- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- e1-1332-1240/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37690-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaikus, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su nepilnamete dukterimi V. G., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, tyčia stumdydama V. G. ir nuo smūgio V. G. galva trenkiantis į spintelę, suimdama V. G. už galvos ir trenkdama V. G. galvą į spintelę, tempdama V. G. už plaukų, pargriaudama V. G. ant žemės, atsisėsdama ant V. G. ir jai suduodama vieną kartą į pilvą, tuo ją sužalojo padarydama paviršinę muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio antakio sumušimą pasireiškusį paraudimu, skausmingumu, taip nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – nepilnametei dukteriai V. G. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
2. Kaltinamoji E. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad ji psichiatro kabinete neregistruota, galvos traumų neturėjusi, pilnai suvokia savo veiksmus. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 22 val. 50 min. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo išgėrusi. Matė, kad dukra V. G. su kažkuo kalbasi mobilaus ryšio telefonu. Ji iš dukters atėmė telefoną, tada dukrai prasidėjo isterija, ji puolė ir norėjo atsiimti telefoną. Tarp jos ir dukters kilo konfliktas. Konflikto metu ji dukrą stūmė virtuvėje, po to prisimena, kad stūmė ją savo miegamajame kambaryje. Įvykio metu buvo pakankamai neblaivi, todėl visų aplinkybių papasakoti negali. Gali būti, kad kai stūmė V.G., jos galva trenkėsi į spintelę, bet to dėl girtumo nepamena. Vėliau vyko grumtynės miegamajame kambaryje. Prisimena, kad kambaryje miegamajame grūmėsi dėl mobilaus ryšio telefono. Visas konfliktas vyko dėl jos mobilaus ryšio telefono. Pripažįsta, kad sužalojimai mergaitei atsirado nuo jos veiksmų. Pripažįsta, kad jai sukėlė skausmą ir padarė sužalojimus. Bet V.G. taip pat apdraskė, kai grūmėsi. Buvo labai susipykusios su V.G. Dėl pykčio ir girtumo ne visas aplinkybes pamena. Slėpėsi po lova, nes T. L. sakė ten lįsti ir slėptis, besislėpdama užmigo. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuoširdžiai gailisi smurtavusi prieš savo dukrą. Prašo skiri viešuosius darbus, sutinka neatlygintinai dirbti visuomenės labui.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamosios E. L. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. Nukentėjusiosios V. G. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, mėnesio pabaigoje, apie 15 val., grįžo iš mokyklos namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jos mama E. L. buvo girta. Grįžusi namo pasupo, pavalgydino ir užmigdė mažąjį brolį, tada bandė kitą brolį užmigdyti, bet jis nuo jos pabėgo. Prigulė ant lovos ir užmigo. Kai nubudo vienas brolis buvo virtuvėje šlapias. Mamai sakė, kad trys žmonės virtuvėje ir negali pasirūpinti vaiku. Dėl to mama ir supyko. Tada ėjo telefonu kalbėtis su sese, jai siuntė balso žinutes. Buvo lauke. Mama ateidavo parėkdavo ir vėl išeidavo. Po to nuėjo į kambarį atsigulė į lovą. Mama atėjo į kambarį ir užleido muziką ant visiško garsumo. Mamai sakė duoti pultelį ir tuo metu dingo jos telefonas. Tada mama nuėjo į virtuvę vėl gerti alkoholio, ėjo iš jos paimti pultelio, kad pritildyti muziką. Mama būnant virtuvėje pastūmė, ją stūmė atgal, kad praeitų pas T. L. Tada nuėjo pas miegantį mamos vyrą T. L., kuriam sakė eiti apraminti mamos. Bet jis nesikėlė, girtas miegojo. Mama sakė, kad T.L. nepadės. Tada mama vėl stumdė, ją stūmė atgal. Mama tada stipriai pastūmė, ji atsitrenkė į spintelę ir galva trenkė į tą spintelę. Tai buvo mamos kambarys. Tada mama paėmė jai už galvos, už pakaušio ir trenkė galvą į spintelę, tada suėmė plaukus juos pešė. Su mama kažkaip stumdėsi, mama ją stūmė, ji nukrito ant miegančio T.L. Tuo metu jau buvo iš mamos paėmusi telefoną. Norėjo paskambinti į savo telefoną, kad jį surastų. Mama ją, gulinčią ant grindų, užsėdo, atėmė telefoną ir trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą. Šio įvykio metu jai buvo perdrėkstas kaklas, antakis, iš nosies bėgo kraujas, lūpa prakirsta, apdraskyta ranka. Jai skaudėjo, kai mama mušė. Po to nubudo T. L. ir mama, maivydamasi jam sakė, kad dukra ją muša. Liudytoja pačiupo T.L. telefoną ir išbėgo į lauką skambinti sesei, kuri iškvietė policiją. Mama nuolat vartojo alkoholį, ją varo išeiti iš namų.
3.2. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Č. 2024 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos 14 metų amžiaus sesuo skundžiasi, kad tėvai ją sumušė ir išvarė iš namų. Namuose yra dar 6 nepilnamečiai vaikai. Tėvai girtauja. Sesuo glaudžiasi pas kaimyną. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 22 val. 57 min. nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1.20 prom. girtumas, miegamajame kambaryje, konflikto su nepilnamete dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, ją stumdė, po to nuo smūgio V. G. atsitrenkus į spintą. E. L. ranka suėmusi V. G. už plaukų, juos tempė ir ne mažiau vieną kartą trenkė jos galvą į spintą. Pargriovusi V. G. ant žemės, ant jos užgulė ir nenustatytą kiekį smūgių kumščiavo, į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais E. L. savo nepilnametei dukrai V. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė įdrėskimą ant kaklo, ant dešinės pusės vidurinio piršto, ant dešiniojo antakio ir patinimą apatinės lūpos vidinėje dalyje. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai apžiūrėjo V. G.. Įvykio metu E. L. sutuoktinis T. L., gim. (duomenys neskelbtini), miegojo. Namuose buvo mažamečiai E. L. vaikai: N. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
3.3. Liudytojo T. L. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo savo namuose kartu su sutuoktine E. L. ir 5 mažamečiais vaikais. Liudytojas buvo savo miegamajame kambaryje ir miegojo lovoje. Maždaug apie 22.50 val., tikslaus laiko nepamena, gulėdamas lovoje išgirdo namuose triukšmą. Girdėjo, kad konfliktuoja E.L. ir jos dukra V.G. Dėl ko jos pykosi nežino, nes tiksliai neišgirdo. Išgirdęs triukšmą, atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę, kur buvo E.L. ir V.G. Jam įėjus į kambarį, V.G. staiga paėmė ant spintelės buvusį telefoną ir išbėgo į lauką. E.L. liko kambaryje. Liudytojas žmonos apie nieką neklausė, o ji taip pat nieko nesakė. Po to E.L. nuėjo miegoti, jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. E.L. ir V.G. dažnai nesipyksta, kiek žino, E.L. prieš V.G. nesmurtauja.
3.4. Liudytojos A. S. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. dirbo Valstybės Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste (budėtoja). Budėjimo metu buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra smurtaujama šeimoje ir neprižiūrimi mažamečiai vaikai. Kartu su kolega N. P. atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad šeimoje mama E. L. sukonfliktavo su savo nepilnamete dukra V. G.. V. G. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad E. L. V. G. nedavė savo telefono. Tuomet V. G., paėmusi mamos telefoną, norėjo iš jo paskambinti į savo telefoną ir taip jį surasti, tačiau E. L. savo telefoną iš V. G. atėmė ir pradėjo ją stumdyti. Po to V. G. nuėjo pas savo patėvį ir norėjo jį pažadinti. E. L. V. G. kažką pasakė ir priėjusi pastūmė, tačiau V. G. ją pastūmė atgal ir jos paklausė, kodėl mama stumdosi. V. G. sakė, kad mama ją taip stipriai pastūmė, kad ji pati atsitrenkė į spintelę ir jos galva atsitrenkė į spintelę, po to E. L. V. G. suėmė už galvos ir trenkė į spintelę, bei suėmusi už veido įdrėskė. Matėsi ant dešinio antakio įdrėskimas. E. L. taip pat savo dukrai pešė plaukus ir juos išpešė. Po to mama ir dukra apsistumdė. Apsistumdymo metu V. G., bandydama iš mamos paimti telefoną, nukrito ant savo patėvio T.L., tuomet pargriuvo ant žemės. Kuomet V. G. gulėjo susirietusi ant žemės, ant jos užlipo mama, ją užguldama ir bandė ištraukti telefoną. Tada E. L. V. G. kumščiu taikėsi į šoną, tačiau nepataikė, po to taikėsi į pilvą ir į jį pataikė. Pasak V. G., po smūgio jai skaudėjo pilvą. Paskui V. G. nugriuvo ant T.L. Tuomet T.L. atsikėlė ir paklausė kas čia vyksta. E. L. T.L. pasakė, kad V. G. ją muša. Tuo metu V. G. verkė ir bandė iš E. L. pagriebti telefoną. E. L. rėkė, kad V. G. ją žnaibo. V. G., nuėjusi į kitą kambarį, apsiavė batus ir paėmusi T.L. telefoną, išėjusi į lauką paskambino policijai. Visus šiuos įvykio faktus išdėstė V.G. V.G. sakė, kad po grumtynių su mama verkė. Pokalbio metu V.G. rodė, kad ant jos antakio yra įdrėskimas.
3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad V. G. nustatyta paviršinė muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio antakio sumušimas, pasireiškęs paraudimu, skausmingumu. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinė skausmą.
3.6. 2024 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas. Namo teritorija yra neaptverta, apžėlusi žole. Į namą patenkame iš šiaurės pusės, pro medines rudos spalvos duris. Įėjus pro duris yra prieangis. Prieangio dešinėje pusėje yra sandėliuko durys, kurios apžiūros metu uždarytos, dešinėje pusėje yra įėjimas į koridorių, kurio priekyje matomos medines tualeto patalpos durys, kurios apžiūros metu uždarytos. Dešinėje pusėje matomos kitos metinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį. Koridoriaus dešinėje pusėje yra medinės žalios spalvos duris, pro jas patenkame į virtuvės-vonios kambarį. Kambario dešinėje pusėje matome pastatomas medines spinteles, šaldytuvą, medinę pastatomą spintelę, kurioje plastikinis dubuo, vonią, joje sudėti nešvarūs indai ir puodai. Kambario priekyje yra pastatomos medinės spintelės, dujinė viryklė, dujų balionas, skalbimo mašina, ant sienos pakabintos virtuvinės spintelės, jose įvairūs namų ūkio daiktai ir buitinė technika. Kambario kairėje pusėje matoma pečių, prie jo juodos spalvos biuro kėdę, medinį suolą, už suolo matome medines duris, apžiūros metu durys atidarytos. Įėjus pro duris patenkame į miegamąjį kambarį, kurio dešinėje pusėje matome medinę spintelę su joje įrengtu veidrodžiu, ant spintelės padėti įvairūs rūbai, už spintelės kita pastatoma spintele, ant jo padėtas plastikinis baltos spalvos maišas, kuriame rūbai. Šalia jos šaldiklis, ant jo viršaus sukrauti rūbai ir kūdikio nešyklė. Kambario priekyje baltos-rudos spalvos sekcija, ant sekcijos yra televizorius. Televizoriaus priekyje sudėti nešvarūs moliniai indai, rūbai. Sekcijoje sudėti rūbai, parfumerijos produktai, suvenyrai, du augalų vazonai. Už sekcijos, kampe matomas plastikinė talpa, kuriose sudėti rūbai. Kambario dešinėje pusėje prie sienos yra minkštas miegamas, pilkos spalvos, kampas. Ant sudėti netvarkingi patalai. Ant grindų pavieniai matomi rūbai ir batai. Tarp minkšto kampo ir plastikinės taros, kurioje rūbai matomos medinės durys, įėjus pro jas yra vaikų kambarys. Kambaryje yra trys lovos, kuriose netvarkingi patalai, ant lovų sumesti rūbai. Kambario dešinėje puse prie sienos spinta. Prie durų, dešinėje pusėje yra sudėti žaislai. Namų aplinka netvarkinga. Įvykio vieta fotografuota. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.
3.7. 2024 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti iš Kūno kamerų duomenų bazės buvo gauti penki „body“ kamerų vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 7 min. 54 sek., užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Lauke stovi mergaitė Pareigūnė klausia: „kas nutiko?“ Mergaitė sako: „mama daužėsi, ji visa girta ir dar yra mažų vaikų“. Pareigūnė klausia: „kokius smurtinius veiksmus prieš tave atliko?“ Mergaitė sako: „aš prašiau, kad ji man duotų telefoną, bet ji nedavė pradėjo mane stumdyti, aš ją atgal stūmiau, tada ji mane dar stipriau stūmė ir tiesiog į spintą galvą daužyt...“ (mergaitė verkia). Pareigūnė klausia: „mama ar ir mamos vyras?“ Mergaitė sako: „mamos vyras miegojo, aš jį kėliau, bet jis nieko...“. Pareigūnė klausia : „o jis blaivas, irgi ne?“. Mergaitė sako: „aš negaliu niekur iš čia išvažiuoti, nes man gaila brolių“. Pareigūnė paklausia mamos duomenų. Mergaitė sako: „E. L..“ Atvyksta medikai išsiveda mergaitę į automobilį. Antrame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 30 min., užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta prie namo, beldžia. Duris atidaro vyras. Pareigūnai sako pakviesti žmoną. Vyras sako, kad nėra. Pareigūnai įeina į namus, pereina per kambarius moters nesimato. Pareigūnai klausia, kada ir kodėl moteris išėjo iš namų. Vyras pasako, nes susipyko su vaiku. Pareigūnė klausia ar matė konfliktą. Vyras atsako, kad tik girdėjo. Pareigūnė klausia: „pats blaivus?“. Vyras sako: „jo“. Pareigūnė sako, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Vyras atsisako pūsti į alkotesterį. Kviečiami Vaikų teisių darbuotojai. Pareigūnai su vyru name laukia Vaiko teisių darbuotojų. Trečiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 30 min., matyti vyras (T. L.). Pareigūnė apsižiūri įvykio vietą. Apžiūrinėdamas lovą, pareigūnas patalynės dėžėje randa moterį. Priėjęs vyras sako: „palik tu ją ramybėje, tu jos nematei“. Pareigūnė liepia moteriai atsikelti. Atsikėlusi moteris sako: „ <...>“ iš mano namų „<...>“. Virtuvėje yra mergaitė (V. G.). Moteris (E. L.) jai sako: „tu tai iš vis „<...>“ pas tėvą. Ateina moteris (E. L.): „tu man vaiko nedaužysi išsišiepiala, tegul šutina iš mano chatos“. Pareigūnė pasako, kad moteriai (E. L.), kad ji bus sulaikoma ir vežama į Panevėžį. Ketvirtame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė trukmė 30 min., užfiksuota, kaip E. L. uždaroma į laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė nueina pas medikus, kur yra mergaitė (V. G.) ir prašo papasakoti viską kaip buvo. Mergaitė (V. G.) sako: „aš grįžau iš mokyklos, bandžiau užmigdyti vaikus ir užmigau, kai atsikėliau virtuvėje pamačiau tris žmones: mama, T.L. ir brolis. Jie nematė, kad mažas vaikas baloje maudosi. Tada mama įjungė muziką garsiausiai, stumdytis pradėjo. Liepė T.L. ją raminti, bet T.L. nesikėlė. Tada ji mamą stūmė, mama ją atgal stūmė. Mama ją pastūmė į tiesiai į spintą, tada daužė galvą į spintą“. Penktame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 3 min. 51 sek., užfiksuota, kaip pareigūnė klausia: „ir tada ką suėmė už galvos ir trenkė į spintą?“ Mergaitė (V. G.): „nu, kažkaip taip“ (rodo su galvą kaip buvo trenkiama). Pareigūnė: „kiek kartų?“ Mergaitė: „du ar vieną, tada pešt plaukus pradėjo. Tada mes ant T.L. nugriuvom, T.L. miegojo lovoj ir mes nudribom. Tada aš trenkiau jai va čia va“ (rodo dešinės ranką šiek tiek žemiau peties), „tada ji man trenkė į pilvą“. Pareigūnė: „ kumščiu?“ Mergaitė (V. G.): „ jo, bandė taikyt, bet dar nepataikė, aš pradėjau žviegti“. Pareigūnė: „pati nugriuvai ar nustūmė?“ Mergaitė (V. G.): „ji pešė plaukus, aš laikiau jos telefoną, o ji užlipus ant manęs traukė telefoną, nes aš turėjau kažkam paskambint, ji užlipus ant manęs traukė tą telefoną, spaudė galvą, žodžiu nežinau kaip paaiškint. Tada T.L. išgirdo, nes aš žviegti pradėjau bet kaip. T.L. tada atsikėlė, o mama pradėjo sakyti: “aš nieko nedariau, aš nemušiau, čia ji mane muša“. Aš bandau paimti telefoną, ji sako: „žiūrėk, ji mane žnaibo“. T.L. tada jau atsikėlęs, aš prašau, kad paduotų telefoną, nes paskambint, kad aš važiuočiau pas tėtę, nes nebegaliu čia.“ Pareigūnė klausia: „tai tu norėjai savo telefoną atsiimti?“. Mergaitė (V. G.): „jo, ten buvo jos telefonas, bet aš norėjau paskambinti į savo telefoną, kad rasčiau savo telefoną“.
3.8. 2024 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti iš bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai. Pirmame garso įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 3 min. 14 sek., užfiksuotas BPC darbuotojos pokalbis su pranešėja, kuri sako: „norėčiau išsikviest policiją į vienus namus, kur išgėrinėja suaugę žmonės ir ten yra mažamečių vaikų ir tikriausiai ten yra smurto. Nu, šuo metu vyksta smurtas prieš vaikus“. BPC darbuotoja: „tikriausiai? ką jūs girdit iš ko sprendžiat ar galit pasakyt, kad geriama, mušama?“ Pranešėja: „mano sesė, kuriai 14 metų, paskambino, mama išgėrinėja ir sesė šiuo metu yra sumušta ir pas kaimyną.“ BPC darbuotoja: „o ji pasakė kas yra sužalota?“ Pranešėja sako: „ nelabai, tik pasakė, kad sumušė ir išmetė iš namų.“ BPC darbuotoja: „jai medikų reikia?“ Pranešėja: „reiktų.“ BPC darbuotoja:“ kiek ten dar yra nepilnamečių?“ Pranešėja: „6“. BPC darbuotoja: „be sesės šitos, taip?“. Pranešėja: „be sesės, jauniausiam du mėnesiai.“ BPC darbuotoja: „koks adresas bus?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „ten tėvas, mama, kaip suprantu, yra neblaivūs, ir dar asmenų pašalinių“. Pranešėja: „ tik dviese“. BPC darbuotoja: „vardas, pavardė, kas mums praneša“. Pranešėja: „L. S“. BPC darbuotoja: „prieš kiek laiko sesuo skambino?“. Pranešėja: „prieš kelias minutes, prieš tai prieš kelias valandas sakė, kad išgėrinėja. Prieš kelias minutes skambino, kad sumušė ir išvarė iš namų.“ BPC darbuotoja: „o jūs žinote, kokiu adresu, pas ką dabar sesuo yra?“. Pranešėja: „tuoj galiu paklausti“. BPC darbuotoja sako sužinoti kur yra sesė ir patikslinti vietą. Antrame garso įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ , kurio trukmė 26 sek., užfiksuota, kaip pranešėja patikslina sesers buvimo adresą - (duomenys neskelbtini)“.
3.9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus surašytoje vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad su vaiku V.G. bendrauta atskirai nuo įstatyminių atstovų. Vaikas sutiko papasakoti apie įvykį. V.G. pasakojo: ,,Aš šiandien grįžau iš mokyklos apie 15.00 val., ir jau mačiau, kad mama išgėrusi yra ir iš balso jautėsi. Pabuvau prie brolio M. ir tada nuvežiau jį į kitą kambarį, nes jis užmigo, kad neprikelt, aš atsiguliau ir pati užmigau. Tada aš atsikeliu, muzika buvo paleista labai garsiai, kad net atsikėliau nuo muzikos, tada aš atsistoju ir žiūriu, kad trys žmonės yra virtuvėje, tai mama, T.L. (patėvis) ir brolis A. Ir tada N. visas šlapias buvo, su puodeliu rankoje ir bala didžiulė ir atsisuku į mamą ir sakau: ,,Niekas nematė, kad jis šlapias visas?”, sakau trys žmonės virtuvėj sėdi ir nieko nemato, nes tas vaikas grynai visas šlapias buvo. Mama pasakė pora žodžių, aš nebeatsimenu. Aš atsisėdau vaikų kambaryje ant sofos nu ir tada mama pradėjo rėkt, kad ją reketuoju, jai aiškinu ir mes tada susipykom. Aš rašiausi su savo drauge ir ji siuntė balso pranešimą ir tada, kad mama negirdėtų nuėjau į prieškambarį. Mama vėliau atėjo sakė, kad aš su bernais rašinėjuosi, ji pradėjo mane koliot, sakė, kad aš „daunė, žiurkė, prostitutė“, sakė : „galėsi šešiolikos su pilvu sėdėt“. Kelis kartus ji čia atėjo prie manęs ir vis koliojo. Tada aš nuėjau į lauką ir kalbėjau su drauge, mes jau buvom susijungę per ,,Messenger“. Aš atmečiau, nes jau ėjau į vidų ir nuėjau atsigult, nes jau vakaras. Tada ta muzika toliau grojo, mama sėdėjo vaikų kambary, valgė, visi mažieji broliai ir sesės valgė kotletukus, man atrodo. Tada mama išėjo į virtuvę parūkyt man atrodo, ir tada pas brolį A. buvo pultelis, aš patraukiau kaldrą, kad jis man duotų pultelį, nes norėjau pritildyt muziką, bet pultelio pas jį nebuvo, buvo pas mamą. Tada mama atėjo ir pradėjo rėkt ant manęs, kad ko aš atėmiau jo kaldrą, jei ji ne mano yra. Aš pasakiau, kad naudoju ją senai ir ji mano kaldra, ji traukė tą kaldrą ir tada aš jai tiesiog atidaviau tą kaldrą, ji užklojo brolį, aš išlipau iš lovos, ji jau buvo nuėjusi į virtuvę. Aš bandžiau paimt iš mamos pultelį, kad patildyti muziką, nes ji grojo tikrai garsiai, o jau buvo po aštuonių, apie devynias. Aš to pultelio taip ir nepaėmiau, tada grįžau į kambarį ir pamačiau, kad dingo mano telefonas. Tada pradėjau rėkti A., kad atiduotų mano telefoną, jis sakė, kad neėmė telefono. Aš nuėjau ir paėmiau mamos telefoną ir aš sakiau jai, kad aš paimu telefoną, nes man reikia paskambinti sau, kad rasčiau savo telefoną. Ji tada pagriebė iš manęs savo telefoną ir sakiau duok man telefoną, man reikia pasiskambint, ji pradėjo stumdytis, tada aš nuėjau pas patėvį, patėvis miegojo, bandžiau pakelt, bet jis nesikėlė. Tada nuėjau pro kitą pusę pakelt, mama kažką pasakė ir priėjusi pastūmė mane. Tada aš irgi ją pastūmiau ir sakiau ko čia stumdaisi, ji mane taip stipriai stūmė, kad aš nugriuvau į spintelę, mano galva trenkėsi į spintelę, o ji dar kartą paėmusi man už galvos trenkė į spintelę, ji kažkaip man suėmusi už veido įdrėskė (vaikas parodė įdrėskimą dešiniame antakyje), ji man dar pešė plaukus taip stipriai, kad išpešė man plaukus. Tada aš ją nustūmiau, tada ji atgal mane stūmė. Bandžiau pagriebt jos telefoną ir tada aš nugriuvau ant T.L., tada ant žemės. Tada aš susirietus laikiau telefoną, tada mama užlipo ant manęs, užgulė ir bandė ištraukti telefoną man iš rankų. Tada mama pasiėmė telefoną, atsistojo, tada aš jai ranka per petį trenkiau iš to pykčio. Tada ji man taikė kumščiu į šoną, bet nepataikė, tada kumščiu taikė į pilvą ir pataikė ir aš vėl nugriuvau ant T.L., man taip normaliai skaudėjo pilvą nuo to smūgio. Tada atsikėlė T.L. ir klausė kas čia vyksta. Tada mama sakė, kad aš ją mušu ir ji atsisėdo prie T.L. ir aš atsisėdus verkiau ir bandžiau pagriebt jos telefoną, ji tada T.L. rėkė, kad aš ją žnaibau. Tada išėjau į kitą kambarį, užsidėjau batus ir tada paėmiau T.L. telefoną ir iškviečiau policiją.“. V.G. nurodė, kad mama su T.L. geria alkoholį maždaug du, tris kartus per savaitę. V.G. nurodė, kad namuose lankosi socialinė darbuotoja, bet niekas nesikeičia namuose, dėl mamos ir patėvio alkoholio vartojimo. V.G. dėl mamos ir patėvio alkoholio vartojimo jaučiasi labai blogai, jai liūdna, kad nieko negali pakeisti. Su savo tėčiu vaikas sutaria, bendrauja, vaikas tik vakar ir grįžo iš tėčio, nes pas jį svečiavosi. Anot V.G., visi vaikai miega kas kur nori ir kaip nori, mergaitė sakė: ,,Nebėra tvarkos“. V.G. negalėjo nurodyti, kur ji miega, kur jai skirta erdvė, sakė, kad ,,visur“. Visuose kambariuose sujaukti lovų patalai, mėtosi vaikų batai, rūbai, kur ne kur nešvarios lėkštės, sienomis ropoja tarakonai, laksto pelė, ant grindų mėtosi maisto likučiai. Grindų ir baldų paviršiai nešvarūs. Lankantis šeimoje 2027 m. rugsėjo 27 d. pastebėta, kad namuose trūksta tvarkos, N. ir M. lovytės pridėtos drabužių, vienas kambarys primena sandėlį, pilna primėtytų daiktų, rūbų, batų, nėra aišku kur kurio vaiko rūbai. Namuose juntamas nešvaros kvapas. Virtuvėje trūksta švaros ir tvarkos, pavieniai mėtosi vaikų batai ir kiti drabužiai. Namuose skurdu ir labai nejauku. Vaiko motina teigė, kad vaikus laikinai prižiūrinti moteris išėjo iki namų pašerti gyvūnų, todėl šiuo metu ji būna su savo vaikais. E. L. teigė, kad visas konfliktas namuose įsivyravo dėl jos dukros V.G. neklausymo. Mergaitė naktimis susirašinėja telefonu su vaikinais, ko pasėkoje dieną mokykloje miega. Motinos teigimu, dukra namuose nieko nenori daryti, nesitvarko, nieko nepadeda „net vandens nenueina atsinešti, laukia kol aš viską atnešiu“. Pasak vaiko motinos, kai ji dukrai paėmė telefoną, ji puolė muštis. Įvyko apsistumdymas, tačiau nieko rimta. Vaiko motina teigė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. ji konservavo, o vakare sugalvojo atsipalaiduoti ir pavartoti alkoholio. Vaiko motina negalėjo nurodyti asmenų, kurie galėtų prižiūrėti tinkamai vaikus ir užtikrinti vaikų teises bei teisėtus interesus, bei tenkinti jų būtiniausius poreikius, nes šiuo metu laikinai vaikus prižiūrinčiam asmeniui nustatytas 1.47 prom. girtumas. Vaiko motina nelinkusi pripažinti priklausomybės alkoholiui. Kalbant apie bėdas šeimoje, moteris kaltina dukrą dėl netinkamo elgesio, neklausymo, tačiau savo klaidų nepripažįsta. Vaiko motina supažindinta su jos pareigomis vaiko atžvilgiu. Vaiko motina kartojo, kad V.G. tegul pasiima savo daiktus ir eina gyventi pas tėvą, nes ji nebegali ir nebenori toliau rūpintis dukra. Pasak vaiko motinos, jai yra mažieji vaikai, todėl ji turi kuo rūpintis, o V.G. gali auginti tėvas gyvenantis (duomenys neskelbtini).
3.10. 2024 m. rugsėjo 30 d. Biržų rajono socialinių paslaugų centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. L. šeimos pagrindinė problema – abiejų sutuoktinių alkoholio vartojimas ir socialinių įgūdžių stoka. Šioje šeimoje auga 7 nepilnamečiai vaikai. Vyriausioji šeimoje auganti dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametės V. G. tėvas A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), su dukra palaiko ryšį ir bendrauja, nuo dukros priežiūros nėra nusišalinęs. Užfiksuotas įvykis E. L. šeimoje, 2023-10-15 kai mama, būdama neblaivi, konfliktavo su savo paaugliais vaikais, po nustatyto vaiko teisių pažeidimo, šeimoje augantiems vaikams buvo nustatyta laikinoji priežiūra su emociniais ryšiais susijusiu asmeniu, E. L. sutuoktiniu T. L., šeimos gyvenamoje vietoje. Nuo 2023-10-20 iki 2023-11-21 dirbo VVTAĮT Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobili komanda. Mamai E. L. buvo vykdyta psichoedukacija apie alkoholio žalą, atkryčių galimybės, kalbėta tėvystės įgūdžių tema, aptarti vaiko fiziniai, emociniai ir saugumo poreikiai. Atkreiptas mamos dėmesys dėl namuose vyraujančio chaoso ir triukšmo. Mamai aiškinta svarba, kad reikalinga bendra veikla ir laiko praleidimas kartu su vaikais. Namuose nėra nustatytų jokių taisyklių ar auklėjimo vaikams. E.L. akcentuota, kad tėvai savo elgesiu, gyvenimo būdu turėtų būti autoritetu savo vaikams. Mamai tikslinga lankyti psichologo konsultacijas, siekiant spręsti problemas pozityviais auklėjimo metodais. Pastebėtina, kad motinai būtinas socialinio darbuotojo emocinis palaikymas, pastiprinimas ir patarimai. Šeimos mikroklimatas nėra geras, pastebimi sutuoktinių tarpusavio konfliktai, vartojami necenzūriniai žodžiai vienas kitam. Vaikų motinai trūksta tėvystės įgūdžių, sutuoktiniai vienas kitą kaltina netinkamu vaikų auklėjimu. Vaikų tėvams buvo taikyta intensyvi pagalba. 2024-01-20 registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, T. L. buvo neblaivus, jam skirtas orderis. Sutuoktiniai savo šeimos problemas linkę slėpti, vyras priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, atsisakė priimti specialistų pagalbą. 2024-09-02 buvo nustatyta, kad abu sutuoktiniai neblaivūs, T. L. vėl skirtas orderis. 2024-0-12 peržiūrėtas pagalbos planas ir numatytos pagalbos priemonės: abiem sutuoktiniams alkoholio priklausomybės gydymas ir prevencija, vaikams saugios aplinkos užtikrinimas, sveikatos priežiūros užtikrinimas, domėjimasis vaiko ugdymu ir bendradarbiavimas su vaiko ugdymo įstaiga, psichologinės savijautos stiprinimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas, socialinių išmokų mokėjimas 50 proc. pinigine, kita nepinigine forma, šeimai skirta individualios priežiūros darbuotojo pagalba (šeimoje augančiam naujagimiui). 2024-09-25 fiksuotas įvykis, kai abu sutuoktiniai konfliktavo tarpusavyje ir konfliktavo su paaugle dukra V.G., mama prieš dukrą smurtavo. Dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo, nepilnametė V. G. buvo apgyvendinta pas savo tėvą A. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai matyti, kad mamai E. L. ir tėvui T. L., trūksta socialinių įgūdžių, jie negeba užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros, pozityvaus auklėjimo, ryšio su vyresniaisiais vaikais kūrimo, emocinio palaikymo. Šeimoje ne kartą buvo fiksuoti pasikartojantys įvykiai dėl alkoholio vartojimo ir smurto protrūkių. Tėvai priklausomybės alkoholiui nepripažįsta. E. ir T. L. šeimai nuolat buvo teikiama intensyvi pagalba, motyvuojant keisti gyvenimo būdą, pasinaudoti specialistų paslaugomis, lankyti priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių mokymus. Tėvai nėra linkę patys savarankiškai vykdyti plane numatytus įpareigojimus, reikalingi nuolatiniai socialinio darbuotojo raginimai, priminimai. Vien per šiuos metus, tarpininkaujant socialinei darbuotojai nei E. L., nei T. L. nenuvyko į Panevėžio priklausomybių ligų centrą psichiatro konsultacijai, net ir siūlant pavėžėjimo paslaugą neatvyko psichologo konsultacijai į Biržus. Matyti, kad tėvai yra linkę išsisukinėti, meluoti, dėl neatsakingo požiūrio į vaikų ugdymą, jų sveikatos priežiūrą, socialinei darbuotojai reikia nuolat priminti vykti pas specialistus ar konsultantus. Pastebėtina, kad E. L. ir T. L. buvo ir yra reikalinga pagalba bendraujant su specialistais dėl priklausomybės alkoholiui įveikimo, įgalinimo savarankiškai spręsti problemas, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo, glaudesnio santykio su socialine aplinka palaikymo. Informuojame, kad šiuo metu vaikų tėvai E. ir T. L. negali tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti vaikų būtiniausius poreikius, jų teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į susidariusią ir įsisenėjusią situaciją šeimoje, manoma, kad abiem sutuoktiniams reikalinga vykti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į reabilitacijos ir reintegracijos centrą, nes vaikų tėvams reikalinga ilgalaikė specialistų pagalba ir stebėjimas, kaip jie gebės siekti gyventi blaiviai. Šiai dienai vaikų atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai.
2. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamosios E. L. parodymai, nukentėjusiosios V. G., liudytojų T. L., A. S. parodymai, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad E. L., tyčia stumdydama V. G., nuo smūgio jai galva trenkiantis į spintelę, suimdama V. G. už galvos ir trenkdama jos galvą į spintelę, tempdama už plaukų, pargriaudama ant žemės, ir ant jos atsisėsdama bei suduodama jai vieną kartą į pilvą, padarydama paviršinę muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio antakio sumušimą pasireiškusi paraudimu, skausmingumu, taip nukentėjusiajai, savo šeimos narei – nepilnametei dukteriai V. G. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad E. L. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.
3. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
4. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
5. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo šeimos narei – dukrai V. G., veika baigta. Kaltinamoji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. Duomenų, kad kaltinamoji būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Nedirba, augina vaiką iki trijų metų amžiaus. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis artimas įstatyme nustatytam maksimaliam dydžiui.
6. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas E. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. 01.49 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val.
7. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė prieš savo šeimos narę – nepilnametę dukterį, kartu su bausme kaltinamajai E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
8. Kaltinamajai E. L. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, E. L. paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti (santykiu 1:6) E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. 01.49 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. (vieną parą) ir laikyti, kad 6 (šešias viešųjų darbų valandas) E. L. yra atlikusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti E. L., jog nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.