str. numato galimybę šalims sudaryti sąlyginį sandorį, t.y. tokį sandorį, kurio teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (CK 1.66 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė taikos sutartį, kurioje numatė šios sutarties užtikrinimo priemones, t.y. sąlygas, kurioms esant savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutartys bus laikomos nutrauktomis, o atsakovas privalės išsikelti iš negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl šių sąlygų sutarė abi šalys (atsakovas ne tik pasirašė taikos sutartį, bet ir nepateikė atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prieštarautų jo argumentams), jos neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.). Šalims žinoma, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jų netvirtinti. Kadangi teismas ne pats nustato šias sąlygas, o tvirtinta šalių sutartį, tokios teismo nutarties negalima laikyti sąlygine, nors tvirtinamoje taikos sutartyje (šalių sandoryje) ir numatytos tam tikros sąlygos.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas dėl taikos sutarties tvirtinimo ir sąlyginio sprendimo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – tvirtinama Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo T. S. teismui pateikta taikos sutartis (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo T. S. prašymą patvirtinti taikos sutartį išspręsti iš esmės:

patvirtinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ir atsakovo T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 12 dieną pasirašytą taikos sutartį, kuria:

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsisako nuo visų ieškinio reikalavimų, t. y.: priteisti iš atsakovo T. S. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 662,67 Lt nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2); priteisti iš atsakovo T. S. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 795,96 Lt delspinigių; priteisti iš atsakovo T. S. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 8,05 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo T. S. sudarytas 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2); iškeldinti atsakovą T. S. su visu atsakovui priklausančiu turtu iš negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 230,99 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1H1m) ir negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 42,17 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1H1ž).Atsakovas įsipareigoja ne vėliau nei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šios taikos sutarties pasirašymo sumokėti ieškovei dviejų 2 (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio dydžio pinigų sumą, t.y. 1 325,34 Lt, kuri atiteks ieškovei kaip bauda, jei atsakovas nevykdys arba netinkamai vykdys savo prievoles pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir/ar 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2).Šalys susitaria, kad atsakovui neįvykdžius Taikos sutarties 2 p. numatytos pareigos ne vėliau nei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šios taikos sutarties pasirašymo sumokėti ieškovei dviejų 2 (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio dydžio pinigų sumą 2008 m. lapkričio 12 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir/ar 2010 m. vasario 9 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2) laikomos nutrauktomis ir atsakovas įsipareigoja išsikelti iš užimamų negyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Šalys susitaria, kad atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant (susidarius įsiskolinimams už negyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomą ar pažeidus kitas nuomos sutarčių sąlygas) 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir/ar 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2) 2008 m. lapkričio 12 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2173-(5.2-TR2) ir/ar 2010 m. vasario 9 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2246-(2.14.1.17-TR2) laikomos nutrauktomis ir atsakovas įsipareigoja išsikelti iš užimamų negyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Šalys supranta, kad pagal Civilinio proceso kodekso 584 str. taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jos nevykdant geranoriškai gali būti teismo išduodamas vykdomasis raštas. Atsakovui geranoriškai nevykdant šios taikos sutarties sąlygų, ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1108-861/11 išdavimo dėl Atsakovo iškeldinimo.Šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Šalys susitaria, kad teismo išlaidas (pašto ir pan.) padengia atsakovas.Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 294 str. 2 d.), t.y., kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, byla yra nutraukta ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebus negalima.Šalys įsipareigoja viena kitai nereikšti jokių reikalavimų ir pretenzijų, susijusių su c. b. Nr. 2-1108-861/11 pareikštais reikalavimais, išskyrus dėl šioje Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar jų netinkamo vykdymo.

Nutraukti civilinę bylą Nr.2-1108-861/2011 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui T. S. dėl nuomos sutarčių nutraukimo, skolos už nuomos paslaugas priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teisėja Rita Kisielienė