Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. M. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto D. L. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. 295 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, iš chuliganiškų paskatų, staiga akseleruodamas ir prasukdamas automobilio ratus, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, tokiais veiksmais padarė eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 4, 9, 18 punktuose.Utenos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, jog Pažeidėjas vairavo iš chuliganiškų paskatų, kadangi jis suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti. Kartu nurodo, jog tokiu būdu jis siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo vairavimo sugebėjimus, automobilio galimybes, todėl 2017 m. sausio 27 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir skundžiamą 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.Nesutikdamas su skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi Pažeidėjas prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį 20-30 km/h greičiu jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Į aikštelę atvyko susitikti su drauge, kurios neradęs, nuvažiavo į kitą aikštelės galą ir grįžo atgal. Kelio danga buvo padengta sniegu, o automobilis varomas galiniais ratais, todėl pasukus kairėn, automobilio galą netikėtai sumėtė, tačiau tai nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, kadangi nei žmonių, nei automobilių jo važiuojamoje trajektorijoje nebuvo, tokiu būdu KET 4, 9, 18 punktų jis nepažeidė.Pažymi, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad policijos tarnybinis automobilis tolsta nuo aikštelės, o tai savaime nepatvirtina, kad policijos pareigūnai tamsiu paros metu matė automobilį, kuris neva buvo vairuojamas chuliganiškai (suko ratą slysdamas šonu) ir girdėjo skleidžiamą jo garsą. Kita vertus, iš vaizdo įrašo matyti, kad yra užfiksuotas galinių ratų slydimas, trunkantis 2-3 sekundes.Tvirtina, jog teismo išvados apie jo motyvą priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti jo vairavimo sugebėjimus, automobilio galimybes, yra nepagrįstos, kadangi aikštelėje nebuvo asmenų, kurie stebėtų ar kuriems jis demonstruotų, savo vairavimo įgūdžius ar automobilio galimybes.Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² str. 2 d., kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog jis vairavo iš chuliganiškų paskatų, todėl apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos. Su šiais jo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, iš chuliganiškų paskatų, staiga akseleruodamas ir prasukdamas automobilio ratus, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir konstatuodamas Pažeidėjo kaltę, vadovavosi policijos pareigūnų L. D. ir A. J. parodymais, vaizdo registratoriaus įrašu ir kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie įrodymai negali būti pripažinti pakankamais bei leidžiančiais daryti kategorišką išvadą dėl Pažeidėjo kaltės vairuojant chuliganiškai. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia faktą, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Pažeidėjas tyčia pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tokiu būdu sukeldamas pavojų aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys, jog Pažeidėjas tiek pasiaiškindamas iš karto įvykio vietoje policijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis posūkyje pradėjo slysti ne dėl to, kad jis vairavo iš chuliganiškų paskatų, tačiau būtent dėl slidžios bei snieguotos kelio dangos. Tai, kad įvykio metu kelio danga buvo snieguota patvirtina vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio matyti, kad eismo sąlygos buvo blogos (slidi, tik ką apsnigta kelio danga, provėžos). Kitas svarbus ir teismo požiūriu esminis, sprendimą žymia dalimi įtakojantis, aspektas, jog Pažeidėjo greitis įvykio metu siekė vos 20 - 30 km/h, ką patvirtina policijos pareigūno L. D. parodymai teisme bei pateiktas vaizdo įrašas. Tokiu būdu užfiksuotas automobilio greitis kelia abejones tuo, ar važiuodamas nurodytu greičiu vairuotojas stengėsi priešpastatyti save prieš kitus neatsižvelgdamas ir ignoruodamas eismo saugumą, ar vairuotojas tiesiog stengėsi įvertinti savo vairavimo įgūdžius bei automobilio galimybes slidžiame kelyje, savaime aišku įvertinus tokio vertinimo saugumą ir galimas pasekmes. Teismo nuomone, savaime kiekvieną automobilio slydimą slidžioje kelio dangoje vertinti kaip pavojingą, iš chuliganiškų paskatų, vairavimą, neįvertinus visumos užfiksuotų aplinkybių, yra nepagrįsta ir neobjektyvu. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje matyti ir kiti automobiliai, o žmonės galėjo pasirodyti bet kuriuo metu, tačiau pažymėtina, kad Pažeidėjo vairavimas aukščiau paminėtu greičiu pavojingos situacijos bei jokio realaus pavojaus nekėlė nei eismo, nei vairuotojo, nei kitų asmenų saugumui. Duomenų, kad toks vairavimo būdas būtų sukėlęs kitų asmenų neigiamą reakciją, nepasitenkinimą, pastarieji būtų informavę atvykusius pareigūnus, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matomi automobiliai stovėjo priešingame aikštelės gale, nei užfiksuotas automobilio slydimas, o asmenys, kurie galėtų patvirtinti, jog Pažeidėjas vairavo chuliganiškai, nustatyti nebuvo. Policijos pareigūnai L. D. ir A. J., fiksavę įvykį, parodė, kad Pažeidėjas tyčia akseleravo automobilį, kadangi girdėjosi variklio garsai, tačiau šiuo atveju, kyla pagrįstos abejonės, ar važiavimas 20-30 km/h greičiu gali sukelti tokį triukšmą, kuris galėjo būti girdimas tarnybiniu automobiliu važiuojantiems pareigūnams. Kita vertus, šios aplinkybės nėra įmanoma patikrinti, kadangi pateiktame įraše yra užfiksuotas tik vaizdas, todėl negalima kategoriškai teigti, kad tyčinis automobilio akseleravimas patvirtina Pažeidėjo veiksmų pavojingumą ir kiekvienas panašaus pobūdžio akseleravimas automobiliui važiuojant pakankamai lėtai savaime gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas. Vairuotojo veiksmų įvertinimui ypač svarbu atsižvelgti į eismo, pėsčiųjų intensyvumą, aplinką, kurioje vairuojamas automobilis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas, apšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje, nedideliu greičiu, automobilį vairavo vienas. Toje vietoje kitų automobilių ir pėsčiųjų eismas nevyko, todėl žinant automobilio greitį, kurį yra pagrindas vertinti kaip pakankamai saugų, teigti, kad A. M. automobilį vairavo rizikingai, neįvertinęs saugumo, netgi jeigu jis važiuodamas 20 – 30 km/h greičiu tyčia akseleravo automobilį, nėra jokio pagrindo. Taigi šių išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad A. M. tyčia vairavo chuliganiškai, kad jo veiksmai vairuojant automobilį kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas esamoje situacijoje netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Esant tokioms aplinkybėms, jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo byla Pažeidėjui nutraukiama jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šis nutarimas neskundžiamas.