Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-01 · Administracinė byla Nr. AS-143-424-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
AS-143-424-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00739-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-424/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00739-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Č. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. kovo 30 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – Vilniaus miesto agentūra) 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu privalomuoju nurodymu iki 2009 m. lapkričio 4 d. buvo įpareigotas iškelti tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 25 straipsnį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus privalomąjį nurodymą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ginčijant privalomąjį nurodymą, įstatymas numato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas Vilniaus miesto agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139 ginčijo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti skundą, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas jo skundas dėl Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. AM054916 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-474, kuris priimtas jam neįvykdžius Vilniaus miesto agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139. Todėl, skųsdamas nutarimą, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi, kartu apskundė ir privalomąjį nurodymą. Būtinybę apsvarstyti šio privalomojo nurodymo teisėtumo klausimą nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-612/2011. Privalomasis nurodymas nėra skundžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio tvarka. Bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139 (b. l. 1–2). Šį privalomąjį nurodymą davė Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius (b. l. 3).

Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalis nustato, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo <…> sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę <…> Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Išdėstytų nuostatų pagrindu galima daryti išvadą, kad privalomajam nurodymui, duotam aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūno, ginčyti įstatymas nustato privalomą ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Privalomasis nurodymas pirmiausia gali būti apskųstas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui, o nesutinkant su jo priimtu sprendimu – gali būti kreipiamasi į teismą. Šiuo konkrečiu atveju dėl privalomojo nurodymo turi būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovą, o tik po to – į teismą.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčijo Vilniaus miesto agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139 privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pažymėtina, kad privalomajam nurodymui ir nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje ginčyti įstatymų yra nustatyta skirtinga teisena, todėl jie negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-612/2011 nenurodyta, kad dėl privalomojo nurodymo turi būti sprendžiama administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 8–10).

Taigi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė